LAT mišri teisėjų kolegija pasisakė dėl žalos, atskleidus komercinę paslaptį, apskaičiavimo

Balandžio 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje septyni asmenys nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe atskleidė įmonės komercine paslaptimi laikomą informaciją, kuri jiems buvo patikėta dėl jų darbo šioje įmonėje, ir taip padarė jai didelę turtinę žalą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 211 straipsnis).

Mišri teisėjų kolegija šioje byloje konstatavo dvi žemesnės instancijos teismų padarytas teisės taikymo klaidas, galėjusias turėti esminę įtaką nuteistųjų baudžiamajai atsakomybei kilti.

Visų pirma, teismai netinkamai nustatė komercinės paslapties apsaugai taikytiną laikotarpį, reikšmingą žalai apskaičiuoti. Byloje nustatyta, kad jokie įmonės vidaus dokumentai ar šalių susitarimai neapibrėžė konkretaus termino, kuriam pasibaigus įmonės komercinę paslaptį žinantys asmenys gali ją atskleisti ir (ar) naudoti. Tokiu atveju taikytina Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 4 dalis, pagal kurią asmenys, kuriems komercinė paslaptis tapo žinoma dėl jų darbo ar kitokių sutartinių santykių su ūkio subjektu, gali naudoti šią informaciją praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenustatyta kitaip. Tačiau žemesnės instancijos teismai ignoravo pirmiau nurodytas Konkurencijos įstatymo nuostatas ir ne tik nepagrįstai net pusmečiu (iki pusantrų metų) pailgino nusikalstama veika sukeltų pasekmių buvimo laiką, bet kartu ir neteisingai apskaičiavo nuteistųjų veiksmais įmonei padarytą turtinę žalą.

Turtinės žalos apskaičiavimas šioje byloje pripažintas neteisingu ir kitu aspektu. Tokio pobūdžio bylose žala nustatoma apskaičiuojant dėl komercinės paslapties atskleidimo patirtus nuostolius. Jų dydis nustatomas vadovaujantis grynojo pelno kriterijumi, pagal kurį grynasis pelnas yra gautų bendrųjų pajamų dalis, liekanti atėmus finansines veiklos sąnaudas, ypatinguosius praradimus bei sumokėtus mokesčius. Taikant šį nuostolių apskaičiavimo algoritmą, pirmiausia yra nustatomos visos atitinkamu laikotarpiu kaltininko gautos pajamos (įplaukos), iš kurių turi būti atskaitomos būtinosios finansinės veiklos sąnaudos, ir nuo jų atskaičius pelno mokestį pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis. Tai reiškia, kad šie skaičiavimai turi būti grįsti pelno ir objektyviųjų sąnaudų skirtumu. Parama, nors ir formaliai įtraukiama į įmonės sąnaudų eilutę, nėra priskirtina prie objektyviųjų įmonės sąnaudų, kurios turėtų būti reikšmingos nuostoliams apskaičiuoti. Taigi parama yra ne privalomas, o pasirinktinis įmonės sprendinys, kuris tiek savo pasirinkimu, tiek dydžiu yra individualus ir variantiškas. Todėl skaičiuojant grynojo pelno rodiklį, priešingai nei skundžiamuose sprendimuose nurodė žemesnės instancijos teismai, paramos sumos neturėtų būti traukiamos į skaičiavimus. Aptartas paramos pobūdis (pasirinktinis) yra labai aiškiai apibrėžtas ‏‏‎įstatymu įtvirtintame reguliavime, pagal kurį parama yra paramos teikėjų savanoriškas ir neatlygintinas paramos dalykų teikimas įstatyme nurodytiems paramos gavėjams.

Nustačiusi pirmiau nurodytas teisės taikymo klaidas, kurios buvo akcentuojamos ir nuteistųjų gynėjos bei civilinės ieškovės atstovo apeliaciniuose skunduose, mišri teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimo argumentavimas negali būti pripažįstamas tinkamai motyvuotomis teismo išvadomis dėl esminių apeliacinių skundų argumentų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalies prasme. Šiuo atveju nebuvo tinkamai patikrintas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas bei atsakyta į esminius apeliacinių skundų argumentus dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo. Nustatyti pažeidimai yra esminiai, nes sutrukdė apeliacinės instancijos teismui priimti teisingą sprendimą, dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis panaikinta ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasacinės instancijos teismui panaikinus apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perdavus bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo kaltinamiesiems paskirtos baudos ir nuspręsta priteisti iš jų įmonei padarytos turtinės žalos atlyginimą, lieka neįsiteisėjęs.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija