E. Šileikis. Valstybės įmonės „Regitra“ pavertimo akcine bendrove diskutuotini aspektai
Motorines transporto priemones registruojanti ir jų vairuotojus egzaminuojanti valstybės įmonė „Regitra“ – viešojo administravimo subjektas. Jo išskirtinės funkcijos kaip viešosios teisės normomis įtvirtinta prerogatyva ar išimtinė kompetencija nekelia konstitucinių abejonių konkurencijos varžymo ir monopolijos sukūrimo aspektu tol, kol tas funkcijas vykdant (a) nesiekiama pelno ir (b) jo padalijimo vadovams ir darbuotojams bei steigėjui (valstybei). Visa tai radikaliai pasikeistų ir įgautų konstitucinę problematiką, jei nauja akcinė bendrovė „Regitra“ (ar kitaip pavadintas ūkio subjektas) siektų pelno ir jį dalintų[1] (akcininkams dividendų forma, netiesiogiai – stebėtojų tarybos nariams tantjemų būdu ar bendrovės vadovui akcijomis kaip premija pagal skandalingą „Ignitis“ praktiką).[2]
Todėl svarbu pažymėti, kad Vyriausybė 2023 m. rugpjūčio 23 d. pritarė Vidaus reikalų ministerijos iniciatyvai ir strategijai iki 2024 m. liepos 1 d. pertvarkyti valstybės įmonę „Regitra“ į akcinę bendrovę,[3] tuo siekiant įgyvendinti atitinkamas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijas. Taigi ši įmonė pakeis teisinį statusą ir bus pelno siekiančia (pelną paskirstančia) bendrove, kuriai perduodamos (patikimos) tam tikros iki šiol vykdytos funkcijos. Tai daugmaž atitinka Konstitucinio Teismo doktriną, kad valstybės funkcijos gali būti vykdomos ne tik per valstybės ar savivaldybių institucijas, bet ir kitus įgaliotus subjektus. Tačiau neaišku ir itin diskutuotina, ar reforma atitinka 1992 m. spalio 25 d. Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalies nuostatos „Įstatymas draudžia monopolizuoti <…> rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę“ oficialiąją doktrininę sampratą naujos monopolijos kūrimo aspektu.
Tokiame kontekste nenuostabu, kad radikaliai reformuojama valstybės įmonė – padidinto žiniasklaidos ir parlamentinės opozicijos dėmesio objektas.[4] Viešai atskleisti ir diskutuojami įmonės naujo vadovo diegiamo patyrusių darbuotojų atleidimo, naujų darbuotojų atrankos sugriežtinimo bei neįprastų struktūrinių padalinių sukūrimo strategijos probleminiai teisiniai aspektai. Tarp jų, deja, trūksta (a) konkurencijos ribojimo registruojant automobilius (priekabas, motociklus) ir egzaminuojant vairuotojus tematikos, juo labiau (b) naujos monopolijos sukūrimo problematikos išplėtotų įžvalgų visų akcinių bendrovių lygmenyje.
Vienas pirmųjų žiniasklaidos atskleistų kontraversiškų teisinių aspektų – kandidatams į konkurso būdu atrenkamus įmonės darbuotojus nustatytas naujas išankstinis reikalavimas pateikti leidimą dirbti su įslaptinta informacija, nors toks leidimas pagal įstatymus: a) gali būti suteikiamas konkrečioms, bet ne visoms laisvoms pareigoms įmonėje, kas turėtų versti konkursuose dalyvaujančius kandidatus gauti atskirus leidimus kandidatuojant į kiekvienas savitas ir laisvas pareigas įmonėje; b) negali būti dubliuojamas ar pakeičiamas analogišku jau turimu leidimu kitoms konkrečioms pareigoms kitose darbovietėse (pvz., ministerijose, departamentuose, agentūrose ar teismuose). Tai sudaro dviprasmiškas prielaidas „kelyje į postą laukiantiems paslapčių žabangams“.[5] Toks teisinis dviprasmiškumas galėtų būti aiškinamas ir vertinamas buvusių įmonės darbuotojų ar kitų kandidatuojančių asmenų naudai, jei jiems nebuvo leista dalyvauti konkurse arba jie pripažinti nelaimėjusiais konkurso vien dėl to, kad anksčiau dirbdami privačiame ar viešajame sektoriuje nebuvo turėję leidimo dirbti su įslaptinta informacija, nes jis nebuvo būtinas anksčiau eitoms pareigoms, ar objektyviai nesuspėjo gauti tokį leidimą dėl jo suteikimo kelis mėnesius ar net pusmetį užtrukusios procedūros.
Kitas žiniasklaidos gvildenamas probleminis teisinis aspektas – naujo įmonės vadovo V. D. ir ilgamečio įmonės generalinio direktoriaus pavaduotojo S. Š. konfidencialus susitarimas dėl tokios pastarajam asmeniui skirtos išeitinės išmokos, kurios skyrimas ir gavimas susietas su gavėjo įsipareigojimu ne tik neatskleisti atitinkamų įmonės paslapčių, bet ir fiksuotą laikotarpį viešai nekritikuoti įmonės pertvarkos ir jai skirtos naujų vadovų veiklos, antraip „grėstų 5 tūkst. eurų bauda“.[6]
Galima iš dalies (su išlygomis) pritarti Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Civilinės teisės katedros dėstytojos ir vedėjos Vidos Petrylaitės nuomonei, kad laisva valia prisiimtas atleisto ir didele išeitine išmoka pamaloninto darbuotojo įsipareigojimams viešai nekritikuoti ankstesnės darbovietės ir jos reformos laikytinas teisėtu (teisiškai pateisinamu), nes tuo neribojama to asmens „teisė ir pareiga pranešti apie galimą korupciją ar kitą nusikalstamą veiką“.[7] Deja, panašus – laisva valia prisiimtas – asmens kaip pardavėjo įsipareigojimas parduoti pirkėjui savo inkstą ar kitą kūno organą nekeičia tokio įsipareigojimo ir jam užtikrinti skirto pirkėjo reikalavimo neteisėtumo esmės (priešiškumo žmogaus orumui ir kitoms konstitucinėms vertybėms). Todėl derėtų be išlygų tvirčiau pritarti „autoritetingo teisininko, šiuo metu dirbančio teisėju“[8] priešingai nuomonei, kad „darbo teisėje toks atvejis nėra numatytas, o viešajame sektoriuje net neįsivaizduojamas, todėl valstybė turėtų kontroliuoti, kad <…> tai netaptų įrankiu kritikams užčiaupti“.[9]
Žvelgiant ne iš Darbo kodekso ar Civilinio kodekso, bet iš Konstitucijos varpinės, svarbu pažymėti, kad nuomonės laisvė, kuri gali būti įgyvendinama valstybės įmonės viešos kritikos būdu, – prigimtinė ir konstitucinė kiekvieno žmogaus teisė. Todėl ji negali būti pirkimo pardavimo ar kitokios civilinės teisinės sutarties objektas (dalykas), juo labiau valstybės įmonėje, kuri priskirta Vidaus reikalų ministerijos (!) valdymo sričiai.
Išeina, kad minėtas susitarimas nekritikavimo ir gręsiančios baudos aspektu: a) prieštarauja viešosios tvarkos konstituciniams pagrindams ir todėl yra niekinis nuo pat jo sudarymo pradžios; b) iš jo kylantys įmonės ir jos naujo vadovo reikalavimai, juo labiau sumokėti 5 tūkst. eurų baudą, neginami teismo tvarka; c) diskredituota Vidaus reikalų ministerijai priskirtą valdymo ir specifinės priežiūros sritį.
Antraip, pusės metų dydžio išeitinę išmoką gaunantys Konstitucinio Teismo teisėjai esą galėtų būti teisėtai skatinami ir raginami raštu prisiimti konfidencialų įsipareigojimą nekritikuoti būsimos ar ankstesnės Konstitucinio Teismo doktrinos publikuojamuose moksliniuose tyrimuose ar viešai skaitomuose konferencijų pranešimuose arba televizijos rengiamose teisinių diskusijų laidose, pvz., tokiose nacionalinio transliuotojo LRT laidose, kuriose daugybę kartų dalyvavo du panašios neramios sielos pašnekovai, buvę šio teismo teisėjai, Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius ir jam oponavęs šių eilučių autorius, abu nevengę kritiškų įžvalgų, skirtų Konstitucinio Teismo nutarimams išdiskutuoti.
Tokiame kontekste svarbu įsigilinti į minėtą konstituciškai svarbiausią Regitros pavertimo akcine bendrove aspektą visų akcinių bendrovių konkurencijos ir naujos monopolijos – tik vienai akcinei bendrovei registruojant automobilius ir egzaminuojant jų vairuotojus – sukūrimo kontekste. Šis aspektas grynai konstitucinis teisinis, taigi fundamentalus ir todėl negali būti suniveliuotas kaip ūkinis ar civilinis teisinis, remiantis Civiliu kodeksu ar Akcinių bendrovių įstatymu.[10]
Konstitucinio Teismo doktrina daugmaž pateisina iki 1992 m. spalio 25 d. Konstitucijos įsigaliojimo atsiradusias „natūralias“ monopolijas ir vienareikšmiai nepateisina (draudžia!) Seimo priimtu įstatymu ar Vyriausybės nutarimu arba ministerijos priimtu atitinkamu aktu kuriamas naujas „dirbtines“ monopolijas. Išeina, kad pelno nesiekiančios valstybės įmonės „Regitra“ vykdomos išskirtinės viešosios funkcijos konstituciškai neprivalo būti konkurencingos pelno siekiančių akcinių bendrovių lygmenyje, tačiau tik vienos akcinės bendrovės, kurią steigia ir per Vidaus reikalų ministeriją valdo valstybė, išskirtinės funkcijos automobilių registravimo ir jų vairuotojų egzaminavimo srityje negali būti nekonkurencingos esant kitų nepriekaištingos reputacijos akcinių bendrovių techniškai ir finansiškai pateisinamam suinteresuotumui teikti analogiškas paslaugas ir šiuo tikslu įgyti atitinkamą licenciją.
Kitaip tariant, Vidaus reikalų ministerijai priskirta valdymo sritis apima valstybės įmonės „Regitra“ administracinę priežiūrą ir šios įmonės veiklos tobulinimo (optimizavimo) politinės strategijos ir jos reformavimo inicijavimą, tačiau šios ministerijos Vyriausybei teikiami automobilių registracijos ir jų vairuotojų egzaminavimo reglamentavimo strateginės vizijos projektai ir juo labiau Vyriausybės pritarimai tokiems projektams konstituciškai saistomi ir net kategoriškai netoleruojami, jei jais siekiama sukurti objektyviai išvengiamą ir todėl nepateisinamą naują monopoliją akcinių bendrovių veiklos lygmenyje.
IŠVADOS
1. Vidaus reikalų ministerijos ir jos iniciatyvoms pritarusios Vyriausybės akcentuojamos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijos – minkštosios teisės (soft law) šaltinis, kuris pagal teisinę galią ir politinę svarbą negali nustelbti ar nurungti konstitucinių konkurencijos laisvės ir rinkos nemonopolizavimo imperatyvų, kylančių iš 1992 m. spalio 25 d. Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalies „Įstatymas draudžia monopolizuoti <…> rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę“ oficialiosios doktrininės sampratos.
2. Konstitucinis Teismas mažiausiai 29 Seimo narių arba kitų įgaliotų subjektų (teismų) prašymu galėtų praturtinti oficialiąją konstitucinę doktriną, ištirdamas ir įvertindamas, ar Vyriausybės aktas pritarti valstybės įmonės „Regitra“ pavertimui akcine bendrove atitinka (neatitinka) Konstitucijos 46 straipsnyje suponuojamą naujos monopolijos kūrimo neleistinumą.
3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bent vieno Seimo nario ar kitų įgaliotų subjektų prašymu galėtų praturtinti oficialiąją administracinę doktriną, ištirdamas ir įvertindamas, ar Vidaus reikalų ministerijos atitinkamas norminis aktas, reglamentuojantis šios ministerijai valdymo sričiai priskirtos valstybės įmonės „Regitra“ pavertimo akcine bendrove parengiamuosius veiksmus ir procedūras, atitinka (neatitinka) Europos Sąjungos teisėje ir Lietuvos įstatymuose suponuojamą naujos – tik vienai akcinei bendrovei suteiktos – monopolijos kūrimo neleistinumą.
Dr. Egidijus Šileikis yra VU Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros profesorius
[1] Daugiau žr., pvz.: https://www.delfi.lt/verslas/verslas/darbdaviai-dalina-pelna-kas-lieka-darbuotojui-73163428
[2] Daugiau žr., pvz.: https://www.delfi.lt/verslas/verslas/212-tukst-euru-akciju-dalybos-ignitis-grupes-vadovams-galimai-neteisetos-seime-siulymas-stabdyti-tokias-premijas-87038993
[3] Daugiau žr., pvz.: https://vrm.lrv.lt/lt/naujienos/vyriausybe-pritare-regitros-pertvarkymui-i-akcine-bendrove
[4] Žr., pvz.: Lietuvos rytas, 2023 m. gegužės 18 d., 1, 3 p.; 2023 m. rugpjūčio 31 d., p. 1, 3 p.
[5] Kelyje į postą laukia paslapčių žabangai // Lietuvos rytas, 2023 m. gegužės 18 d., 1, 3 p.
[6] Sandėris: mainais už tylą – pinigų kapšas // Lietuvos rytas, 2023 m. rugpjūčio 31 d., p. 1, 3 p.
[7] Ten pat.
[8] Ten pat.
[9] Ten pat.
[10] Žr. Akcinių bendrovių įstatymą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.106080/asr
