Naujausia LAT nutarčių apžvalga: nuo įkaito davėjo atgręžtinio reikalavimo laiduotojui iki teismo ketinimo išeiti už ieškinio ribų įgyvendinimo

Nutartyje dėl prievolės už skolininką įvykdžiusio įkaito davėjo teisę nukreipti savo atgręžtinį reikalavimą į skolininko laiduotoją, įkaito davėjo atgręžtinio reikalavimo laiduotojui apimtį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjų kolegija pasisakė, kad CK 4.195 straipsnio 4 dalyje, įtvirtinančioje įkaito davėjo atgręžtinio reikalavimo teisę, nėra expressis verbis reglamentuojama, ar, esant šioje teisės normoje įtvirtintoms sąlygoms, svetimo daikto hipoteka įkeisto turto savininkas perima su skolininku susijusias kreditoriaus teises, įgyja reikalavimo teisę į tą pačią skolininko prievolę užtikrinusius kitus asmenis, be kita ko, laiduotoją. Bet kuris sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimas sukuria naujus prievolinius teisinius santykius. Nagrinėjamoje byloje aktualūs teisiniai santykiai dėl svetimo daikto hipoteka įkeisto turto savininko (ne)perėmimo su skolininku susijusių kreditoriaus teisių, (ne)įgijimo reikalavimo teisės į tą pačią skolininko prievolę užtikrinusius kitus asmenis, be kita ko, laiduotoją, yra prievolių teisės reglamentavimo dalykas, todėl daiktinės teisės normos jiems taikytinos tik subsidiariai, o ginčas dėl jų spręstinas sistemiškai aiškinant ir taikant prievolių teisę reglamentuojančias CK šeštosios knygos normas. Pažymėta, kad CK 6.101 straipsnio 4 dalies 3 punktas ir CK 6.112 straipsnio 2 punktas reguliuoja tapačią teisinę situaciją, kai įkaito davėjas savo turtu už skolininką įvykdo jo prievolę, tačiau pastarojoje teisės normoje teisės normoje nurodoma, kad tokiu atveju reikalavimas trečiajam asmeniui pereina regreso tvarka. CK 6.101 straipsnio 4 dalies 3 punktas reglamentuoja teisinį santykį ne tik dėl įkaito davėjo, kuris, nebūdamas užtikrintos prievolės šalis, ją įvykdo už skolininką, bet ir dėl prievolę už skolininką įvykdžiusio laiduotojo ir šiuos teisinius santykius reguliuoja tapačiai.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad  įkaito davėjui, iš jo svetimo daikto hipoteka įkeisto turto išieškojus skolininko skolą kreditoriui, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip, įvyksta prievolės asmenų pasikeitimas ir subrogacija, įkaito davėjui pereina visos kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku, taip pat ir kreditoriaus teisės, susijusios su prievolės įvykdymo užtikrinimu, ir jis (įkaito davėjas) turi teisę nukreipti savo atgręžtinį reikalavimą ne tik į skolininką, bet ir į skolininko laiduotoją. Taip pat konstatuota, kad nors CK normose nėra expressis verbis nurodyta, kaip nustatytina ir kokia turėtų būti įkaito davėjo atgręžtinio reikalavimo laiduotojui tenkinimo apimtis – ar pilnai tiek, kiek dėl įkeisto daikto praradimo patyrė nuostolių, ar iš dalies, įkaito davėjo atgręžtinio reikalavimo laiduotojui tenkinimo apimtis nustatytina taikant CK 6.9 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, jog kreditoriui įvykdęs prievolę bendraskolis turi teisę iš kitų bendraskolių reikalauti to, ką jis įvykdė, atskaičius jam tenkančią dalį. Tokios taisyklės taikymas koreliuoja su CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Dėl to taip pat konstatuotina, kad ginčo santykis yra sureglamentuotas civilinės teisės normų, taigi kasaciniame skunde nurodytos teisės spragos egzistavimas nenustatytas.

_____

Nutartyje dėl vienodo darbo užmokesčio laikiniesiems darbuotojams ir nuolatiniams laikinojo darbo naudotojo darbuotojams mokėjimo, kurioje buvo kreiptąsi ir į ES Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo, nuspręsta, kad apeliacinės instancijos teismas, kurio argumentaciją atspindi ir ESTT pateikti vertinimai, pagrįstai nurodė, kad tokio darbo užmokesčio prilyginimu savaime atsakovams nėra suteikiamas „Bendrijos tarnautojų“ teisinis statusas, o tik užtikrinamas vienodo požiūrio principo taikymas darbo užmokesčio mokėjimo srityje. Toks teismo atliktas palyginimas neviršija DK 75 straipsnio 2 dalies bei atitinkamai Direktyvos Nr. 2008/104/EB 5 straipsnio 1 dalies tikslų – savo esme bei pobūdžiu jis pateiktas tik sprendžiant klausimą dėl nediskriminacinio darbo užmokesčio mokėjimo. Teisėjų kolegija taip pat sutiko su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, jog tiek Direktyvos Nr. 2008/104/EB 5 straipsnio 1 dalyje, tiek nacionaliniuose teisės aktuose nustatyta laikinųjų darbuotojų nediskriminavimo garantija nereikalauja palyginti laikinųjų darbuotojų darbo užmokesčio dydžio su realiai laikinojo darbo naudotojo tiesiogiai įdarbintų kitų darbuotojų darbo užmokesčiu. Šiuo atveju būtina tik nustatyti, koks darbo užmokestis laikinajam darbuotojui būtų mokamas, jei jis būtų tiesiogiai įdarbintas pas laikinojo darbo naudotoją.

_____

Nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių įvykio pripažinimą draudžiamuoju eismo įvykiu, reikalavimams išmokėti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo išmoką pažymėta, kad ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžios momento nustatymo taisyklės taikytinos nepriklausomai nuo to, ar pretenziją atsakingam draudikui pareiškia pats nukentėjęs trečiasis asmuo, ar draudėjas jo naudai. 

Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės vykdomos veiklos pobūdis, sudarytos sutarties rūšis, sutarties sudarymo būdas ir nedraudžiamųjų įvykių įtvirtinimas bendrosiose, šalių individualiai neaptartose sutarties sąlygose, neaiškus sąvokų vartojimas sudarė pagrindą bylą nagrinėjusiems teismams aiškinant aptartą sutarties sąlygą, kilus abejonių dėl jos turinio prasmės ir reikšmės, taikyti contra proferentem taisyklę ir sutarties sąlygos punktą aiškinti atsakovės nenaudai. Teisėjų kolegija pritarė bylą nagrinėjusių teismų išvadai, kad CMR sutarties Bendrųjų poliso sąlygų 18.6 punkto nuostatos nėra pagrindo laikyti aiškiai suformuluota, joje įvardytas nedraudžiamasis įvykis nėra aiškiai apibrėžtas. Atsižvelgdama į tai, kad nedraudžiamieji įvykiai eliminuoja draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką, teisėjų kolegija pabrėžia, kad išlyga dėl draudimo apsaugos netaikymo tam tikriems reikalavimams, susijusiems su transporto priemonių naudojimu, turėjo būti aiški ir nedviprasmiška. Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką dėl nedraudžiamųjų įvykių įtvirtinimo draudimo sutartyse, siekdama riboti savo atsakomybę, draudimo bendrovė privalėjo aiškiai nurodyti, kad nedraudžiami, pavyzdžiui, įvykiai, kurie laikomi draudžiamaisiais pagal privalomąjį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimą reglamentuojančius teisės aktus, tačiau šios pareigos neįvykdė, todėl nepagrįstais pripažintini šios atsakovės kasacinio skundo argumentai dėl CK 6.193 straipsnio 4 dalies netinkamo taikymo ir nukrypimo nuo šiuo klausimu formuojamos kasacinio teismo praktikos.

_____

Nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių dalyvaujančių byloje asmenų informavimą ir jų išklausymą apie teismo ketinimą išeiti už ieškinio ribų ir spręsti sandorio pripažinimo niekiniu teismo ex officio, nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė peržengęs bylos ribas, t. y. nuspręsdamas dėl byloje nepareikštų reikalavimų. Teismas iš anksto nei rašytine, nei žodine nutartimi neinformavo šalių, trečiųjų asmenų apie savo ketinimus peržengti bylos nagrinėjimo ribas ir jas peržengus ex officio spręsti dėl administracinių aktų dalių panaikinimo, dalies valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties ir paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais bei jų teisinių pasekmių.  Draudimas teismui priimti siurprizinį, t. y. bylos šaliai netikėtą, sprendimą ne kartą buvo akcentuotas kasacinio teismo praktikoje. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo spręsti, jog ieškovas ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys turėjo suprasti ar jiems turėjo būti aišku, kad teismas peržengs bylos nagrinėjimo ribas ir ex officio spręs administracinių aktų dalių panaikinimo, dalies valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties ir paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais bei jų teisinių pasekmių klausimą. Teisėjų kolegija darė išvadą, kad ieškovas pagrįstai kasaciniu skundu teigia, jog jis neturėjo galimybės įgyvendinti CPK 42 straipsnyje nustatytos procesinės teisės teikti savo argumentus ir samprotavimus tiek dėl poreikio teismui peržengti ginčo ribas, tiek dėl galimybės teismui ex officio spręsti administracinių aktų dalių panaikinimo, dalies valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties ir paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais bei jų teisinių pasekmių klausimą, todėl jo teisė į teisingą teismo procesą (teisė būti išklausytam) buvo pažeista, o priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėjo siurprizinį pobūdį.

Taip pat sakoma, kad, siekiant išspręsti dalies žemės sandorio negaliojimo ir jo teisinių pasekmių klausimą, byloje turi būti duomenys, leidžiantys ne tik nustatyti neteisėtai perleistos žemės sklypo dalies dydį, bet ir jos (taip pat ir teisėtai perleistos žemės sklypo dalies) ribas konkrečiame žemės sklype. Jei byloje yra duomenų, leidžiančių spręsti dėl tam tikro sklypo dydžio (kaip nagrinėjamu atveju, dėl persidengiančio sklypo dydžio), kuris asmeniui buvo perleistas pažeidžiant imperatyviąsias teisės normas, to nepakanka siekiant pripažinti dalį žemės sandorio negaliojančiu, jei negalima nustatyti konkrečių žemės sklypo dalies, kurios perleidimas atitiko teisės aktų reikalavimus, ir žemės sklypo dalies, kurios perleidimas pažeidė teisės aktų reikalavimus, ribų. Tokios žemės sklypo dalių ribos gali būti nustatytos tik byloje esant atitinkamų žemės sklypo dalių planui.

_____

Kaip jau buvo rašyta, nutartyje LAT teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad kreditorių komitetas nemokumo procese iš esmės atlieka tik šio proceso priežiūros ir stebėsenos funkcijas. Šios funkcijos yra susijusios su nemokumo administratoriaus veiksmų vertinimu ir pagalba jam, nemokumo proceso eigos stebėsena ir pagalba skolininkui restruktūrizavimo procese. Tačiau kreditorių komitetas, nors ir veikdamas visų kreditorių vardu, negali pakeisti kreditorių susirinkimo.