A. Šekštelo. Esminiai Vilniaus komercinio arbitražo teismo reglamento pakeitimai

Nuo 2023-01-01 įsigaliojo nauja Vilniaus komercinio arbitražo teismo (VKAT) reglamento (Reglamentas) redakcija. Reglamentas įtvirtino kelias esmines naujoves, kurias norėčiau pristatyti detaliau, kol kas be papildomo tokių pakeitimų vertinimo:

• Arbitražo proceso finansavimą;
• Arbitražo bylų sujungimą; ir
• Užstatą arbitražo išlaidoms užtikrinti.

Arbitražo proceso finansavimas

Arbitražo proceso finansavimas (angl. third party funding) yra tarptautiniame komerciniame arbitraže žinomas finansavimo būdas, kuomet vienos iš šalies arbitražo išlaidas gali pilnai ar iš dalies finansuoti kitas, byloje nedalyvaujantis asmuo. Nuo 2023-01-03 įsigaliojo ir atitinkami Reglamento pakeitimai.

Visų pirma, Reglamento sąvokų skyriuje paaiškinta, kas yra finansuotojas – arbitražo bylos šalimi nesantis asmuo, teikiantis finansavimą arbitražo bylos šaliai arbitražo išlaidoms padengti ir turintis suinteresuotumą bylos baigtimi.

Pats Reglamentas papildytas 5(1) straipsniu, kuris aptaria tokio finansuotojo atskleidimo pareigą. Numatyta, kad šalis privalo nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 7 dienas nuo sutarties su finansuotoju  ar finansuotojais sudarymo, informuoti VKAT sekretoriatą, arbitražo teismą ir bylos šalis apie tokios sutarties egzistavimo faktą ir finansuotoją ar finansuotojus. Kai šalis atskleidžia tokią aplinkybę VKAT sekretoriatui, pastarasis apie tai informuoja arbitrus, kad jie turėtų patikrinti, ar jie neturi interesų konflikto su finansuotoju (išlieka nepriklausomi ir nešališki; žr. Reglamento 5(1) straipsnio 2 dalį, 18 straipsnio 2 dalį). Atitinkamai, kiekvienas arbitras per 15 dienų nuo tokio atskleidimo privalo raštu atskleisti VKAT sekretoriatui ir šalims visas aplinkybes, galinčias kelti pagrįstų abejonių dėl jo nepriklausomumo ar nešališkumo (Reglamento 5(1) straipsnio 3 dalis). Taip pat ir pats VKAT sekretoriatas ar arbitražo teismas gali pareikalauti papildomos informacijos iš šalies.

Arbitražo bylų sujungimas

Arbitražo procesas yra konfidencialus ir uždaras. Tačiau, kartais būtina sujungti kelias susijusias arbitražo bylas, kad ginčas būtų išnagrinėtas operatyviau ir efektyviau. Iki 2023-01-01, tokia galimybė tiesiogiai Reglamente nebuvo aptarta.

Tačiau nuo 2023-01-01 įsigaliojo naujas Reglamento 21(1) straipsnis, detaliau aptariantis arbitražo bylų sujungimą. Nuo šiol numatyta galimybė VKAT sujungti dvi ar daugiau arbitražo bylų, nagrinėjamų pagal Reglamentą, į vieną bylą, esant bent vienai iš šių sąlygų (Reglamento 21(1) straipsnio 1 dalis):

• šalys susitarė dėl bylų sujungimo; arba
• reikalavimai arbitražo bylose yra pareikšti pagal tą patį arbitražinį susitarimą (išlygą) ar susitarimus (išlygas); arba
• reikalavimai arbitražo bylose nėra pareikšti pagal tą patį arbitražinį susitarimą (išlygą) ar susitarimus (išlygas), tačiau arbitražo bylos yra tarp tų pačių šalių, ginčai tokiose bylose kyla iš tų pačių teisinių santykių ir VKAT nusprendžia, kad toks arbitražinis susitarimas (išlyga) arba susitarimai (išlygos) yra tarpusavyje suderinami.

Šalies prašymas dėl bylų sujungimo gali būti pateikiamas ne vėliau, kaip jos pirmasis pranešimas kiekvienoje kitoje keliamoje arbitražo byloje, kurią prašoma sujungti, nebent kitos šalys neprieštarautų (Reglamento 21(1) straipsnio 2 dalis).

Spręsdamas dėl arbitražo bylų sujungimo, VKAT, išklausęs visas šalis ir jau paskirtus arbitrus, atsižvelgia į visas jo vertinimu reikšmingas aplinkybes, įskaitant arbitražo teismo sudėtis, atitinkamų arbitražo bylų stadijas (Reglamento 21(1) straipsnio 3 dalis).

Labai svarbu ir tai, kad Reglamente yra aptartas ir tokių arbitražo bylų sujungimo mechanizmas. Arbitražo bylos yra sujungiamos į tą arbitražo bylą, kuri buvo ankščiausiai iškelta (pateiktas ieškinys arba pranešimas apie arbitražą), nebent visos sujungiamų arbitražo bylų šalys nusprendžia kitaip. Jei neįmanoma nustatyti, kuri byla iškelta anksčiausiai, sprendžia VKAT pirmininkas atsižvelgdamas į ginčo aplinkybe (Reglamento 21(1) straipsnio 4 dalis). Tokiu atveju, remiantis Reglamento 20 straipsnio 1 dalimi, vėlesnėse arbitražo bylose paskirtų arbitrų įgaliojimai pasibaigia.

Užstatas arbitražo išlaidoms užtikrinti

Reglamentas taip pat papildytas ir 34(1) straipsniu kartu patikslinant ir Reglamento V skyriaus pavadinimą (Laikinosios apsaugos priemonės ir užstatas arbitražo išlaidoms užtikrinti).

Išimtiniais atvejais šalies prašymu ir išklausęs šalių nuomones, arbitražo teismas gali įpareigoti kitą šalį pateikti užstatą arbitražo išlaidoms užtikrinti bet kokiu būdu, kurį arbitražo teismas laiko tinkamu (Reglamento 34(1) straipsnio 1 dalis).

Spręsdamas klausimą dėl užstato arbitražo išlaidoms užtikrinti, remdamasis Reglamento 34(1) straipsnio 2 dalimi, arbitražo teismas privalo įvertinti:

• arbitražo bylos šalies pareikštų ieškinių/priešieškinių ir atsikirtimų prima facie pagrįstumą;
• reikalavimus pareiškusios arbitražo bylos šalies galimybes įvykdyti nepalankų arbitražo teismo sprendimą dėl arbitražo išlaidų;
• reikalavimus pareiškusios arbitražo bylos šalies turimą turtą, iš kurio būtų galimas nepalankaus arbitražo teismo sprendimo dėl arbitražo išlaidų įvykdymas;
• įpareigojimo pateikti kitos šalies arbitražo išlaidų užtikrinimo tikslingumą, atsižvelgiant į visas byloje reikšmingas aplinkybes;
• bet kokias kitas svarbias aplinkybes.

Arbitražo teismas šalies reikalavimo nagrinėjimo sustabdymo arba ieškinio palikimo nenagrinėtu klausimą išsprendžia priimdamas nutartį arba dalinį sprendimą (Reglamento 34(1) straipsnio 4 dalis).

Jei šalis nevykdo arbitražo teismo nutarties ar dalinio sprendimo dėl užstato arbitražo išlaidoms užtikrinti pateikimo, arbitražo teismas gali visa apimtimi ar iš dalies sustabdyti tokios šalies reikalavimų nagrinėjimą arba palikti ieškinį nenagrinėtą (Reglamento 34(1) straipsnio 3 dalis).

Tikimasi, kad šie pakeitimai palengvins efektyviau nagrinėti arbitražo bylas pagal Reglamentą.

Albertas Šekštelo, LL.M yra advokatas, arbitras, APB Motieka Audzevičius ekspertas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros lektorius