Teisėjų atranka: ieškome žmogaus ar superherojaus?
Norintieji tapti teisėjais pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymą turi turėti tam tikrą išsilavinimą, būti sukaupę pakankamą darbo stažą, išlaikę pretendentų į teisėjus egzaminą, būti nepriekaištingos reputacijos, turėti leidimą dirbti su įslaptinta informacija ir tinkamos sveikatos būklės pažymas, tai pat atitikti beveik 20 Teisėjų tarybos nutarimu patvirtintų pretendentų į teisėjus atrankos kriterijų, dalis kurių dar skaidomi į subkriterijus. Kaip visa tai tinkamai įvertinti?
„Kiekvienos atrankos tikslas – išsirinkti geriausius kandidatus. Kai teisėjams keliamų reikalavimų tiek daug, ar įmanoma surasti tokį žmogų, tokį superherojų, kuris atitiktų visus kriterijus? Ar apskritai įmanoma visus juos įvertinti? Galbūt kai kurie net nėra būtini, – retoriškai klausia daugiau kaip 20 metų mokymų ir organizacijų konsultavimo patirtį turinti Vilniaus universiteto mokslų daktarė Edita Dereškevičiūtė. – Kaip pasverti asmenines savybes, pavyzdžiui, atsakingumą, brandumą, emocinį atsparumą, ir nustatyti, ar žmogus atitinka reikalavimus, kurių vertinimas nėra standartizuotas?“
E. Dereškevičiūtė pastebi, kad sudėtingiausia įvertinti motyvaciją ir tuos žmogaus gebėjimus, kurių negalima pamatuoti diplomų kiekiu, metų skaičiumi (stažu) ar faktais, įrašytais tam tikruose dokumentuose. „Pavyzdžiui, kai norimos nustatyti darbo komandoje kompetencijos – bendravimas ir bendradarbiavimas, gebėjimas organizuoti darbą – kyla klausimas, kaip tą padaryti objektyviai“, – apie iššūkius, kylančius ne tik teisėjų atrankose, kalba organizacijų konsultavimo specialistė ir dalijasi patarimu formuoti pamatuojamus kriterijus.
Paklausta, kaip sudaryti vertinimo pagrindus, pagal kuriuos objektyviai būtų galima pamatuoti pretendentų į teisėjus tinkamumą, pašnekovė teigia, kad „pirmiausiai reikia rasti atsakymą į du klausimus – pirma, kaip sunkiau apibūdinamus ar „savaime suprantamus“ dalykus / savybes galėtume apibūdinti kaip stebimą elgesį (nes elgesį galima vertinti, „pamatuoti“) ir antra, nustatyti ne bet kokį elgesį, o elgesį, kuris teisėjo darbe užtikrina teismų sistemoje svarbius rezultatus – produktyvumą, kokybę, visuomenės pasitenkinimą ir pasitikėjimą.“ Ji taip pat pastebi, kad kriterijų visumos nereikia suprasti kaip pastovaus sąrašo: visas atrankos mechanizmas turėtų būti periodiškai peržiūrimas ir tobulinamas, nes nuolat kintanti aplinka nulemia, kokie žmonės gali geriau eiti jiems paskirtas pareigas. „Naujausia tendencija – kaip atrankos kriterijų nustatyti gebėjimo mokytis (ang. learning agility) kompetenciją“, – priduria E. Dereškevičiūtė.
Suvokiant teisėjų atrankos reikšmę ir šio proceso sudėtingumą šiuo metu teismuose vykdomos veiklos, kuriomis tobulinamas teisėjų atrankos bei vertinimo modelis ir siekiama sukurti elektroninį įrankį, skirtą efektyviai tvarkyti ir valdyti teisėjų ir pretendentų į teisėjus duomenis. Vis tik E. Dereškevičiūtė pastebi, kad tobulinant atrankos mechanizmą reikia nepamiršti ir kitų su teisėjų darbų susijusių aspektų: „Atranka – ne panacėja. Turime būti pasirengę sisteminiams personalo valdymo pokyčiams, kurie teismuose leis sukurti darbo vietą, kuri ne tik pritrauks geriausius, bet ir bus pasiruošusi juos mokyti, ugdyti ir išlaikyti.“
E. Dereškevičiūtė apie teisėjų atranką kalbėjo pirmadienį (birželio 14 d.) Lietuvos teismų Youtube platformoje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Iššūkiai teisėjų atrankai ir savanorystei teismuose“ (konferencijos įrašą rasite ČIA). Renginyje pranešimus skaitė ir Lietuvos, Norvegijos bei Nyderlandų pranešėjai, buvo apžvelgtos ne tik kelių šalių teisėjų atrankos mechanizmų ypatybės, bet ir penkmetį Lietuvos teismuose mininčios savanorių tarnybos pasiekimai ir problemos.
Nuotoliniu būdu prisijungę užsienio svečiai, kadencijas baigę Norvegijos ir Nyderlandų teisėjai Mr. Dag Brathole ir Mr. Willem Brouwer, kalbėjo apie teisėjų atranką ir vertinimą savo šalyse. Nacionalinės teismų administracijos atstovas Justinas Bagdžius gilinosi į Lietuvos teisėjų atrankos mechanizmą, o šios įstaigos projektų vadovas Petras Sakalauskas trumpai pristatė projektą „Kokybės, paslaugų ir infrastruktūros tobulinimas Lietuvos teismuose“: daugelis jo veiklų yra skirtos tobulinti teisėjų atrankos mechanizmą, taip pat daug dėmesio skiriama savanorių tarnybos teismuose veiklai.
Antroje renginio dalyje buvęs Vilniaus miesto apylinkės teismo savanoris, šiuo metu jaunesniuoju teisininku, advokato padėjėju dirbantis Vilius Norvaišas pasidalijo savanorystės teisme įspūdžiais, papasakojo su kokiais žmonėmis teko susidurti teismo koridoriuose ir kokią naudą savanorystė teikia tiek pagalbos sulaukiantiems žmonėms, tiek patiems savanoriams. Šio teismo teisėja Asta Benetytė pristatė savanorio kaip teisėjo komandos nario vaidmenį, o savanorystės tyrėja, savanorystės projektų / programų koordinatorė Milda Lukoševičiūtė renginyje kalbėjo apie savanorystės procesus ir jų iššūkius organizacijoje.
Lietuvos teismų informacija
