Nauji pasiūlymai dėl grynųjų pinigų naudojimo ir dėl skaitmeninio euro sistemos

Europos Komisija pateikė du pasiūlymus, kuriais siekiama užtikrinti, kad piliečiai ir įmonės galėtų toliau naudotis euro banknotais ir monetomis ir jais atsiskaityti visoje euro zonoje, ir nustatyti galimos naujos skaitmeninės formos euro, kurį Europos Centrinis Bankas gali išleisti ateityje kaip papildomą grynųjų pinigų priemonę, sistemą.

Euras tebėra Europos vienybės ir stiprybės simbolis. Visoje euro zonoje ir už jos ribų daugiau kaip du dešimtmečius žmonės ir įmonės buvo įpratę atsiskaityti euro monetomis ir banknotais. Nors 60 % apklaustų asmenų norėtų ir toliau turėti galimybę naudoti grynuosius pinigus, vis daugiau žmonių renkasi atsiskaityti skaitmeniniu būdu, naudodamiesi bankų ir kitų skaitmeninių ir finansų įmonių išduotomis kortelėmis ir programėlėmis. Šią tendenciją paspartino COVID-19 pandemija.

Siekdama atsižvelgti į šias tendencijas, Komisija pasiūlė du vienas kitą papildančius priemonių rinkinius, kuriais siekiama užtikrinti, kad žmonės, norėdami atsiskaityti centrinio banko pinigais, turėtų abi mokėjimo galimybes – grynaisiais ir skaitmeniniais pinigais:

• pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl grynųjų eurų kaip teisėtos mokėjimo priemonės, kuriuo siekiama apsaugoti grynųjų pinigų vaidmenį, užtikrinti, kad jie būtų plačiai pripažįstami kaip mokėjimo priemonė ir žmonės bei įmonės visoje euro zonoje galėtų jais ir toliau lengvai naudotis;
• pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo nustatoma teisinė galimo skaitmeninio euro, papildančio euro banknotus ir monetas, sistema. Taip būtų užtikrinta, kad, be dabartinių privačių galimybių, žmonės ir įmonės turėtų papildomą pasirinkimą, kuris leistų jiems atsiskaityti skaitmeniniu būdu euro zonoje plačiai pripažinta, pigia, saugia ir atsparia viešųjų pinigų forma (papildant šiuo metu egzistuojančius privačius sprendimus). Nors pasiūlymu (kai jį priims Europos Parlamentas ir Taryba) būtų nustatyta teisinė skaitmeninio euro sistema, galiausiai Europos Centrinis Bankas turės nuspręsti, ar išleisti skaitmeninį eurą ir kada tą padaryti.

Euro banknotų ir monetų teisėta mokėjimo priemonė

Grynieji eurai euro zonoje yra teisėta mokėjimo priemonė. Šio pasiūlymo tikslas – teisės aktuose nustatyti, ką tai iš tikrųjų reiškia, daugiausia dėmesio skiriant dviem P dalykams: priėmimui ir prieigai. Nors visoje euro zonoje grynieji pinigai apskritai gerai priimami, kai kuriose valstybėse narėse ir sektoriuose iškilo problemų. Tuo tarpu kai kuriems žmonėms sunku gauti grynųjų pinigų, pavyzdžiui, dėl bankomatų ir bankų filialų uždarymo.

Pasiūlymu siekiama užtikrinti, kad grynieji pinigai ir toliau būtų visuotinai priimami visoje euro zonoje, taip pat užtikrinti, kad žmonės turėtų pakankamą prieigą prie grynųjų pinigų ir, jei norėtų, galėtų jais atsiskaityti.

Valstybės narės turės užtikrinti visuotinį mokėjimų grynaisiais pinigais priėmimą, taip pat pakankamą ir veiksmingą prieigą prie grynųjų pinigų. Jos turės stebėti padėtį, apie ją pranešti ir imtis priemonių nustatytoms problemoms spręsti. Prireikus Komisija galėtų imtis konkrečių priemonių.

Pasiūlymu bus užtikrinta, kad kiekvienas euro zonos gyventojas galėtų laisvai pasirinkti pageidaujamą mokėjimo būdą ir naudotis pagrindinėmis grynųjų pinigų paslaugomis. Taip bus užtikrinta pažeidžiamų grupių, kurios yra linkusios labiau pasikliauti mokėjimais grynaisiais pinigais, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonių, finansinė įtrauktis.

Skaitmeninis euras

Siekdamas prisitaikyti prie didėjančio ekonomikos skaitmenizavimo, Europos Centrinis Bankas (ECB), kaip ir daugelis kitų centrinių bankų visame pasaulyje, nagrinėja galimybę įvesti skaitmeninį eurą, kuris papildytų grynuosius pinigus. Skaitmeninis euras suteiktų vartotojams alternatyvų Europos masto mokėjimo sprendimą, papildantį šiuo metu egzistuojančias galimybes. Tai reiškia didesnį pasirinkimą vartotojams ir stipresnį tarptautinį euro vaidmenį.

Skaitmeninis euras, kaip ir dabartiniai grynieji pinigai, būtų prieinamas kartu su esamomis nacionalinėmis ir tarptautinėmis privačiomis mokėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, kortelėmis ar programėlėmis. Jis veiktų kaip skaitmeninė piniginė. Žmonės ir įmonės galėtų atsiskaityti skaitmeniniais eurais bet kuriuo metu ir bet kurioje euro zonos vietoje.

Svarbu tai, kad jais būtų galima mokėti internetu ir ne internetu, t. y. mokėjimai galėtų būti atliekami iš įrenginio į įrenginį be interneto ryšio, iš atokios vietovės ar požeminės automobilių stovėjimo aikštelės. Nors elektroniniai mokėjimai užtikrintų tokį patį duomenų privatumo lygį, kaip ir esamos skaitmeninės mokėjimo priemonės, mokėjimais ne internetu būtų užtikrintas aukštas naudotojų privatumo ir duomenų apsaugos lygis: jie leistų naudotojams atlikti skaitmeninius mokėjimus atskleidžiant mažiau asmens duomenų nei dabar, kai mokama kortele, lygiai tiek pat, kaip ir mokant grynaisiais pinigais, ir atskleidžiant tiek pat duomenų, kiek ir išimant grynuosius pinigus iš bankomato. Niekas negalėtų matyti, už ką žmonės moka naudodamiesi skaitmeniniais eurais ne internetu.

Bankai ir kiti mokėjimo paslaugų teikėjai visoje ES išplatintų skaitmeninį eurą žmonėms ir įmonėms. Pagrindinės skaitmeninių eurų paslaugos asmenims būtų teikiamos nemokamai. Siekiant skatinti finansinę įtrauktį, banko sąskaitos neturintys asmenys galėtų atidaryti ir turėti sąskaitą pašte ar kitame viešajame subjekte, pavyzdžiui, vietos valdžios institucijoje. Ja taip pat būtų lengva naudotis ir asmenims su negalia.

Prekybininkai visoje euro zonoje privalėtų priimti skaitmeninį eurą, išskyrus labai mažus prekybininkus, kurie nuspręstų nepriimti skaitmeninių mokėjimų (nes naujos infrastruktūros, siekiant priimti mokėjimus skaitmeniniais eurais, diegimo išlaidos būtų neproporcingos).

Skaitmeninis euras taip pat galėtų tapti tvirtu pagrindu tolesnėms inovacijoms, leidžiančiu, pavyzdžiui, bankams teikti savo klientams novatoriškus sprendimus.

Plataus masto skaitmeninių centrinio banko pinigų prieinamumas ir naudojimas taip pat būtų svarbus ES monetariniam suverenumui, ypač jei kiti centriniai bankai visame pasaulyje pradėtų kurti skaitmenines valiutas. Tai taip pat svarbu atsižvelgiant į kriptovaliutų rinkos raidą.

Pasiūlyme nustatoma skaitmeninio euro teisinė sistema ir esminiai elementai, kurie – kai juos priims Europos Parlamentas ir Taryba – leistų Europos Centriniam Bankui galiausiai įvesti skaitmeninį eurą, kuris būtų plačiai naudojamas ir prieinamas. ECB turės nuspręsti, ar išleisti skaitmeninį eurą ir kada tą padaryti. Šis projektas pareikalaus daug tolesnio ECB techninio darbo.

Europos Komisijos informacija