Institucijos

EK ėmėsi veiksmų įtvirtinant galimybes kovoti su SLAPP ieškiniais

Europos Komisija imasi veiksmų, kad pagerintų žurnalistų ir žmogaus teisių gynėjų apsaugą nuo piktnaudžiavimo teismo procesu. Strateginiai ieškiniai dėl visuomenės dalyvavimo, paprastai vadinami SLAPP, yra tam tikra priekabiavimo forma, visų pirma naudojama prieš žurnalistus ir žmogaus teisių gynėjus, siekiant užkirsti kelią pasisakymams viešojo intereso klausimais arba už jį bausti. Siūloma direktyva tokiems strateginiams ieškiniams taikoma tarpvalstybinio pobūdžio civilinėse bylose. Pagal šį teisės aktą teisėjai gali greitai atmesti akivaizdžiai nepagrįstus ieškinius žurnalistams ir žmogaus teisių gynėjams. Direktyvoje taip pat nustatytos kelios procesinės apsaugos priemonės ir teisių gynimo būdai, pavyzdžiui, žalos atlyginimas ir atgrasančios nuobaudos už piktnaudžiaujamojo pobūdžio ieškinių pateikimą. Komisija taip pat priima papildomą rekomendaciją, kuria valstybės narės skatinamos suderinti savo taisykles su siūlomu ES teisės aktu nacionalinėse bylose ir visuose procesuose, ne tik civilinėse bylose. Rekomendacijoje valstybės narės taip pat raginamos imtis įvairių kitų kovos su SLAPP priemonių, pavyzdžiui, rengti mokymus ir didinti informuotumą.

Pasiūlymas dėl ES teisės akto, kuriuo kovojama su SLAPP

Siūlomoje direktyvoje teismams ir asmenims, prieš kuriuos gali būti teikiami SLAPP, numatytos kovos su akivaizdžiai nepagrįstu ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesu priemonės. Siūlomos apsaugos priemonės bus taikomos tarpvalstybinio pobūdžio civilinėse bylose. Tikimasi, kad apsaugos priemonės bus naudingos visų pirma žurnalistams ir asmenims ar organizacijoms, ginantiems pagrindines teises ir įvairias kitas teises, pvz., aplinkos ir klimato teises, moterų teises, LGBTIQ teises, rasinėms ar etninėms mažumoms priklausančių asmenų teises, darbo teises ar religines laisves, o ir apskritai visiems asmenims, dalyvaujantiems visuomeninėje veikloje sprendžiant viešojo intereso klausimus. Apsaugos priemonės padeda užtikrinti, kad teisė kreiptis į teismą ir privatumo teisės būtų suderinamos su saviraiškos bei informacijos laisve. Pagrindiniai pasiūlymo elementai yra šie:

  • išankstinis akivaizdžiai nepagrįsto teismo proceso nutraukimas – teismai galės iš anksto priimti sprendimą nutraukti bylą, jei byla yra akivaizdžiai nepagrįsta. Tokiu atveju įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui – jis turi įrodyti, kad byla nėra akivaizdžiai nepagrįsta;
  • procesinės išlaidos – jei byla atmetama kaip piktnaudžiaujamojo pobūdžio, visas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant atsakovo advokatų honorarus, turės padengti ieškovas;
  • žalos atlyginimas – asmenys, prieš kuriuos gali būti teikiami SLAPP, turės teisę reikalauti kompensacijos už visą turtinę ir neturtinę žalą ir tokią kompensaciją gauti;
  • atgrasančios sankcijos – siekiant užkirsti kelią ieškovų inicijuojamiems piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesams, teismai galės skirti atgrasomąsias sankcijas tiems, kurie tokias bylas pateikia teismui;
  • apsauga nuo trečiosios šalies teismo sprendimų – valstybės narės turėtų atsisakyti pripažinti ES nepriklausančioje šalyje priimtą teismo sprendimą asmens, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra valstybėje narėje, atžvilgiu, jei pagal valstybės narės teisę būtų nustatyta, kad procesas yra akivaizdžiai nepagrįstas arba piktnaudžiaujamojo pobūdžio. Asmuo, prieš kurį teikiamas SLAPP, taip pat galės prašyti atlyginti žalą ir išlaidas valstybėje narėje, kurioje yra jo nuolatinė gyvenamoji vieta.

Rekomendacija valstybėms narėms 

Direktyvą papildo taip pat priimta Komisijos rekomendacija. Joje valstybės narės raginamos užtikrinti, kad:

  • nacionalinėse teisinėse sistemose būtų numatytos būtinos apsaugos priemonės, panašios į ES lygmens apsaugos priemones, kad būtų galima priimti sprendimus dėl nacionalinių SLAPP bylų. Tai apima procedūrinių garantijų užtikrinimą, kai akivaizdžiai nepagrįstas teismo procesas nutraukiamas anksčiau laiko. Valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad jų taisyklės, taikomos šmeižtui – vienam iš dažniausiai pasitaikančių SLAPP pateikimo pagrindų, – neturėtų nepagrįsto poveikio saviraiškos laisvei, atviros, laisvos ir pliuralistinės žiniasklaidos aplinkos egzistavimui ir visuomenės dalyvavimui;
  • teisės specialistams ir asmenims, prieš kuriuos gali būti teikiami SLAPP, būtų rengiami mokymai, siekiant pagerinti jų žinias ir įgūdžius, kad būtų galima veiksmingai priimti sprendimus dėl tokių teismo procesų. Procese dalyvaus Europos teisėjų mokymo tinklas, kad būtų užtikrintas koordinavimas ir kad informacija būtų skleidžiama visose valstybėse narėse;
  • būtų organizuojamos informuotumo didinimo ir informavimo kampanijos, kad susidūrę su SLAPP žurnalistai ir žmogaus teisių gynėjai juos atpažintų;
  • asmenys, prieš kuriuos gali būti teikiami SLAPP, galėtų gauti individualią ir nepriklausomą paramą, pavyzdžiui, tokius asmenis ginančių advokatų kontorų paramą;
  • nuo 2023 m. Komisijai kasmet būtų teikiami nacionaliniu lygmeniu surinkti bendri duomenys apie akivaizdžiai nepagrįstus arba piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesus, nukreiptus prieš visuomenės dalyvavimą.

Europos Parlamentas ir Taryba turės derėtis dėl siūlomos direktyvos ir ją priimti, kad ji taptų ES teisės aktu.

Komisijos rekomendacija taikoma tiesiogiai. Valstybės narės turės Komisijai pateikti įgyvendinimo ataskaitą praėjus 18 mėnesių nuo rekomendacijos priėmimo.

2020 m. gruodžio mėn. priimtame Europos demokratijos veiksmų plane paskelbta keletas iniciatyvų, kuriomis remiama ir saugoma žiniasklaidos laisvė ir pliuralizmas. Šiomis aplinkybėmis 2021 m. rugsėjo mėn. Komisija pateikė pirmąją rekomendaciją valstybėms narėms dėl žurnalistų saugumo. Šis žengtas dar vienas žingsnis – pristatytos žurnalistų ir pilietinės visuomenės organizacijų apsaugos nuo piktnaudžiavimo bylinėjimusi priemonės. Europos Sąjungoje SLAPP naudojami vis dažniau, o asmenys, prieš kuriuos jie gali būti teikiami, dažnai su keletu ieškinių vienu metu susiduria keliose jurisdikcijose. Tokie teismo procesai daro neigiamą poveikį žurnalistų ir žmogaus teisių gynėjų norui ir gebėjimui tęsti savo veiklą, taip pat riboja saviraiškos laisvę, informacijos laisvę ir viešas pliuralistines diskusijas.

Vis dažnesnis SLAPP naudojimas kai kuriose valstybėse narėse kelia didelį susirūpinimą, kaip nustatyta 2020 m. ir 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitose. 2021 m. žiniasklaidos laisvės greitojo reagavimo platformoje užregistruoti 439 perspėjimai (su persekiojimu susidūrė 778 su žiniasklaidos priemonėmis susiję asmenys arba subjektai), įskaitant dėl SLAPP, 24 ES valstybėse narėse. Daugiau kaip 1 iš 5 iš šių atvejų (22,1 proc., arba 97 perspėjimai) žiniasklaidos subjektai susidūrė su teisinėmis pasekmėmis.

Kartu su didėjančiomis grėsmėmis jų fiziniam saugumui ir saugumui internete, teisiniai grasinimai ir piktnaudžiavimas bylinėjimusi prisideda prie aplinkos, kurioje daugėja priešiškos veiklos prieš žurnalistus, galinčios daryti didelį poveikį jų norui ir gebėjimui tęsti savo veiklą. Tragiškas SLAPP panaudojimo atvejis yra susijęs su žurnaliste Daphne Caruana Galizia, kuriai tuo metu, kai ji buvo nužudyta 2017 m., buvo iškelta daugiau kaip 40 ieškinių. SLAPP ieškiniais siekiama ne pasinaudoti teise į teisingumą, o persekioti, įbauginti ir nutildyti atsakovus pasinaudojant ilgai trunkančiomis procedūromis, finansiniu spaudimu ir baudžiamųjų sankcijų grėsme. Žurnalistai – ne vieninteliai asmenys, prieš kuriuos gali būti teikiami SLAPP; žmogaus teisių gynėjai ir pilietinės visuomenės organizacijos, ypač dirbančios žmogaus teisių ir aplinkosaugos srityje, taip pat susiduria su SLAPP.

Siekdama apsaugoti žiniasklaidos nepriklausomumą ir pliuralizmą, kaip 2021 m. pranešime apie Sąjungos padėtį paskelbė Pirmininkė U. von der Leyen, Komisija pristatys žiniasklaidos laisvės aktą. Tikimasi, kad iniciatyva bus priimta trečiajame šių metų ketvirtyje.

Komisijos pasiūlymas dėl direktyvos

Komisija rekomendacija

Informacijos suvestinė „ES šalių demokratijos stiprinimas. Geresnė žurnalistų ir žmogaus teisių gynėjų apsauga

Europos Komisijos informacija

Back to top button