Institucijos

Komercinis arbitražas 2022-aisiais: ar dėl pagrindinių tendencijų arbitražas ir toliau lieka patrauklia alternatyva teismams?

Komercinis arbitražas tradiciškai laikomas nemažai privalumų turinčia ginčų sprendimo alternatyva teismams. Kaip privalumai dažnai įvardijami ginčų sprendimo trukmė bei didesnė laisvė ginčo šalims pasirinkti norimas procedūras. Šiame straipsnyje apžvelgiami reikšmingiausi 2022 metų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) išaiškinimai komercinio arbitražo srityje bei kitos pastarojo meto komercinio arbitražo tendencijos ir atsakoma į klausimą, ar arbitražas ir toliau lieka patraukliu komercinių ginčų sprendimo būdu.

  1. Komercinis arbitražas LAT praktikoje
  • Kreditorinių reikalavimų, kylančių iš arbitražo sprendimų, tvirtinimas bankroto procese

2022 m. vasario 15 d. LAT nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-943/2022, buvo nagrinėjamas klausimas dėl užsienio arbitražo sprendimo res judicata galios ir reikalavimo, pagrįsto užsienio arbitražo sprendimu, tvirtinimo.

LAT nurodytoje nutartyje išaiškino, jog kreditorius su reikalavimu, grindžiamu užsienio arbitražo sprendimu, gali įsitraukti į bankroto bylą tik tuomet, kai dėl kilusio ginčo priimtas užsienio arbitražo sprendimas įgijo res judicata galią Lietuvoje, t. y. jis buvo Lietuvos apeliacinio teismo pripažintas ir leistas vykdyti Lietuvos Respublikoje.

LAT vertinimu, tokiu atveju, kai kreditorius, prašydamas teismo patvirtinti jo finansinį reikalavimą, pateikia užsienio arbitražo sprendimą, kuris nėra nustatyta tvarka pripažintas ir leistas vykdyti, teismas negali tokio sprendimo pagrindu tvirtinti kreditoriaus reikalavimo. Taip pat, LAT nuomone, teismas negali tokio užsienio arbitražo sprendimo vertinti kaip įrodymo, pagrindžiančio kreditoriaus reikalavimą, bei pakartotinai spręsti dėl pateikto reikalavimo pagrįstumo. Gavęs tokį kreditoriaus prašymą, nemokumo (bankroto) bylą nagrinėjantis teismas turėtų pasiūlyti kreditoriui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą dėl užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti.

Plačiau su LAT nutartimi galite susipažinti čia.

  • Galimybė peržiūrėti arbitražo teismo sprendimą teismine tvarka

2022 m. birželio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-611/2022, LAT dar kartą pasisakė dėl Lietuvoje veikiančių arbitražų sprendimų teisminės peržiūros.

LAT nurodytoje nutartyje ir toliau laikosi nuoseklios pozicijos, jog Lietuvoje veikiančių arbitražų sprendimų teisminė priežiūra, kurios metu sprendžiama dėl arbitražo sprendimo panaikinimo, vykdoma ne apeliacijos ar remisijos, o anuliavimo forma. Tai reiškia, kad arbitražo sprendimams nėra būdinga instancinė procesinių sprendimų kontrolės sistema. Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl arbitražo teismo sprendimo panaikinimo, neveikia kaip apeliacinė instancija arbitražo teismui. Teisme nagrinėjama byla dėl arbitražo teismo sprendimo panaikinimo yra ne arbitražo bylos tąsa (tolimesnė arbitražo bylos stadija), o savarankiškas teisminis procesas, kurio metu patikrinama, ar egzistuoja Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 50 straipsnyje įtvirtinti arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindai.

LAT minėtoje nutartyje ir toliau laikėsi nuoseklios pozicijos, jog draudimas peržiūrėti arbitražo teismo sprendimo turinį yra vienas pagrindinių (tarptautinio) arbitražo principų, o doktrinoje, kalbant apie tarptautinių arbitražų sprendimų pripažinimą ir leidimą juos vykdyti, nurodoma, kad draudimas peržiūrėti arbitražo teismo sprendimo turinį yra vienas svarbiausių principų. Galiausiai LAT pažymėjo, jog 1958 m. Niujorko konvencijoje nėra jokios išimties, nustatančios galimybę nepripažinti ir neleisti vykdyti užsienio arbitražo sprendimo vien todėl, kad arbitrų sprendimas yra neteisingas, netgi tada, kai jis labai neteisingas (padaryta rimtų teisės taikymo klaidų).

LAT nutartyje priėjo prie pagrįstos išvados, jog teismas, nagrinėjantis skundą dėl arbitražo teismo sprendimo, neturi teisės nagrinėti bylą iš esmės, aiškintis, ar arbitrai teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai ištyrė bei įvertino įrodymus, ar tinkamai taikė teisės normas ir pan., o efektyvaus arbitražo interesus atitinka tai, kad arbitražo sprendimų peržiūrėjimas turėtų būti ribotos apimties ir kad sprendimo panaikinimas ar atsisakymas jį pripažinti būtų galimas tik išskirtinėmis aplinkybėmis.

Plačiau su LAT nutartimi galite susipažinti čia.

  • Atskiroji nuomonė arbitražo procese 

2022 m. birželio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-611/2022, LAT taip pat pasisakė ir dėl atskirosios nuomonės instituto arbitražo procese.

LAT nutartyje nurodė, jog tuo atveju, jei bylą nagrinėjo trijų arbitrų kolegija ir sprendimas priimtas ir pasirašytas dviejų arbitrų, vien tai, kad vienas iš arbitrų išdėstė raštu atskirąją nuomonę, nesuteikia pagrindo daryti išvadą dėl arbitražo teismo sprendimo neteisėtumo. Arbitrų balsų dauguma priimtas ir pasirašytas sprendimas yra laikomas teisėtu.

LAT nurodytoje nutartyje dar kartą patvirtino savo dar 2012 m. pateiktus išaiškinimus, jog aplinkybės dėl svarstymų dėl arbitražo teismo sprendimo priėmimo eigos negali būti laikomos įrodytomis vien tik remiantis arbitro atskirąja nuomone. LAT teigimu, priėmus arbitražo teismo sprendimą arbitražo byloje arbitrų dauguma, sutarusi dėl arbitražo teismo sprendimo turinio, neturi galimybės pareikšti savo nuomonės apie atskirojoje nuomonėje dėstomus faktus, toks reikalavimas nėra keliamas ir teisės aktuose, nustatančiuose arbitražo sprendimo priėmimo tvarką. LAT priėjo prie išvados, jog bet kuriuo atveju aplinkybė dėl vieno iš arbitrų atskirosios nuomonės pareiškimo savaime nepagrindžia arbitražo teismo sprendimo neteisėtumo.

Plačiau su LAT nutartimi galite susipažinti čia.

  1. Kitos komercinio arbitražo tendencijos bei naujovės

Komercinio arbitražo, kaip ginčų sprendimo įrankio, procedūros tobulinimą lemia ne tik teismų sprendimuose pateikiami išaiškinimai, bet ir aktyvus arbitražo institucijų, administruojančių arbitražo procesus, vaidmuo reaguojant į verslo subjektų poreikius bei pačių arbitražo teismų gebėjimas proceso metu prisitaikyti besikeičiančioje aplinkoje. Toliau straipsnyje apžvelgiamos pagrindinės pastarųjų metų komercinio arbitražo tendencijos bei naujovės, kuriomis šį ginčų sprendimo būdą siekiama padaryti dar efektyvesnį ir patrauklesnį jo naudotojams.  

  • Komercinis arbitražas ir technologijos

Vienas pagrindinių pastarojo meto pokyčių komercinio arbitražo srityje neabejotinai buvo intensyvesnis informacinių technologijų naudojimas arbitražo proceso metu. Šį virsmą nulėmė Covid-19 padiktuota būtinybė atrasti būdus, kaip užtikrinti įvairių procesų tęstinumą, nepaisant visų suvaržymų, kurie buvo įvesti, reaguojant į pandemiją. Uždraudus keliones bei daugelyje šalių įvedus judėjimo galimybes itin ribojančius karantinus, arbitražo procese nuotoliniai posėdžiai per naująsias vaizdo konferencijų platformas tapo visiškai įprasta kasdienybe. Tokių posėdžių metu tapo įprasta ne tik šalims pristatyti savo pozicijas, bet ir atlikti ekspertų bei liudytojų apklausas. Tuo tarpu popierines bylas, kurių neretai buvo sukaupiamos ištisos dėžės, pakeitė elektroniniai dokumentai.

Taigi, arbitražo institucijos bei arbitražo teismai greitai prisitaikė prie besikeičiančios situacijos ir priėmė ilgalaikius spendimus, palengvinusius arbitražo procedūros vykdymą. Pavyzdžiui, Paryžiaus tarptautinių prekybos rūmų Tarptautinis arbitražo teismas 2022 metais paskelbė Technologijų naudojimo sąžiningam, efektyviam ir tiksliam arbitražo procesui gaires, kuriose detaliai aprašė, kokiais būdais elektroninės komunikacijos priemonės gali būti panaudotos arbitražo procese, siekiant didesnio efektyvumo, taip pat užtikrinant šalių lygiateisiškumą.[1]

Aišku viena, kad pandemijos nulemtas technologijų naudojimas arbitražo procese nebuvo vien tik laikinas pokytis. Nors elektroninės komunikacijos priemonės greičiausiai visiškai nepakeis gyvo bendravimo arbitražo posėdžių metu, tačiau jos neabejotinai leidžia šalims sutaupyti daugiau laiko bei lėšų, todėl ir toliau liks plačiai naudojama priemone.

  • Dar greitesnis ir efektyvesnis ginčų sprendimas  

Kaip minėta, tradiciškai vienu iš komercinio arbitražo privalumų, palyginus su nacionaliniais teismais, laikomas proceso greitis. Tačiau, kai kuriems ginčams tampant vis sudėtingesniems ir vis gausėjant arbitražo procesą reglamentuojančių taisyklių skaičiui, šis privalumas neretai tampa trūkumu. Tai suvokdamos, arbitražo institucijos ieško naujų įrankių, kurie galėtų užtikrinti, kad arbitražas ir toliau pasižymėtų efektyvumu bei greičio savybe. Viena tokių priemonių yra pagreitinto arbitražo (angl. expedited arbitration) procedūros. Pavyzdžiui, pagal Paryžiaus tarptautinių prekybos rūmų Tarptautinio arbitražo teismo arbitražo taisykles, arbitražo teismas sprendimą bylose (kurių suma neviršija 3 mln. JAV dolerių) turi priimti ne per ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą. Tuo tarpu Stokholmo prekybos rūmų Arbitražo instituto arbitražo taisyklėse numatyta, kad pagal pagreitintas procedūros taisykles arbitražo teismas sprendimą turi priimti ne per ilgesnį kaip 3 mėnesių terminą.

Nors pagreitinto arbitražo procedūros nėra pastarųjų metų naujovė, jos yra neabejotinas arbitražo proceso privalumas ir taps vis plačiau naudojamu verslo subjektų įrankiu, sprendžiant tarpusavio ginčus.

Kitas arbitražo proceso įrankis, leidžiantis efektyviau išspręsti šalių tarpusavio ginčus, yra dviejų ar daugiau arbitražo bylų sujungimas į vieną procesą. Ši galimybė, užsienio arbitražo institucijose egzistavusi jau anksčiau, nuo 2023 metų sausio 1 d. galima ir arbitražo procesuose, administruojamuose Vilniaus komercinio arbitražo teismo (VKAT). VKAT arbitražo procedūros reglamento 211 straipsnyje numatyta, kad šalies prašymu VKAT gali sujungti dvi ar daugiau arbitražo bylų, nagrinėjamų pagal reglamentą, į vieną bylą, kai: „1) šalys susitarė dėl bylų sujungimo; arba 2) reikalavimai arbitražo bylose yra pareikšti pagal tą patį arbitražinį susitarimą (išlygą) ar susitarimus (išlygas); arba 3) reikalavimai arbitražo bylose nėra pareikšti pagal tą patį arbitražinį susitarimą (išlygą) ar susitarimus (išlygas), tačiau arbitražo bylos yra tarp tų pačių šalių, ginčai tokiose bylose kyla iš tų pačių teisinių santykių ir VKAT nusprendžia, kad toks arbitražinis susitarimas (išlyga) arba susitarimai (išlygos) yra tarpusavyje suderinami“.

Šis naujas įrankis šalims, kurios tarpusavyje turi daugiau nei vieną susijusį ginčą, neabejotinai leis sutaupyti lėšų bei laiko ir efektyviau išsispręsti tarpusavio ginčus.

  • Trečiųjų šalių finansavimas

Arbitražo procesai, ypač sudėtingesniuose ginčuose, neretai gali būti gana brangūs ir pareikalauti nemažų investicijų. Kartais tai gali tapti priežastimi, nulemiančia sprendimą apskritai neinicijuoti proceso ir neginti savo teisių. Mėgindamos pasiūlyti sprendimą tokioms situacijoms, arbitražo institucijos vis plačiau įtvirtina trečiosios šalies finansavimo galimybę.

Nuo 2023 m. sausio 1 d. ši galimybė bus prieinama ir VKAT administruojamuose arbitražo procesuose. VKAT reglamentas finansuotoją apibrėžia kaip arbitražo bylos šalimi nesantį asmenį, teikiantį finansavimą arbitražo bylos šaliai arbitražo išlaidoms padengti ir turintį suinteresuotumą bylos baigtimi. VKAT reglamento 51 straipsnis taip pat numato, kad šalis privalo nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 7 (septynias) dienas nuo sutarties su finansuotoju sudarymo, informuoti sekretoriatą, arbitražo teismą ir bylos šalis apie tokios sutarties egzistavimo faktą ir finansuotoją; šaliai atskleidus minėtą informaciją po arbitražo teismo sudarymo, kiekvienas arbitras turi per 15 (penkiolika) dienų nuo tokio atskleidimo raštu pranešti apie visas aplinkybes, galinčias kelti pagrįstų abejonių dėl jo nepriklausomumo ar nešališkumo.

  1. Patraukli alternatyva teismams

Apibendrinant galima daryti išvadą, jog LAT požiūris į arbitražo procesą leidžia užtikrintai teigti, jog arbitražas ir toliau lieka patraukliu alternatyviu ginčų sprendimo būdu. Be kitų dalykų, LAT vienareikšmiškai nurodo, kad arbitražo teismų sprendimų pagrįstumas faktų nustatymo, įrodymų vertinimo bei teisės taikymo požiūriu teismo negali būti kvestionuojamas. Tuo tarpu technologinė pažanga bei kiti įvairių arbitražo institucijų siūlomi įrankiai sudaro visas sąlygas užtikrinti, kad komercinis arbitražas ir toliau išlaikytų savo savybes, teikiančias pranašumą, palyginus su ginčų nagrinėjimu teismuose.

Parengė prof. dr.  Solveiga Vilčinskaitė, advokatų kontoros „Glimstedt” vadovaujančioji partnerė, Renata Račko, advokatų kontoros „Glimstedt” advokatė, vyresnioji teisininkė, Ovidijus Speičys, advokatų kontoros „Glimstedt” vyresnysis teisininkas


[1] https://iccwbo.org/content/uploads/sites/3/2022/02/icc-arbitration-and-adr-commission-report-on-leveraging-technology-for-fair-effective-and-efficient-international-arbitration-proceedings.pdf

Back to top button