D. Murauskas. Ar pradėsime bylinėtis su valstybe dėl klimato kaitos?
Atsakymą į klausimą sužinosime artimiausiu metu, sulaukę žinių iš Strasbūro. Europos Žmogaus Teisių Teismas nagrinėja pirmąsias bylas, kuriose pareiškėjai klausia, ar nepakankami valstybių veiksmai stabdant klimato kaitą nepažeidžia jų žmogaus teisių. Vienoje iš bylų atsakove yra ir Lietuva. Kita byla prieš Šveicariją tapo prioritetine ir joje Strasbūro teisėjai atsakys į svarbiausius ateities ginčų dėl klimato kaitos įsipareigojimų klausimus.
Jungtinių Tautų (JT) bendrosios klimato kaitos konvencijos Paryžiaus susitarimo pasirašymas 2015 m. buvo išskirtinis įvykis – valstybės nėra linkusios įsipareigoti klausimais, kurie reikšmingai veikia jų ekonomikas. Tačiau bet koks tarptautinis susitarimas turi ir dar vieną – teisinės atsakomybės – riziką. Ateis laikas, kai kas nors tau primins, ką esi įsipareigojęs padaryti. Ir tas laikas ateina.
Aplinkosauga – pirmas žingsnis
1953 m. įsigaliojusioje Europos žmogaus teisių konvencijoje su aplinkosauga susijusių teisių nebuvo įtvirtinta. Jų neatsirado ir ne kartą keičiant Konvencijos tekstą. Tačiau dar 1994 m. aplinkosauginė problematika prasmuko pro Konvencijoje įtvirtintos teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą duris. Tais metais prieš Ispaniją nagrinėtoje López Ostra byloje Strasbūro teisėjai nusprendė, kad reikšminga aplinkos tarša gali taip paveikti žmogaus gerovę ir užkirsti kelią jam visapusiškai naudotis savo namais, kad ji riboja šio asmens privatų ir šeimos gyvenimą.
Aplinkosauginės Europos Žmogaus Teisių Teismo bylos ilgainiui įsibėgėjo ir tapo ne tik privatumo teisės dalimi: gamyklos teršalų poveikis gyventojų sveikatai gali pažeisti jų teisę į gyvybę, o valstybės institucijų neįgyvendinamas teismo sprendimas gyventojų grupės byloje prieš teršiančią kasyklą gali pažeisti šių asmenų teisę į teisingą teismą.
Klimato kaita – antras žingsnis?
Po Paryžiaus susitarimo pasirašymo 2015 m. euforijos buvo daug. Tačiau bet koks valstybės įsipareigojimas yra dvilypis. Viena vertus, prie planetai svarbaus susitarimo prisidėję politikai galėjo raškyti populiarumo vaisius už užsienio ir aplinkosaugos politikos laimėjimus. Kita vertus, įsipareigojimus reikės įgyvendinti.
Pastarąjį dešimtmetį Europos Žmogaus Teisių Teismas vis labiau akcentuoja aplinkosaugos svarbą. Todėl po įvairiais Europos žmogaus teisių konvencijos straipsniais besislepianti teisės į švarią ir sveiką aplinką doktrina nevyriausybines organizacijas ir atskirus asmenis skatino kelti klausimą dėl Paryžiaus susitarimo ryšio su Konvencija.
Paryžiaus susitarime ir kitur numatyti valstybių įsipareigojimai, siekiant ilgalaikio klimato kaitos švelninimo tikslo, kad visuotinis atšilimas būtų gerokai mažesnis nei 2°C, palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu. Nevyriausybinės organizacijos pradėjo atidžiai stebėti konkrečius valstybių veiksmus, įgyvendinant šiuos ir kitus Paryžiaus susitarime ir kitur numatytus įsipareigojimus.
Šiuo metu Europos Žmogaus Teisių Teisme nagrinėjamos bent keturios bylos, kuriose pareiškėjai teigia, kad valstybėms nededant pakankamų pastangų kovoje su klimato kaita, pažeidžiamos jų Konvencijoje įtvirtintos teisės, įskaitant teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą bei teisę į gyvybę. Vieniems, ypač jaunesniems pareiškėjams – tai skambią politinę žinią siunčianti kova už žalesnę ateities planetą, kitiems, ypač vyresniems – tai kartu ir siekis stabdyti sveikatą veikiančius aplinkos pokyčius.
Vienos iš klimato kaitos grupės bylų atsakove tarp 33 valstybių yra ir Lietuva. Duarte Agostinho ir kiti bylą inicijavo jaunesnio amžiaus pareiškėjai. Jie skundžiasi dėl Europos Tarybos valstybių narių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų, kurios lemia klimato kaitą ir karščio bangas. Šie pokyčiai, atitinkamai, lemia pareiškėjų gyvenimo sąlygų ir sveikatos prastėjimą.
Šveicarijos senjorių skundas nulems bylų dėl klimato kaitos ateitį
Tačiau didžiausio dėmesio šiuo metu sulaukia kita byla – Verein KlimaSeniorinnen Schweiz ir kiti prieš Šveicariją. Joje Šveicarijos klimato kaita susirūpinusios senjorės ir joms atstovaujanti asociacija teigia, kad karščio bangos tiesiogiai veikia senjorių sveikatą. Ši byla perduota nagrinėti Strasbūro teismo Didžiajai kolegijai, kur nagrinėjami ypatingos svarbos ir sudėtingumo klausimai.
Šveicariškoji byla atsakys į daugybę vyriausybėms ir gyventojams rūpimų klausimų dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo požiūrio į klimato kaitą. Strasbūro teismas atskleis, ar klimato kaitos aktyvistai ir besikeičiančio klimato veikiami asmenys gali būti laikomi žmogaus teisių pažeidimo aukomis. Teismo išvados bus ypač reikšmingos siekiantiems bylinėtis su valstybe dėl nepakankamų valstybės aplinkosauginių tikslų įgyvendinimo.
LRT.LT naujienų portalo informacija
Dr. Donatas Murauskas, advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ ekspertas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dėstytojas
