R. Satkauskas. Pabėgėlis Simas Kudirka, atstūmimai ir teisė gyventi

Ko gero pakaktų ir antraštės. Tačiau, jei kaip ir šių eilučių autorius norite atiduoti pagarbą velioniui, kviečiu perskaityti iki pabaigos.

Gyvenimo kelionę baigė Simas Kudirka (1930-2023), į jos pabaiga tapo neišmatuojamo Lietuvos laisvės siekio simboliu. 1970-ųjų lapkričio 23 d. S. Kudirka iš sovietinio žvejybos laivo „Sovetskaja Litva“ peršoko į JAV pakrančių apsaugos katerį „Vigilant“ ir paprašė politinio prieglobsčio, tačiau buvo prievarta grąžintas į SSRS laivą. JAV ir sovietų pareigūnų veiksmus pasmerkė didžiausi to meto JAV dienraščiai, ir teisininkai, lietuviška žiniasklaida, vyko įvairios protesto akcijos. Tik iš sovietinio kalėjimo paleistas jūrininkui suteikta teisė likti JAV.

Simas Kudirka – vienas ryškiausių Lietuvos pabėgėlių, bet ne vienintelis. Švedijoje Trelleborge stovi visų užmirštas memorialas Baltijos šalių pabėgėliams, valtimis siekusiems laisvės.

„Visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis. Jiems suteiktas protas ir sąžinė ir jie turi elgtis vienas kito atžvilgiu kaip broliai.“ Tai – ne filosofinis žmoniškumo apibrėžimas, ne religinė dogma. Tai – imperatyvi Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos – pirmojo pasaulinio žmogaus teisių dokumento – nuostata, esminė taisyklėmis grįstos tarptautinės tvarkos norma.

Tam tikri žmoniškumo principai yra tokie esminiai, kad vertybių skalėje negali būti nusverti jokių argumentų ir negali būti sąlygojami jokiomis aplinkybėmis. Svarbiausias jų – teisė gyventi. Teisė gyventi yra absoliuti, ji nėra suteikiama ar apribojama įstatymu, egzistuoja nepriklausomai nuo vyriausybės prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų. Prigimtinių žmogaus teisių teorija įtvirtinta Lietuvos Konstitucijoje.

Teisė gyventi suponuoja kiekvieno žmogaus pareigą saugoti kito žmogaus gyvybę, o vyriausybei – pareigą imtis būtinų aktyvių priemonių žmogaus gyvybei apsaugoti. Ši pozityvioji prievolė turi du aspektus: a) pareigą sukurti tinkamą reguliavimo sistemą ir b) pareigą imtis būtinų prevencinių priemonių kilus grėsmei.

Be abejo, niekas negali būti atsakingas už kito žmogaus veiksmus, tokiai apsaugai yra ribos. Tarptautiniai dokumentai ir tarptautinių teismų jurisprudencija pakankamai aiškiai detalizuoja tokios pozityvios pareigos saugoti žmogaus gyvybę turinį.

Įgyvendinant pozityvią valstybės pareigą ginti žmogaus gyvybę didžiausias dėmesys skiriamas apsaugoti tuos, kurie yra pažeidžiami. Tam tikros visuomenės grupės yra silpnos ir tradiciškai tampa pažeidimų aukomis, todėl joms reikia ypatingos apsaugos. Viena labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių pripažįstami pabėgėliai – asmenys siekiantys prieglobsčio ir apsaugos nuo grėsmių kilmės valstybėje.

Pažeidžiamumas nėra savaime egzistuojanti visų užsieniečių būklė, jų teisinis statusas yra ne jų pažeidžiamumo priežastis, o pasekmė. Kitaip tariant, užsieniečių pažeidžiamumas savaime nėra susijęs su rasinėmis savybėmis, pilietybe ar etnine kilme arba kilmės šalies išsivystymo lygiu. Tokią išvadą galima daryti iš Tarptautinės konvencijos dėl visų migruojančių darbuotojų ir jų šeimos narių teisių apsaugos preambulės. Jų pažeidžiamumą lemia ne atstumas nuo kilmės šalies, o sunkumai, su kuriais jie susiduria šalyje, kurioje dirba arba nori įsikurti, nepriklausomai nuo to, ar yra priversti grįžti. Pažeidžiamumo kriterijus išlieka nepriklausomai nuo to, ar užsienietis į konkrečią šalį atvyko teisėtai ar ne, ir nepriklausomai nuo nuostatų, susijusių su  teisėtu buvimu konkrečioje šalyje.

Svarstant Seimui pateiktus teisės aktų, reguliuojančių sienų apsaugą ir užsieniečių socialinę integraciją, projektus ypatingas dėmesys turi būti skiriamas užtikrinti, kad sistemiškai pažeidžiama visuomenės grupė būtų apsaugota nuo žmogaus teisių pažeidimų ir ypač, kad būtų imtasi visų reikiamų priemonių apsaugoti žmonių gyvybes.  

Šiuo aspektu svarbi vėliausia Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) jurisprudencija, kurioje apibrėžiama pozityvios valstybės pareiga saugoti jos teritorijoje esančių tarptautinės apsaugos siekiančių asmenų gyvybę.

2023-02-02 EŽTT sprendime byloje -Howais prieš Vengriją (59435/17) teismas nustatė, kad nesuteikdama tinkamos pagalbos sieną kertantiems prieglobsčio prašytojams, Vengrija pažeidė Konvencijoje įtvirtintą teisę į gyvybę. Pasienio pareigūnų veiksmai, kuriais buvo siekta apgręžti prieglobsčio prašytojus galėjo sukelti grėsmę šių asmenų gyvybei, o valstybė neatliko tinkamo jų tyrimo, be to, neatliktas tyrimas, ar pagalbą turėję suteikti pareigūnai šią pareigą įgyvendino tinkamai.  

2016 m. birželio 1 d. nuo karo kilmės valstybėje bėgantys keturi Sirijos piliečiai ir Irako piliečių šeima su trimis vaikais ketino Tisza upe, valtimi, neteisėtai kirsti Serbijos sieną su Vengrija. Visame Vengrijos ir Serbijos pasienyje įrengtas fizinis užtvaras, todėl didelė dalis neteisėtos migracijos vyksta upėmis. Kai Vengrijos sienos apsaugos pareigūnai pastebėjo prieglobsčio prašytojus, juos plukdžiusią valtį žmonių gabentojai jau buvo grąžinę į Serbijos krantą.  Pareigūnai garsiakalbiu nurodė prašytojams grįžti į kitą krantą, į kilmės šalį,  naudojo ašarines dujas, grasinimus, galimai buvo pasitelkti tarnybiniai šunys, žmonės iš nendrių vyti akmenimis.  Upe plaukusiai Irako piliečių šeimai buvo suteikta pagalba, moteris ir vaikai hospitalizuoti, du Sirijos piliečiai pasiekė Serbijos krantą, vienas nuskendo. Vengrija pradėjo tyrimą dėl nežinomų policijos pareigūnų galimai padaryto baudžiamojo nusižengimo – netinkamo elgesio atliekant pareigas pagal Vengrijos baudžiamojo kodekso 171 str. 2 d. Spalio 25 d. prokuratūra nusprendė nutraukti ikiteisminį tyrimą, nenustačiusi incidente dalyvavusių pareigūnų tapatybės ir nurodydama, kad Irako piliečių šeima jau išvyko iš šalies. , nebuvo išsklaidytos abejonės, kad  pareigūnai naudojo ašarines dujas ar kitą prievartą.

Teismas atsižvelgė į tarptautinių ir nevyriausybinių organizacijų pranešimus apie atstūmimų pasienyje metu naudojamą smurtą. Konstatuota, kad net netyčinio kėsinimosi į teisę į gyvybę ar fizinę neliečiamybę atveju, gali būti aplinkybių, kai siekiant įvykdyti 2 straipsnyje nustatytą procesinę pareigą, būtina atlikti veiksmingą baudžiamąjį tyrimą. Tokios aplinkybės gali būti, pavyzdžiui, kai gyvybė buvo prarasta įtartinomis aplinkybėmis arba dėl įtariamo tyčinio ar neatsargaus pareigų neatlikimo. Teismas pakartojo, kad valstybės pareigūno ar institucijos aplaidumas viršija klaidą ar neatsargumą, kai atitinkamos institucijos, visiškai suvokdamos galimas pasekmes ir nepaisydamos joms suteiktų įgaliojimų, nesiėmė priemonių, kurios buvo būtinos ir pakankamos, kad išvengti pavojingai veiklai būdingos rizikos. Todėl tai, kad už pavojų gyvybei atsakingiems asmenims nebuvo pareikšti kaltinimai dėl nusikalstamos veikos ar jie nebuvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn, gali reikšti 2 straipsnio pažeidimą. Nėra būtina, kad būtų išnaudotos kitos teisių gynimo priemonės, kurių asmenys galėtų imtis savo iniciatyva. Teismas pažymėjo, kad visiškai nebuvo tirta, ar pareigūnai ėmėsi tinkamų priemonių, kad grėsmės gyvybei būtų išvengta, be to, nebuvo gilintasi į bendras sistemines spragas keliančias grėsmę gyvybei.  

Nebūtina atskirai kartoti, kodėl šis EŽTT sprendimas, susijusi tarptautinė jurisprudencija ir joje nurodyti tarptautiniai dokumentai turi būti atidžiai nagrinėjami svarstant pateiktas įstatymų pataisas. Pateiktomis pataisomis siūloma įstatymu įtvirtinti galimybę valstybės lygio ekstremaliosios situacijos metu neįleisti į Lietuvos Respublikos teritoriją užsieniečių, kurie pažeidžia valstybės sienos kirtimo tvarką. Be sisteminių saugiklių ir įgyvendinimo priežiūros, toks reikalavimas automatiškai reikštų pagrindinės žmogaus teisės – teisės gyventi pažeidimą.

Lietuvos ir užsienio žiniasklaida, tarptautinės organizacijos ne kartą atkreipė dėmesį į grėsmes pabėgėlių gyvybei pasienyje su Baltarusija. 2022 m. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus ataskaitoje  pažymima, kad atvėsus orams ir Lietuvai tęsiant „apgręžimo“ politiką, sieną nereguliariai kertantys užsieniečiai atsidūrė itin pavojingoje situacijoje. Šiemet pranešta apie pirmąją fiksuotą mirtį pasienyje.

Žmogaus gyvybė – viena. Simas išgyveno.

Rytis Satkauskas yra Mykolo Romerio Universiteto partnerystės docentas, advokatas, advokatų profesinės bendrijos ReLex vadovaujantis partneris.