LAT: bankrutuojančio juridinio asmens kreditorių komiteto kompetencija negali prilygti kreditorių susirinkimo kompetencijai
2022 m. vasario 21 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) išnagrinėjo civilinę bylą (Nr. e3K-3-30-313/2022), kurioje buvo sprendžiama dėl bankrutuojančio juridinio asmens kreditorių komiteto kompetencijos.
Byloje bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimas visas savo teises perdavė kreditorių komitetui (išskyrus kreditorių susirinkimo pirmininko ir komiteto narių rinkimų teisę), taip pat ir teisę įmonės turtą parduoti kitu negu iš varžytynių būdu. Ginčas kilo dėl kreditorių komiteto sprendimo be varžytynių pardavinėti įmonei priklausantį turtą ir nustatyti turto pardavimo kainą.
Kasacinis teismas nusprendė, kad kreditorių komitetas nemokumo procese iš esmės atlieka tik šio proceso priežiūros ir stebėsenos funkcijas. Šios funkcijos yra susijusios su nemokumo administratoriaus veiksmų vertinimu ir pagalba jam, nemokumo proceso eigos stebėsena ir pagalba skolininkui restruktūrizavimo procese. Tačiau kreditorių komitetas, nors ir veikdamas visų kreditorių vardu, negali pakeisti kreditorių susirinkimo.
Nors Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 53 straipsnio 1 dalis suteikia teisę kreditorių susirinkimui nustatyti kreditorių komiteto funkcijas, tai nereiškia, kad kreditorių susirinkimas turi teisę perleisti visas kolektyvines kreditorių teises. Kreditorių susirinkimas, spręsdamas dėl kreditorių komiteto kompetencijos, turėtų įvertinti, kokios kreditorių susirinkimo teisės pagal kreditorių komiteto esmę ir jo tikslus jam gali būti perduotos. Kreditorių komitetui gali būti nustatytos funkcijos, susijusios su nemokumo proceso priežiūra ir stebėsena, bet ne pagrindinių sprendimų, susijusių su šio proceso eiga, priėmimu.
Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija nusprendė, kad nagrinėjamoje byloje kreditorių komitetas viršijo savo kompetenciją, nes klausimo sprendimas dėl galimybės juridinio asmens nekilnojamąjį turtą parduoti ne iš varžytynių yra priskirtas kreditorių susirinkimui. Taip pat toks klausimas yra tiesiogiai susijęs su juridinio asmens turto realizavimo tvarka, todėl, kasacinio teismo vertinimu, dėl jo turėjo pasisakyti būtent kreditorių susirinkimas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija
