Konstitucijos dienai skirtos tarptautinės konferencijos dalyvių dėmesio centre – konstitucinis paveldas, oficialiosios konstitucinės doktrinos plėtra ir Konstitucijos tvarumo perspektyvos

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas kartu su Europos Tarybos komisija „Demokratija per teisę“ (Venecijos komisija) 2022 m. spalio 25 d. surengė tarptautinę konferenciją „Nuo nacionalinės Konstitucijos iki transnacionalinio konstitucionalizmo“, skirtą 1922 m. Lietuvos Valstybės Konstitucijos 100-mečiui ir 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30-mečiui paminėti.

Konferencijos tikslas – su kitų šalių konstitucinės justicijos institucijų atstovais ir Lietuvos teisininkų bendruomene aptarti Konstitucijos kaip aukščiausiosios teisės reikšmę sprendžiant valstybių sienas peržengiančius konstitucinius iššūkius.

Kreipdamasis į konferencijos dalyvius Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pažymėjo, kad atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės teisinė tradicija apima pagarbą tarptautinės teisės principams ir tarptautinių įsipareigojimų laikymąsi. Savo pareiga laikome universalių demokratinių vertybių, tokių kaip pagarba žmogaus gyvybei ir orumui bei valstybių teritoriniam vientisumui, apsaugą.

„Šiomis dienomis Rusijos režimo Ukrainoje vykdomi šiurkštūs tarptautinės teisės pažeidimai mums dar kartą primena, koks svarbus yra bausmės už tarptautinius nusikaltimus neišvengiamumas. Kaltieji negali išvengti atsakomybės. Sėkmė užtikrinant šį principą priklausys ne tik nuo Ukrainos karinių pergalių, bet ir nuo jūsų – teisininkų bendruomenės narių – pastangų. Kovoje su agresijos nusikaltimu tinkami visi įrankiai – tiek tarptautinė teisė, tiek nacionalinės konstitucijos bei nacionalinė teisė. Kviečiu jus visus prisidėti prie teise ir teisingumu grįstos tarptautinės tvarkos kūrimo. Nuo to priklausys ir Lietuvos saugumas, nepriklausomybė bei demokratinės tradicijos tęstinumas“, – sakė Lietuvos Respublikos Prezidentas G. Nausėda.   

Sveikindama konferencijos dalyvius Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad dabartinė mūsų Konstitucija kilo ne iš teisės, o iš aukščiausią suverenią galią įkūnijančios Tautos politinės valios sudaryti vadinamąją visuomenės sutartį ir pagal ją gyventi.

„Šiandien pagaliau sutariame, kad Konstitucija yra ne tik aukščiausios teisinės galios aktas, bet ir teisė par excellence. Ideali teisė. Teisė be spragų. Ordinarinės teisės matas. Ir nebevadiname Konstitucijos pagrindiniu šalies įstatymu, nes tai yra nedovanotinas teisinis faux pas. Kiekvienam, įskaitant politikus, nepaprastai svarbu suprasti, kas yra Konstitucija ir kam ji skirta, jausti jos tvirtą užnugarį ir individualiai ar kolektyviai laikytis jos nuostatų kaip „apsimokančio“ elgesio etalono“, – sakė Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sveikinime priminė, kad kai 1992 m. tvirtinome sutarimą, kokioje valstybėje norime gyventi, galėjome atsiremti į tradiciją, kuri buvo nutraukta okupacijos. Ji sakė: „Nekilo abejonių, kad norime gyventi nepriklausomoje demokratinėje respublikoje. Labai svarbu tai, kad Konstitucijos nuostatos ilgainiui taptų visuomenės savastimi, kad teisės viršenybės principas būtų suvoktas ne kaip prievarta, bet kaip teisingumo įsikūnijimas, o į valstybę žvelgtume kaip į būtiną bendrojo gėrio prielaidą. Itin reikšminga misija ginant, puoselėjant ir aiškinant Konstituciją tenka Konstituciniam Teismui, todėl galima tik pasidžiaugti, kad per visą gyvavimo laiką, nors ir keitėsi sudėtis bei nuskambėjo įvairiausios kritikos, šis teismas išliko aukščiau politinių audrų, padėjo atraizgyti itin sudėtingų teisinių ginčų gijas.

Būkime valstybininkai, kuriems rūpi bendri reikalai, kurie supranta, kad priimant svarbius sprendimus dera galvoti ne apie trumpalaikį įspūdį, įvaizdį, bet apie ilgalaikius padarinius. Seimai, prezidentai, vyriausybės baigia savo kadencijas, o valstybė lieka. Todėl, kai kalbame apie pagarbą Konstitucijai, tai turi būti kiekvieno piliečio nuostata, suvokiant, kad sutartos taisyklės yra tai, kas leidžia mums išlikti kartu ir kurti ateities Lietuvą.“

Konstitucinio Teismo pirmininkė Danutė Jočienė atkreipė dėmesį, kad Lietuvos konstitucionalizmo raidai svarbios abi šios dienos konferencijoje minimos sukaktys – pirmosios nuolatinės Lietuvos Valstybės Konstitucijos, priimtos 1922 m., 100-metis ir ilgiausiai galiojančios Lietuvos Respublikos Konstitucijos, priimtos 1992 m. spalio 25 d., 30-metis.

„Tarp šių konstitucijų – septyni permainų kupini dešimtmečiai, per kuriuos net kelis kartus kardinaliai pasikeitė Lietuvos valstybės gyvenimas. Tačiau šių konstitucijų sąsajos akivaizdžiai rodo, kad ir prieš 104 metus gimstant nepriklausomai Lietuvos Respublikai, ir prieš 32 metus atkuriant jos nepriklausomybę Lietuvos konstitucijų kūrėjų nusiteikimas iš esmė buvo tas pats: pasak žymaus Lietuvos teisininko prof. Mykolo Romerio, „pasitikėjimas demokratija, kaip išganymo evangelija, kaip laimės ir socialinio teisingumo receptu, <…> turinčiu iš karto suteikti valstybinės santvarkos tobulumą <…>“, – sakė D. Jočienė. – Kita vertus, moderniųjų demokratijos principų ir požymių Lietuvos konstitucionalizmo istorijos tyrėjai mato dar XVI a. Lietuvos Statutuose, atspindėjusiuose Europos teisės kodifikavimo tendencijas, ir Abiejų Tautų Respublikos 1791 m. Konstitucijoje, beje, antrojoje (po Jungtinių Amerikos Valstijų) pasaulyje ir pirmojoje Europoje rašytinėje konstitucijoje. Turtingas konstitucinis paveldas padėjo tvirtus pamatus dabartinei Konstitucijai, kurioje įtvirtintas ne tik visų Lietuvos piliečių demokratiškai prisiimtas įsipareigojimas dabartinei ir būsimosioms kartoms gyventi pagal Konstitucijoje įtvirtintas pamatines taisykles ir joms paklusti, bet ir įsipareigojimas būsimosioms kartoms perduoti valstybingumo patirtį ir brandą, suteikiančias būtinas istorinio išlikimo garantijas.“

Pasak D. Jočienės, Konstitucinis Teismas džiaugiasi tokia iškilia proga galėdamas Lietuvoje pasveikinti ne tik artimiausių kaimyninių Latvijos, Estijos konstitucinės kontrolės institucijų, su kuriomis  mūsų šalies Konstitucinį Teismą sieja ilgamečiai dalykiniai ryšiai ir nusistovėjusios bendradarbiavimo tradicijos, atstovus, bet ir svečius iš daugelio kitų valstybių. Tarp daugiau kaip šimto konferencijos dalyvių – aštuoniolika užsienio šalių konstitucinės justicijos institucijų delegacijų, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo pirmininkas Koenas Lenaertsas ir teisėjai, kadenciją baigę Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjai ir pirmininkai, kitų Lietuvos teismų teisėjai, politikai, Lietuvos prokuratūros, Lietuvos advokatūros atstovai, teisės mokslininkai, kitų institucijų atstovai.

Konferencijos dalyvių diskusijos keturiose sesijose atspindi šių dienų aktualijas ir suteikia galimybę dalytis įvairių valstybių konstitucinės justicijos institucijų patirtimi saugant Konstitucijos ir teisės viršenybę.

Pirmojoje sesijoje „Konstitucinės tradicijos ir konstitucinis tęstinumas“, skirtoje šimtamečiam konstituciniam paveldui, padėjusiam tvirtus pagrindus dabartinei konstitucinei tvarkai, aptarti, pagrindinius pranešimus perskaitė Latvijos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas Aldis Laviņšʼis ir kadenciją baigęs Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjas Egidijus Jarašiūnas. Sesiją moderavo Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas Haroldas Šinkūnas. Po pagrindinių pranešimų vykusioje diskusijoje dalyvavo Estijos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Villuʼus Kõveʼė, Moldovos Konstitucinio Teismo pirmininkė Domnica ManoleDiskusijoje savo įžvalgomis dalinosi prie Konstitucijos atsiradimo prisidėjęs kadenciją baigęs šio teismo teisėjas Vytautas Sinkevičius.

Antrojoje sesijoje „Konstituciocentrinė teisės sistema: konstitucijos aiškinimo menas“, kurioje diskutuota apie oficialiosios konstitucinės doktrinos plėtrą, pagrindinius pranešimus pristatė kadenciją baigęs Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas, Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjas Egidijus Kūris, kadenciją baigusi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėja, Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos profesorė Toma Birmontienė. Diskusiją moderavo Konstitucinio Teismo teisėjas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius Vytautas Mizaras. Diskusijoje dalyvavous Austrijos Konstitucinio Teismo pirmininkas Christophas Grabenwarteris, Albanijos, Čekijos, Lenkijos, Slovėnijos, Portugalijos konstitucinių teismų atstovai, kadenciją baigęs Konstitucinio Teismo teisėjas Egidijus Šileikis.

Trečiojoje sesijoje „Nacionalinių konstitucijų transnacionalinė dimensija“, skirtoje nacionalinės konstitucinės ir tarptautinės bei Europos Sąjungos teisės sistemų santykiui aptarti, pagrindinius pranešimus perskaitė Europos Sąjungos Teisingumo Teismo pirmininkas K. Lenaertas ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkė D. Jočienė. Diskusiją moderavo Konstitucinio Teismo teisėja Elvyra Baltutytė. Diskusijoje dalyvavo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjas Irmantas Jarukaitis, Belgijos Konstitucinio Teismo pirmininkas Pierreʼas Nihoulis, Venecijos komisijos narė, Slovakijos Konstitucinio Teismo teisėja Jana Baricová, kadenciją baigusi Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėja Alvina Gyulumyan, Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos dekanė Lyra Jakulevičienė.

Ketvirtojoje konferencijos sesijoje „Išmoktos konstitucinės pamokos ir Konstitucijos tvarumo perspektyvos“ diskutuota apie konstituciniams teismams kylančius iššūkius ir galimus jų sprendimo būdus. Šioje dalyje pagrindinius pranešimus perskaitė Vokietijos Federalinio Konstitucinio Teismo pirmininkas Stephanas Harbarthʼas ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjas Gintaras Goda. Sesiją moderavo Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius Vytautas Nekrošius. Diskusijoje dalyvavo laikinai Ukrainos Konstitucinio Teismo pirmininko pareigas einantis Serhiyʼus Holovatyiʼas, Armėnijos, Rumunijos, Sakartvelo konstitucinių teismų atstovai, kadenciją baigęs Konstitucinio Teismo teisėjas, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, Konstitucinio Teismo teisėjas Algis Norkūnas.

Konstitucinio Teismo informacija