LAT: arbitro ir kitos šalies advokato “draugų” statusas socialiniame tinkle savaime nėra pagrindas konstatuoti arbitro nešališkumo ir nepriklausomumo trūkumą

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. birželio 21 d. išnagrinėjo civilinę bylą (Nr.e3K-3-173-611/2022) dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo sprendimo, kuriuo iš pareiškėjos priteistas nesumokėtas patalpų nuomos mokestis, panaikinimo.

Nagrinėtoje byloje pareiškėja pateikė skundą, prašydama panaikinti arbitražo teismo sprendimą (Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 50 straipsnio 3 dalies 2, 4, 6 punktų pagrindais), motyvuodama tuo, kad: 1) arbitražo teismas neišnagrinėjo jos priešieškinio, nevertino įrodymų, tai, jos teigimu, patvirtina vieno iš trijų arbitražo kolegijos arbitrų pareikšta atskiroji nuomonė; 2) pažeistas reikalavimas, kad bylą nagrinėtų nešališkas ir nepriklausomas arbitras, nes pirmininkaujantis arbitras profesiniais ryšiais yra susijęs su kitos šalies atstovais (advokatų kontora), taip pat socialiniame tinkle „Facebook“ jo kontaktų sąraše yra kitos šalies advokatas; 3) neatsižvelgta į pareiškėjos prašymus pirmininkaujančiu arbitru skirti kitos pilietybės, nei šalių paskirti arbitrai, asmenį.

Lietuvos apeliacinis teismas pareiškėjos skundą dėl arbitražo teismo sprendimo panaikinimo atmetė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad kiekvienai iš šalių turi būti sudarytos vienodos galimybės pagrįsti savo reikalavimus ar prieštaravimus. Jei šaliai nėra užtikrinama galimybė pateikti savo paaiškinimus, toks pažeidimas paneigia šalies teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, todėl gali būti pagrindas panaikinti arbitražo teismo sprendimą. Tačiau teismas, nagrinėjantis skundą dėl arbitražo teismo sprendimo, neturi teisės nagrinėti bylą iš esmės, aiškintis, ar arbitrai teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai ištyrė bei įvertino įrodymus, ar tinkamai taikė teisės normas.

Šiuo atveju teisėjų kolegija nenustatė pareiškėjos teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimo, nes priešieškinis buvo išnagrinėtas, abiem šalims sudarytos vienodos galimybės pasisakyti, tokios išvados nepaneigia ir teisės aktų nustatyta tvarka pateikta vieno iš arbitrų atskiroji nuomonė.

Pasisakydamas dėl arbitražo teismo sudėties nustatymo tvarkos kasacinis teismas pažymėjo, kad, šalims nesusitarus dėl konkretaus arbitro, jį skiria arbitražo teismo pirmininkas, kuris turi atsižvelgti į ginčo esmę, šalių susitarimu arbitrui nustatytus reikalavimus. Nors gali būti atsižvelgiama į galimybę paskirti arbitru kitos negu šalių pilietybės ar nacionalinės priklausomybės asmenį, tačiau tai nėra vienintelis lemiamas kriterijus, ypač kai pačios šalys tokio reikalavimo arbitražinėje sąlygoje neįtvirtino. Pilietybės kriterijaus arbitraže reikšmė atsiskleidžia per asmens galimybę tinkamai vykdyti arbitro funkcijas.

Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad arbitro nešališkumo ir nepriklausomumo trūkumas gali lemti šalių susitarimo arba imperatyviųjų teisės normų pažeidimą, arbitražo sprendimo prieštaravimą procesinei viešajai tvarkai. Asmens nepriklausomumas yra susijęs su organizacinių, asmeninių, struktūrinių, socialinių, ekonominių, verslo, pavaldumo ir kt. ryšių tarp kelių subjektų nebuvimu, o nešališkumas yra apibrėžiamas kaip subjekto vidinė būsena, reiškianti išankstinio nusistatymo dėl ginčo teisinio santykio ar jo šalių nebuvimą. Vertinant nešališkumą ir nepriklausomumą, taikomas objektyvaus stebėtojo vertinimo standartas.

Kasacinis teismas pažymėjo, kad arbitras gali stokoti nešališkumo ir (ar) nepriklausomumo dėl ryšių su šalies atstovais, tačiau arbitro nešališkumo ir nepriklausomumo stoka negali būti grindžiama pernelyg nutolusių ryšių sąsajomis, deklaratyviomis prielaidomis, kurių nepatvirtinta konkretūs įrodymai. Šiuo atveju pareiškėjos nurodomas ryšys, kai arbitras, kaip advokatas, ir suinteresuoto asmens atstovai savarankiškai teikia teisinės paslaugas tam pačiam subjektui, kuris nėra bylos šalis, pernelyg nutolęs, paremtas prielaidomis. Tai, kad arbitras ir kitos šalies advokatas kontaktais yra susiję socialiniame tinkle, taip pat savaime nėra pagrindas konstatuoti arbitro nešališkumo ir nepriklausomumo trūkumą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria pareiškėjos skundas atmestas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija