Institucijos

Verslas: kaip apsaugoti pranešėjus ir apsisaugoti verslui?

Pranešėjais gali būti bet kurie asmenys (pvz., darbuotojai, konsultantai, tiekėjai, akcininkai, valdybos nariai ir pan.), kurie, dėl savo santykių su įmone, sužino ir vėliau pateikia informaciją pranešdami apie jiems žinomą pažeidimą (pvz., nukalstamą veiką, administracinį nusižengimą, tarnybinį nusižengimą, darbo pareigų pažeidimą ir pan.). Šiuo metu galiojantys įstatymai ir kiti teisės aktai numato tokių asmenų (t. y. pranešėjų) apsaugą, o taip pat įmonių pareigas dėl vidinio pranešimų kanalo įdiegimo įmonėse.

2022-03-01 vyko „Pranešėjų apsaugos forumas 2022“. Iš pranešimuose pateiktos informacijos matyti, kad Lietuva yra viena iš nedaugelio valstybių narių, įgyvendinusių Pranešėjų direktyvą. Nepaisant to, panašu, kad Lietuvos verslas atsilieka diegiant vidinius pranešimų apie pažeidimus kanalus.

Iš to, kas buvo aptarta Forumo pranešimuose bei atskirose konsultacijose su įgyvendinamųjų teisės aktų rengėjais bei priežiūros institucija, galima išskirti tris verslui itin svarbias žinutes:

  1. Įmonės, kuriose dirba 50 ir daugiau darbuotojų, jau nuo 2019 m. turi pareigą įdiegti vidinius pranešimų apie pažeidimus teikimo kanalus;
  2. Įmonės arba įmonių padaliniai, kuriuose dirba 250 ir daugiau darbuotojų privalo turėti atskirą vidinį kanalą;
  3. Direktyvą įgyvendinantys teisės aktai numato pareigą tam tikrose srityse veikiančioms įmonėms įdiegti vidinius kanalus nepriklausomai nuo darbuotojų skaičiaus.

50 ar daugiau darbuotojų turinčios įmonės turi pareigą įdiegti vidinius kanalus

Pareiga įdiegti vidinius kanalus įmonėms, turinčioms 50 ar daugiau darbuotojų, buvo numatyta Pranešėjų apsaugos įstatyme nuo 2019-01-01. Kaip matyti iš Forume aptartos informacijos apie 2021 metais atliktą tyrimą, kas dešimta įmonė vis dar nežinojo apie tokią savo prievolę. Taip pat, ne visos įmonės įgyvendino pareigą įdiegti vidinius kanalus, net ir žinodamos apie tokią pareigą.

Pranešėjų apsaugos įstatymo priežiūros funkciją atlieka Prokuratūra. Atsižvelgiant į tai, kad 2021 metais su Pranešėjų apsaugos įstatymu susijusios pagrindinės Prokuratūros veiklos kryptis buvo Pranešėjų direktyvos įgyvendinimas ir pagalba verslui, o atitinkamomis 2022 metais kryptimis įvardijama praktikos formavimas ir pagalba verslui, galima tikėtis, jog įmonės bus tikrinamos dėl to, kaip įgyvendino pareigą įdiegti vidinius kanalus.

Patikrinti aplinkybę, ar įmonėje įdiegtas vidinis kanalas, nėra sudėtinga. Pranešėjų apsaugos įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai numato, jog informacija apie vidinius kanalus turi būti teikiama įmonių ne tik vidiniais, bet ir išoriniais, jei tokių yra, komunikavimo kanalais. Reta įmonė neturi interneto svetainės, kuri gali būti laikoma išoriniu komunikavimo kanalu. Taigi, labiausia tikėtina, kad, pradėjus tikrinti įmonių įdiegtus vidinius kanalus, dėmesio pirmiausia susilauks įmonės, kurios nėra savo interneto svetainėse paskelbusios apie įmonėse įdiegtą vidinį kanalą. Svarbu atkreipti dėmesį, jog šiuo metu galiojantis reglamentavimas numato įmonių vadovų atsakomybę ir baudas, kurios, priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio ir pakartotinumo, gali siekti 4000 eurų.

Kita svarbi Forume paminėta 2021 m. tyrimo metu nustatyta aplinkybė yra tai, jog daugiau nei 50% įmonių turėtų patobulinti apie vidinius kanalus viešai skelbiamą informaciją, papildant ją kaip tai numato taikytini teisės aktai. Svarbu ir tai, kad nuo 2022 m. vasario vidurio įsigaliojo nauja Pranešėjų apsaugos įstatymo redakcija bei jos įgyvendinamieji teisės aktai. Dėl pasikeitusio reguliavimo 2022 m. atsirado papildomų reikalavimų ir pareigų įmonėms (pavyzdžiui, reikalavimas skelbti vidinio kanalo statistinius duomenis, informaciją apie pranešėjo teises ir gynybos priemones). Atitinkamai, net ir toms įmonėms, kurių vidiniai kanalai atitiko reikalavimus 2021 metais, patartina vidinius kanalus reglamentuojančius vidinius įmonių dokumentus peržiūrėti, o viešai skelbiamą informaciją papildyti.

Įmonės ir įmonių padaliniai turintys 250 ir daugiau darbuotojų turi turėti atskirą vidinį kanalą

2022-02-18 įsigaliojusio Vyriausybės nutarimo dėl Pranešėjų apsaugos įstatymo įgyvendinimo pakeitimai įtvirtino dar vieną svarbią taisyklę, kuri numato, kad juridinių asmenų padaliniai, kurių kiekviename dirba 250 ir daugiau darbuotojų, turi turėti atskirą vidinį kanalą ir negali juo dalytis su kitais padaliniais.

Ši taisyklė svarbi dvejų kategorijų įmonėms:

  1. Įmonėms, kurios turi kelis padalinius su 250 ar daugiau darbuotojų;
  2. Užsienio įmonių dukterinėms įmonėms, turinčioms 250 ar daugiau darbuotojų.

Abiejų aukščiau įvardintų kategorijų įmonės turi pareigą įdiegti atskirus vidinius kanalus ir nebegali naudotis bendrais kanalais, kurie buvo skirti visai įmonei ar tarptautinei įmonių grupei (pavyzdžiui, regiono įmonėms).

Neaiškumai dėl 50 darbuotojų neturinčių įmonių

2022-02-18 įsigaliojusio Vyriausybės nutarimo dėl Pranešėjų apsaugos įstatymo įgyvendinimo pakeitimai, kurie, be kita ko, numato, kad, nepriklausomai nuo darbuotojų skaičiaus, pareigą įdiegti vidinius kanalus turi įmonės, kurių veiklos pobūdis patenka į Teisingumo ministro patvirtintą Europos Sąjungos ir juos įgyvendinančių Lietuvos Respublikos teisės aktų sąrašą, į kurį perkeliamos Pranešėjų direktyvos priedo I dalies B punkto ir II dalies nuostatos.

Pati minėto Vyriausybės nutarimo nuostata nėra labai sudėtinga tačiau neaiškumų sukelia dvi aplinkybės:

  1. Į minėta Sąrašą buvo perkelti visi Pranešėjų direktyvos priede ir juos Lietuvos Respublikoje įgyvendinantys teisės aktai;
  2. Net žiūrint tik į Pranešėjų direktyvos priedo I dalyje B punkto ir II dalyje įvardijamus Europos Sąjungos ir Sąraše pateikiamus Lietuvos Respublikos teisės aktus, šis sąrašas yra labai platus ir apima beveik (jei ne) kiekvieną įmonę.

Atsižvelgiant Sąrašo skyrių pavadinimus, galima išskirti dešimt sričių, kurioms taikomi Sąrašo teisės aktai. Tarp tokių sričių patektų Viešieji pirkimai, Finansinės paslaugos, produktai ir rinkos, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija, Gaminių sauga ir atitiktis, Transporto sauga, Aplinkos sauga, Radiacinė sauga ir branduolinė sauga, Maisto ir pašarų sauga, gyvūnų sveikata ir gerovė, Visuomenės sveikata, Vartotojų apsauga, Privatumo ir asmens duomenų apsauga bei tinklo ir informacinių sistemų saugumas.

Netgi nevertinant atskirų sričių, ir netgi jeigu apsiribotume Pranešėjų direktyvos priedo I dalyje ir B punkto ir II dalyje išvardintais Europos Sąjungos ir juos įgyvendinančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais, tarp tokių vis vien patektų Civilinis kodeksas, Mokesčių administravimo, Akcinių bendrovių, Asmens duomenų teisinės apsaugos, Finansinių ataskaitų audito, Buhalterinės apskaitos ir daug kitų įstatymų. Tikėtina, kad dauguma įvardintų įstatymų didesne ar mažesne apimtimi taikomi visoms Lietuvoje veikiančioms įmonėms. Taigi, kyla paprastas klausimas – kaip įmonėms, kuriose dirba mažiau nei 50 darbuotojų, žinoti, ar joms privaloma įdiegti vidinius kanalus.

Aukščiau aptariamo teisės aktuose palikto neaiškumo, tikėtina, išspręsti nepavyks be papildomo teisės aktų leidėjo įsikišimo arba įstatymų taikytojo komunikacijos ir pozicijos, kaip praktikoje šiuo metu galiojantys teisės aktai bus taikomi. Šiame kontekste būtina paminėti ir tai, kad pareigą dalyvauti ir išsakyti savo poziciją turėtų jausti ir smulkiosios įmonės, kurioms aptariamas neaiškumas yra aktualiausias, ar jas vienijančios asociacijos. Be aukščiau aptartų, galima kelti ir kitų klausimų, susijusių su pareiga mažai darbuotojų turinčioms įmonėms įsidiegti pranešimo kanalus (pavyzdžiui, kaip praktiškai turėtų veikti kanalas įmonėje, kurioje dirba du, trys ar penki darbuotojai). Tačiau minėtoms įmonėms ar asociacijoms nekeliant šių klausimų, įstatymų rengėjams, įstatymus priimantiems ir taikantiems subjektams yra labai sudėtinga (gal net neįmanoma) visas šias aplinkybes apgalvoti.

Apibendrinant, siūlytume įmonėms, kuriose dirba 50 ar daugiau darbuotojų, pasirūpinti, kad vidiniai kanalai būtų įdiegti ir atitiktų teisės aktų reikalavimus, o įmonėms, kuriose dirba mažiau nei 50 darbuotojų, jau dabar pradėti kelti klausimą bei ieškoti atsakymo, ar joms taip pat privaloma įdiegti vidinį kanalą. Šių veiksmų neatlikus laiku, vėliau gali tekti susimokėti ar turėti kitų neigiamų pasekmių.  

Tekstą parengė Manvydas Borusas, advokatų kontoros COBALT vyresnysis teisininkas

Back to top button