Naujovės šeimos teisiniuose santykiuose nuo Naujųjų metų

Nuo 2023 metų sausio 1 d. įsigalioja nemažai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimų. Kokios naujovės laukia šeimos teisiniuose santykiuose ir ką reikėtų žinoti?

Pasak advokatų kontoros „Glimstedt” advokatės dr. Lauros Augytės-Kamarauskienės, pirmiausia nuo naujų metų pradžios Lietuvos notarai įgyja teisę įforminti santuokos nutraukimą arba gyvenimą skyrium (separaciją), kai:

• sutuoktiniai dėl to sutaria, t. y. santuoką nutraukia bendru sutarimu ir yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių (toks reikalavimas – sudaryti sutartį, norint nutraukti santuoką bendru sutarimu, t. y. be ginčo, – galiojo ir iki šiol);
• metus negyvena santuokinio gyvenimo ir neveda bendro ūkio;
• neturi nepilnamečių vaikų.

Iki šiol santuokas visais atvejais – tiek ginčo atveju, tiek bendru sutarimu, nepriklausomai, ar sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų ar ne, – buvo galima nutraukti tik teisme.

Notarams taip pat perduodamos kelios kitos naujos funkcijos, kurias iki šiol taip pat atlikdavo teismai:

• notarai turės teisę keisti vedybų sutartis, kurias jie ir tvirtina;
• spręsti dėl tėvų sudaromų sandorių, susijusių su nepilnamečio vaiko turtu, tokiems sandoriams reikėdavo teismo leidimo;
• spręsti dėl nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, perleidimo sandorių, kuriems taip pat būdavo reikalingas teismo leidimas.

Kokius dokumentus sutuoktiniai turės pateikti notarui, norėdami išsituokti?

Sutuoktiniai, kreipdamiesi į notarą dėl santuokos nutraukimo bendru jų sutikimu, turi pateikti notarui:

• rašytinį patvirtinimą, kad daugiau negu metus netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo;
• sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių;
• jei turi bendrų ar bet kuris iš sutuoktinių kreditorių, t. y. paskolų, nesvarbu, ar iš bankų ar privačių asmenų, turi pateikti notarui įrodymus, kad apie kreipimąsi į notarą dėl santuokos nutraukimo informavo visus žinomus kreditorius;
• raštu nurodyti, jei pageidauja, kad jiems nebūtų skirtas terminas susitaikyti, – jei tokio pareiškimo nebus, notaras privalės pasiūlyti sutuoktiniams susitaikyti ir iki 6 mėnesių atidėti santuokos nutraukimą.

Advokatė atkreipia dėmesį į tai, kad tuo atveju, jei sutuoktiniai turi kreditorių, notaras sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių galės tvirtinti ne anksčiau kaip po 30 dienų nuo kreditorių informavimo, jei kreditoriai neprieštaraus turto ir kreditorinių įsipareigojimų pasidalinimo sąlygoms. Jei kreditoriai prieštaraus, sutuoktiniai turės arba keisti savo sutartį, arba notaras jos netvirtins, ir tokiu atveju sutuoktiniai dėl santuokos nutraukimo turės teisę kreiptis į teismą.

„Pačioje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi būti aptarti sutuoktinių vienas kito išlaikymo klausimai, kitos turtinės teisės ir pareigos (jeigu šie klausimai neaptarti vedybų sutartyje ir (ar) jeigu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nepadalytas bendru jų susitarimu, patvirtintu notarine tvarka ar teismo sprendimu), taip pat nurodyta, kokios bus sutuoktinių pavardės po santuokos nutraukimo”, – pažymi Laura Augytė-Kamarauskienė.

Pasak advokatės, santuoka bendru sutuoktinių sutikimu nutraukiama notarine tvarka tik jeigu toks santuokos nutraukimas atitinka įstatyme nustatytas sąlygas ir jei sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neprieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės nepažeidžia vieno iš sutuoktinių teisių ir (ar) teisėtų interesų.

Daugiau konfidencialumo ir diskretiškumo sutuoktiniams ir greitesnis procesas

„Visos reformos daromos, siekiant pagerinimų, palengvinimų. Šiuo atveju, viena vertus, buvo siekiama mažinti teismų krūvį, kita vertus – tikrai palengvinti, supaprastinti santuokos nutraukimą, kai nėra ginčo ir nėra nepilnamečių vaikų, tiek nekilnojamojo turto sandorių sudarymą žmonėms. Žinoma, kaip ir kiekviena naujovė, šie įstatymo pakeitimai, tikėtina, taip pat pareikalaus laiko, kol susiformuos bendra notarų praktika, kol patys žmonės įpras, kad galioja kitokia tvarka”, – teigia „Glimstedt” kontoros partnerė.

Jos teigimu, ką tikrai garantuos naujovės, tai daugiau konfidencialumo ir diskretiškumo sutuoktiniams, greitesnį procesą. Net jei dokumentų rengimas ir derinimas, tvirtinimas pas notarą gali užtrukti panašiai, kiek iki šiol kreipiantis į teismą, tai pats santuokos nutraukimo faktas bus įregistruojamas ir įsigalios kur kas greičiau: po teismo sprendimo priėmimo dėl santuokos nutraukimo dar turėdavo praeiti 30 dienų iki jo įsiteisėjimo, dabar gi santuoka bus laikoma nutraukta kitą darbo dieną po sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo notarine tvarka. „O tai gan svarbu, jei žmonės planuoja tolesnį gyvenimą, pvz., nori įsigyti nekilnojamąjį ar kitą turtą, kuris būtų registruotas jau tik jų vardu, o ne kaip įgytas santuokoje”, – sako advokatė.

Tiesa, advokatė mato ir galimą piktnaudžiavimą ir tam tikrą netikrumą, tai, kad nutraukus santuoką teismo sprendimu ir jam įsiteisėjus, jį nuginčyti ar pakeisti beveik neįmanoma, užtikrina teisinių santykių stabilumą. Tuo tarpu santuoką nutraukus notarine tvarka, notarui patvirtinus sutuoktinių sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, visuomet išlieka notarinio veiksmo apskundimo ar sutarties ginčijimo galimybė visais bendrais sandorių negaliojimo pagrindais. Sutartį per vienerius metus nuo sužinojimo gali skųsti ir sutuoktinių kreditoriai.

Atsakydama į klausimą, ar Civilinio kodekso pakeitimai palengvins sandorių sudarymą, L. Augytė Kamarauskienė sako, kad, nei perleidžiant nekilnojamąjį turtą, kai žmonės turi nepilnamečių vaikų, nei tvarkant nepilnamečių vaikų turtą, nebereikės kreiptis į teismą dėl teismo leidimo tokiems veiksmams atlikti. Kad perleidus, įkeitus, išmainius nekilnojamąjį turtą nebūtų pažeisti nepilnamečių vaikų interesai, galės ir turės įvertinti pats nekilnojamojo turto sandorį tvirtinantis notaras.