Tolerancija BDAR pažeidimams mažėja, asmeninė atsakomybė gresia ir vadovams

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) požiūris į Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) pažeidimus griežtėja kiekvienais metais nuo šio reglamento įsigaliojimo 2018-aisiais. Kasmet didėja ir atliekamų patikrinimų, ir skiriamų sankcijų skaičius. Pavyzdžiui, 2021-ieji į Lietuvos istoriją įėjo kaip metai, kuomet VDAI skyrė daugiausiai (ir iki šiol didžiausių dydžių) baudų už BDAR pažeidimus.

Nors atsakomybė už BDAR pažeidimus pirmiausiai kyla pažeidimą padariusiai bendrovei, tačiau tuo pačiu dėl netinkamai įgyvendintų BDAR reikalavimų atsakomybė gali kilti atsakomybė ir bendrovės vadovui.

BDAR ir bendrovės vadovo atsakomybė iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip tarpusavyje visiškai nesusiję dalykai. Visgi galiojantis teisinis reglamentavimas bei Lietuvos teismų praktika suponuoja priešingą išvadą. Aplinkybė, kad bauda dėl netinkamo asmens duomenų tvarkymo skirta bendrovei, nereiškia, kad negalima siekti bendrovės vadovo atsakomybės, kuris ir atlygintų  žalą asmeniškai.

Kas gali pareikšti reikalavimą dėl vadovo asmeninės atsakomybės?

Reikalauti vadovo asmeninės atsakomybės iš vadovo gali tiek pati bendrovė, tiek bendrovės akcininkai. Tuo tarpu, kai bendrovė yra nemoki, tokį reikalavimą gali pareikšti ir bankroto administratorius arba bendrovės kreditoriai. Taigi net keturi subjektai turi teisę ir galimybę reikšti reikalavimą vadovui dėl žalos atlyginimo.

Lietuvos teismų praktikoje netrūksta pavyzdžių, kai bendrovės patirtą žalą privalėjo kompensuoti asmeniškai bendrovės vadovas. Nors teismų praktikoje šiai dienai dar nėra buvę tokio teisinio precedento, kai dėl BDAR pažeidimų bendrovei padarytą žalą atlygina vadovas, tačiau tokią išvadą galima daryti vadovaujantis iki šiol suformuota teismų praktika. Tiesa, praplečiant akiratį, galima būtų prisiminti pavyzdį, kad yra bylų, kuriose būtent vadovas yra priverstas prisiimti atsakomybę ir atlyginti žalą. Tokiais pavyzdžiais gali būti bylos, kai vadovas sumokėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) skirtas baudas ir atlygino bendrovės patirtą žalą.

Tokie atvejai, visų pirma, susiję su vadovo unikaliu teisiniu statusu. Bendrovės vadovas yra ir vienasmenis valdymo organas, ir bendrovės darbuotojas. Skirtumas tas, kad jeigu vadovas pažeidžia jam, kaip valdymo organui, nustatytas pareigas, jam gali kilti civilinė atsakomybė, grindžiama visiško žalos atlyginimo principu. Priešingu atveju vadovo atsakomybė yra ribojama.

Už kokias klaidas vadovui gali kilti civilinė atsakomybė?

Ypatingas vadovo statusas kartu įpareigoja elgtis itin rūpestingai ir sąžiningai. Vadovo rūpestingumo pareiga, pirmiausia, nustato paties vadovo teisėto elgesio reikalavimą. Tačiau vadovas taip pat privalo prižiūrėti, kad ir visos bendrovės veikla būtų teisėta.

Vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu ir juridiniu asmeniu apskritai. Vadovas turi elgtis rūpestingai, nepažeisti imperatyvių teisės normų reikalavimų, fiduciarinių ir lojalumo pareigų bendrovės atžvilgiu. Tai apima ne tik pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetines finansines ataskaitas Juridinių asmenų registrui, tačiau taip pat tvarkyti asmens duomenis teisėtai, kaip tai numato BDAR.

Už įstatymuose įtvirtintų pareigų nevykdymą ir (arba) netinkamą vykdymą, bendrovės vadovui atsakomybė kyla pagal įstatymą, bet ne darbo sutarties pagrindu. Užtikrinti bendrovės atitiktį BDAR yra išimtinė bendrovės vadovui, kaip valdymo organui, nustatyta pareiga. Todėl už BDAR įtvirtintų reikalavimų nevykdymą vadovui gali kilti civilinė atsakomybė.

Baudos skyrimas įmonei nebūtinai reiškia ir vadovo atsakomybę

Siekiant suderinti verslo rizikos pozityviuosius aspektus ir susiaurinti bendrovės vadovo atsakomybę už nepasiteisinusius verslo sprendimus, Lietuvos teismai taiko verslo sprendimų priėmimo taisyklę (angl. business judgment rule). Taisyklė teismų praktikos keliu buvo suformuluota JAV dar XIX amžiuje. XX amžiaus devintojo dešimtmečio pradžioje ji perimta ir Europos šalių, o kai kurios iš jų (pvz., Vokietija) perkėlė šį instrumentą į nacionalinius teisės aktus.

Ši taisyklė skirta apsaugoti bendrovės vadovus nuo asmeninės atsakomybės už sąžiningai priimtus verslo sprendimus..

Verslo sprendimu laikomas toks vadovo veiksmas, kurio atlikimas nesusijęs su imperatyvų, nustatytų įstatymuose, pareigų vykdymu, t. y. vadovas turi galimybę pasirinkti mažiausiai tarp dviejų alternatyvų. Jeigu bendrovei yra skiriama bauda už BDAR pažeidimus arba bendrovė atlygina asmens, kurio duomenys buvo tvarkomi neteisėtai, patirtą žalą, bendrovės akcininkai turi teisę siekti vadovo atsakomybės ir prašyti atlyginti bendrovės patirtą žalą. Tokiu atveju žalą sudarytų paskirta bauda ir (arba) atlyginta žala. Šios sumos neturėtų būti vertinamos kaip nepasiteisinęs komercinis sprendimas. Verslo rizikos prisiėmimas, ir verslo sprendimų priėmimo taisyklė šiuo atveju neturėtų būti taikoma.

Kita vertus, verslo sprendimo priėmimo taisyklės netaikymas nereiškia ir nesudaro pagrindo bendrovės vadovui taikyti atsakomybę taikyti automatiškai. Ne paslaptis, kad atitikties BDAR užtikrinimui neužtenka tinkamai sutvarkyti teisinę pusę. Tinkamas BDAR reikalavimų užtikrinimas kartais reikalauja nemažų išteklių, taip pat deramų techninių ir organizacinių priemonių.

Taigi ar vadovui galėtų kilti atsakomybė, jeigu bendrovė neturėjo finansinių pajėgumų užtikrinti tinkamą atitiktį BDAR? Tokiu atveju turi būti vertinama ar vadovas elgėsi pakankamai apdairiai ir rūpestingai, ar dėjo papildomų pastangų reikalingam finansavimui gauti. Pavyzdžiui, kreipėsi į bendrovės akcininkus dėl papildomo finansavimo skyrimo? Teisiniu požiūriu, bauda už nusižengimus, susijusius su BDAR, vadovui nebus skirta, jeigu bus įrodyta, kad jis buvo pakankamai apdairus ir rūpestingus bei ėmėsi protingų priemonių priimamo sprendimo įvertinimui.

Be to, pats baudos skyrimo faktas automatiškai nelemia atsakomybės vadovui skyrimo, nes  atlyginti bendrovės patirtą žalą būtina tik įrodžius jo civilinės atsakomybės sąlygas. Konkrečiai, nustatomi jo neteisėti veiksmai, žala, priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys. Kaltė preziumuojama, tačiau atsakomybės siekiantis išvengti vadovas turi teisę ją paneigti ir tokiu būdu atsakomybės išvengti.

Kaip minėta, Lietuvos teismų praktikoje nėra konkrečių precedentų dėl vadovo atsakomybės už bendrovei skirtą baudą už BDAR pažeidimus. Todėl galimai galėtų būti formuojama ir kitokia praktika.

Svarbiausias patarimas bendrovės vadovams – elgtis apdairiai ir rūpestingai ne tik sudarant ir vykdant komercinius sandorius, bet ir užtikrinant atitiktį BDAR reikalavimams. Esant poreikiui ne tik informuoti bendrovės akcininkus, bet ir kreiptis pasitarti su profesionalais probleminiais klausimais. Laiku ir tinkamai atlikti namų darbai, padeda išvengti reikalavimų dėl žalos atlyginimo ateityje.

Parengė advokatų kontoros „Cobalt“ vyresnysis teisininkas, advokatas Valdemaras Kovalevskis