Europos Komisija pristatė pasiūlymą dėl Duomenų akto
Europos Komisija pasiūlė naujas taisykles, kuriomis nustatoma, kas gali naudoti ES sugeneruotus duomenis ir turėti prieigą prie jų visuose ekonomikos sektoriuose. Duomenų aktas užtikrins teisingumą skaitmeninėje aplinkoje, skatins konkurencingą duomenų rinką, suteiks galimybių diegti duomenimis grindžiamas inovacijas ir užtikrins, kad duomenys būtų prieinamesni visiems. Tai paskatins naujas, novatoriškas paslaugas ir konkurencingesnes kainas už antrinėje rinkoje teikiamas paslaugas ir susietųjų daiktų remontą. Šis aktas – paskutinė horizontalioji Komisijos duomenų strategijos sudedamoji dalis – atliks svarbų vaidmenį vykdant skaitmeninę transformaciją pagal 2030 m. skaitmeninius tikslus.
Duomenys nėra konkuruojanti prekė, kaip antai gatvių apšvietimas arba gražus vaizdas: daug žmonių gali turėti prieigą prie jų vienu metu ir juos galima vėl ir vėl naudoti nedarant poveikio jų kokybei ar nekeliant pavojaus, kad pasiūla sumažės. Duomenų kiekis nuolat didėja – nuo 33 zetabaitų 2018 m. iki 175 zetabaitų, tikėtina, 2025 m. Tai neišnaudotas potencialas: 80 proc. pramonės duomenų niekada nepanaudojami. Tą nepakankamą naudojimą sąlygojančios teisinės, ekonominės ir techninės problemos sprendžiamos Duomenų aktu. Pagal naująsias taisykles pakartotinai bus galima naudoti daugiau duomenų ir tikimasi, kad iki 2028 m. BVP padidės dar 270 mlrd. eurų.
Pasiūlyme dėl Duomenų akto numatytos:
- priemonės, leidžiančios susietųjų įrenginių naudotojams gauti prieigą prie jų generuojamų duomenų, kuriuos dažnai renka tik gamintojai, ir dalytis tokiais duomenimis su trečiosiomis šalimis antrinės rinkos ar kitoms duomenimis grindžiamoms novatoriškoms paslaugoms teikti. Taip gamintojai skatinami toliau investuoti į aukštos kokybės duomenų generavimą, nes padengiamos išlaidos, susijusios su jų perdavimu, o bendrų duomenų naudojimas tiesiogiai konkuruojant su jų produktu draudžiamas;
- priemonės, kuriomis siekiama iš naujo subalansuoti MVĮ derybinę galią užkertant kelią piktnaudžiavimui sutartinių santykių disbalansu dalijimosi duomenimis sutartyse. Pagal Duomenų aktą tokios įmonės bus apsaugotos nuo nesąžiningų sutarčių sąlygų, kurias nustato šalis, turinti gerokai stipresnę derybinę poziciją. Kad padėtų MVĮ rengti teisingo dalijimosi duomenimis sutartis ir dėl jų derėtis, Komisija taip pat parengs pavyzdines sutarčių sąlygas;
- priemonės, kuriomis viešojo sektoriaus institucijoms suteikiama prieiga prie privačiojo sektoriaus turimų duomenų, kurie yra būtini išimtinėmis aplinkybėmis, visų pirma susidarius ekstremaliajai visuomenės situacijai, pavyzdžiui, kilus potvyniams ir gamtos gaisrams, arba teisiniams įgaliojimams vykdyti, jei duomenų neįmanoma gauti kitais būdais. Tokius duomenis būtina suprasti, norint greitai ir saugiai reaguoti ir kartu kuo labiau sumažinti įmonėms tenkančią naštą;
- naujos taisyklės, kad vartotojai galėtų veiksmingai pereiti iš vieno debesijos duomenų tvarkymo paslaugų teikėjo pas kitą ir būtų nustatytos apsaugos nuo neteisėto duomenų perdavimo priemonės.
Be to, Duomenų akte apžvelgiami tam tikri Duomenų bazių direktyvos, kuri buvo parengta dešimtajame dešimtmetyje siekiant apsaugoti investicijas į struktūrizuotą duomenų pateikimą, aspektai. Visų pirma jame paaiškinama, kad duomenų bazėms, kuriose saugomi daiktų interneto prietaisų ir daiktų duomenys, neturėtų būti taikoma atskira teisinė apsauga. Taip bus užtikrinama prieiga prie duomenų ir galimybė jais naudotis.
Vartotojai ir įmonės turės prieigą prie savo prietaiso duomenų ir galimybę juos naudoti antrinės rinkos ir pridėtinės vertės paslaugoms, pvz., prognozuojamajai priežiūrai. Turėdami daugiau informacijos vartotojai ir naudotojai, pavyzdžiui, ūkininkai, oro transporto ar statybos įmonės galės priimti geresnius sprendimus, pavyzdžiui, pirkti kokybiškesnius arba tvaresnius produktus ir paslaugas, taip prisidėdami prie žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo.
Verslo ir pramonės subjektai turės daugiau duomenų ir naudos iš konkurencingos duomenų rinkos. Antrinės rinkos paslaugų teikėjai galės siūlyti labiau individualiems poreikiams pritaikytas paslaugas ir vienodomis sąlygomis konkuruoti su panašias paslaugas siūlančiais gamintojais, o duomenis bus galima jungti ir taip pat kurti visiškai naujas skaitmenines paslaugas.
Remdama Europos duomenų strategiją, Komisija taip pat paskelbė bendrų Europos duomenų erdvių apžvalgą. Tokios erdvės kuriamos įvairiuose sektoriuose ir srityse.
Priėmus Duomenų valdymo aktą, šiandienos pasiūlymas yra antra pagrindinė teisėkūros iniciatyva, parengta pagal 2020 m. vasario mėn. Europos duomenų strategiją, kuria siekiama, kad ES taptų duomenimis grindžiamos mūsų visuomenės lydere.
Laikantis ES taisyklių ir vertybių, kartu šios iniciatyvos atskleis duomenų ir technologijų potencialą ekonomikai ir visuomenei. Jos sukurs bendrąją rinką, kurioje duomenys galėtų laisvai judėti ES viduje ir tarp sektorių, o tai bus naudinga įmonėms, tyrėjams, viešojo administravimo institucijoms ir plačiajai visuomenei.
Remiantis 2020 m. lapkričio mėn. pristatytu Duomenų valdymo aktu (dėl jo teisėkūros institucijos susitarė 2021 m. lapkričio mėn.) kuriami procesai ir struktūros, kad įmonėms, asmenims ir viešajam sektoriui būtų lengviau dalytis duomenimis, o Duomenų akte paaiškinama, kas gali kurti vertę iš duomenų ir kokiomis sąlygomis.
2021 m. birželio 3 d.–rugsėjo 3 d. dėl Duomenų akto vyko atviros viešos konsultacijos. Per jas surinkta nuomonių apie priemones, kuriomis užtikrinamas teisingas dalijimasis duomenimis, nauda vartotojams ir įmonėms. 2021 m. gruodžio 6 d. paskelbti konsultacijų rezultatai.
Daugiau informacijos
Duomenų aktas. Klausimai ir atsakymai
Duomenų aktas. Informacijos suvestinė
Europos duomenų strategija. Faktai
Duomenų valdymo akto pasiūlymas
B2B dalijimosi duomenimis ir debesijos sutarčių ekspertų grupė
Europos Komisijos informacija
