Ar įmanoma užtikrinti teisę į teisingą teismą nuotoliniu būdu?
Jei iki pandemijos pradžios tik išimtiniais atvejais garso ir vaizdo perdavimo priemonėmis buvo vykdomi tam tik procesiniai veiksmai, tai karantino paskelbimas Lietuvoje situaciją pakeitė iš esmės. Teisėjai bei ginčo šalys dažniau renkasi į nuotolinius teismo posėdžius nei pasirenka bylų nagrinėjimą atidėti ar tai daryti rašytinio proceso tvarka. Visgi, dalis teisėjų ar advokatų į bylų nagrinėjimą nuotoliu būdu žvelgia nepatikliai. Kokios to priežastys ir kaip užtikrinti teisingą teismą visiems jo dalyviams diskutuota VU Teisės fakulteto organizuotame vebinare „Nuotolinis administracinių ir civilinių bylų nagrinėjimas: žvilgsnis į realybę?“. Renginio diskusijas moderavo prof. Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė bei doc. Vigita Vėbraitė.
VU Teisės fakulteto dekanas prof. Tomas Davulis, atidarydamas vebinarą, teigė, kad, nors technologijos padeda atlikti daug prasmingų darbų ir be jų apsieiti kartais neįmanoma, žmogus turi jausti, kad teisingumas nėra beveidis: „Bet kokia aplikacija, kad ir kokia teisinga, negali būti empatiška. Be šio elemento mūsų darbe labai sunku tikėtis visuomenės pasitikėjimo teisingumo sistema. Turime apmąstyti, kiek patys norime, kad Lietuvoje sistema būtų arčiau ar toliau žmogaus, daugiau ar mažiau skaitmenizuota. Lemiami sprendimai įvyks per ateinantį penkmetį ar dešimtmetį.“
Tuo tarpu prof. habil. dr. Vytautas Nekrošius gana kategoriškai pasisakė, jog įvesti visuotinį nuotolinį bylos nagrinėjimą nėra nei sąlygų, nei galimybių, nei būtinybės. Technologijos galėtų atlikti nebent pagalbines funkcijas. „Mes nepriversime naudotis technologijomis žmonių, kurie nemoka. Be to, kai kuriose bylose reikia ne tik girdėti, ką žmogus sako, o taip pat matyti jį ir jo kūno kalbą. Taip pat daug iššūkių kyla dėl galimybių manipuliuoti, pavyzdžiui, prisidengiant techniniais trikdžiais – neveikiančiu kompiuteriu ar kamera.“
Psichologas prof. dr. Gintautas Valickas taip pat atkreipė dėmesį į papildomą stresą bylininkams, kurį gali sukelti nuotolinis bylos nagrinėjimas. Tiesa, nukentėti gali ir teisėjų įvaizdis bei suvokiamas jų elgesio teisingumas, kadangi jiems, palyginus su kontaktinių nagrinėjimu, nuotolinių posėdžių metu atsiranda įvairių papildomų užduočių: „Teisėjams reikia įsitikinti technine ir ryšio kokybe, užtikrinti, kad liudytojui nebūtų daromas spaudimas, kad nebūtų daroma įtaka jo parodymams, kad vienų metu prisijungtų parodymus duoti tik vienas liudytojas. Atsiranda ir iššūkis, esant būtinybei, sutramdyti bylininkus.“ Pasak jo, svarbiausia užduotis – garantuoti, kad nuotolinių posėdžių metu būtų laikomasi visų procedūrinių reikalavimų.
Nuotolinio darbo Lietuvos teismuose istoriją ir praktiką, ypač administraciniuose teismuose, apžvelgė VU Teisės fakulteto doktorantės Simona Bareikytė ir Goda Strikaitė-Latušinskaja. Jos apžvelgė teisinį ir technologinį režimą šalyje bei įvairius įstatymus ir tvarkas, reglamentuojančias, kaip gali vykti šis procesas. Jų teigimu, aktyvi Teisėjų tarybos veikla ir teismų primininkų reakcija į tai, kaip reikia suorganizuoti procesą pirmojo karantino metu, buvo jų privalumas, kadangi administracinių teismų darbas nesustojo, kaip kitose šalyse. Pastebėtos ir tokios nuotolio bylų nagrinėjimo naudos, kaip taupomi kaštai, laikas, sutrumpėjusi bylų trukmė, įveikiami tokie barjerai, kaip drovumas bendrauti gyvai, finansinė nelygybė.
Įžvelgti ir minusai. Pastebima skaitmeninio raštingumo problema, ypač tarp vyresnio amžiaus žmonių. Trūksta teisinio aiškumo, iškyla asmenų identifikavimo problema, proceso dalyvių ir teismo atsakomybės santykio klausimas. Pasak doktorančių, šiems iššūkiams spręsti reikalingas teisinis apibrėžtumas, kurio vis dar trūksta.
Nuomone renginyje pasidalino ir teisėjai. Pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Marius Bartninkas išskyrė tris pagrindinius tikslus, nuo kurių priklausė, ar pavyks užtikrinti efektyvų teismų darbą pandemijos metu: darbuotojų saugumą ir sveikatą, dokumentų valdymą ir galimybių pateikti dokumentus bei susipažinti su bylos medžiaga užtikrinimą ir saugių ir sveikų sąlygų proceso dalyviams užtikrinimą. „Nuotoliniai posėdžiai skirti parengiamajai teismo proceso stadijai, organizacinių klausimų, atskirų proceso veiksmų, apklausų atlikimui, bet galimybės bylą išnagrinėti iš esmės turi būti vertinamos atsargiai. Kiekviena byla turėtų būti vertinama individualiai“,– sakė M. Bartninkas. Teisėjas pabrėžė, kad proceso viešumas nuotoliniu būdu tikrai gali būti užtikrinamas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja dr. Egidija Tamošiūnienė mano, kad reikėtų kalbėti ne apie alternatyvas gyvam bylos nagrinėjimui, bet apie tai, kokių kategorijų byloms galima taikyti nuotolinį nagrinėjimą. „Beveik šimtu procentu galėtų vykti nuotolinis nagrinėjimas administracinėse bylose – žmonių jose mažai, o popierių daug. Bet ir tai ne visada. Civilinėse bylose turėtume sau kartais pasakyti STOP ir suvokti, kad mūsų požiūris nėra prieš technologijas, o pirmiausia nukreiptas į žmogų. Teisėjas bijo padaryti klaidų: neatskleisti bylos esmės ir neišgirsti žmogaus, proceso dalyvio.“ Teisėjų Tarybos pirmininko pavaduotoja palygino, kad jei tinkamam raketos paleidimui į kosmosą reikia tinkamo kosmodromo, tai tinkamiems nuotoliniams posėdžiams reikia irgi tinkamų techninių sąlygų. Šiuo metu teismai vi dar nėra pilnai pasiruošę iš techninės pusės vesti nuotolinius teismo posėdžius.
Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkė Jolanta Malijauskienė atkreipė dėmesį, kad administraciniai teismai ir iki karantino naudodavo konferencinius vaizdo posėdžius, ypač, kai pareiškėjai būdavo įkalinimo įstaigose. „Administraciniai teismai gali tapti tarsi teismų startuoliais ir toliau nemažą dalį bylų nagrinėti nuotoliniu būdu. Tai daugeliu atveju yra ekonomiškiau, efektyviau ir greičiau“, – teigė teisėja.
Nacionalinės teismų administracijos direktorės pavaduotoja dr. Lina Griškevič teigė, kad NTA ir toliau plės techninį teismų aprūpinimą, kad ir ateityje galėtų būti tam tikros bylos nagrinėjamos nuotoliniu būdu. Neturėtų būti tokių atvejų, kad teismai neturi pakankamai Zoom platformos licencijų.
Advokatai dr. Eglė Zemlytė ir dr. Rimantas Simaitis prisiminė, kad buvo atvejų, kad reikėdavo viduryje teismo posėdžio perkrauti Zoom susitikimą ar yra buvę kitų technologinių trukdžių, bet iš esmės abu pritarė, jog daugelį civilinių bylų, ypač komercinius ginčus, galima nagrinėti nuotoliniu būdu. Advokatai atkreipė dėmesį, kad dažnai tikrai yra neracionalu organizuoti gyvą parengiamąjį teismo posėdį, jei abi šalys yra atstovaujamos advokatų iš Vilniaus, o byla turi būti nagrinėjama, pavyzdžiui, Klaipėdoje. Dr. Rimantas Simaitis vebinaro metu papasakojo, kad Europos Tarybos Teisingumo efektyvinimo komisijos (CEPEJ) darbo grupė rengia rekomendacijas, kaip galėtų atrodyti nuotoliniai teismo posėdžiai. Jose gali būti net užsimenama apie asmens teisę į nuotolinį teismo posėdį ir teismai į tai turėtų atsižvelgti.
Kvaziteisminių institucijų atstovai irgi pažymėjo, kad ginčus galima tinkamai išnagrinėti nuotoliniu būdu. Mokestinių ginčų komisijos pirmininkas Evaldas Raistenskis labai pozityviai atsiliepė apie nuotolinius posėdžius, jų efektyvumą bei prisiminė, kad jų institucijoje būta atvejų, kai užsieniečiai tik dėl to, kad nagrinėjimas yra nuotolinis, kreipėsi į MGK ir joje bylą laimėjo. Be to, Evaldas Raistenkis pristatė GovTech vykdomą projektą, kad mokestiniai ginčai būtų kuo paprasčiau išnagrinėti technologijų pagalba.
Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko pavaduotoja prof. Birutė Pranevičienė tik atkreipė dėmesį, kad ne visi asmenys turi technologijas ir moka jomis naudotis, kad galėtų dalyvauti nuotoliniuose posėdžiuose. “Jei asmuo surašo skundą ranka, tai, matyt, ir neturės įgūdžių ir galimybių dalyvauti ginčo nagrinėjime nuotoliu“,- teigė ji.
