Komentarai

A. Rakowska-Trela, A. Juškevičiūtė-Vilienė. Abortų draudimas Lenkijoje – prieštaringas Konstitucinio Tribunolo nutarimas pagaliau paskelbtas (III dalis – epilogas?)

Jau prieš tai dvejuose Teisė.pro skelbtuose autorių straipsniuose (plačiau – rasite čia) buvo atkreiptas skaitytojų dėmesys į masinius protestus sukėlusį, 2020 m. spalio 22 d. priimtą Lenkijos Konstitucinio Tribunolo (toliau ir – Tribunolas, KT) nutarimą, kuriuo Tribunolas nusprendė, kad nėštumo nutraukimas vaisiaus apsigimimo atveju (esant sunkiam ir nepagydomam vaisiaus pažeidimui, neišgydomai vaisiaus ligai, kuri pavojinga jo gyvybei) prieštarauja konstitucinėms teisėms į gyvybę (Konstitucijos 38 str.) ir į žmogaus orumą (Konstitucijos 30 str.) (Nutarimas). Nutarimas buvo ir yra prieštaringai vertinamas ne tik visuomenės, bet Lenkijos Respublikos konstitucinės teisės mokslininkų. Pažymėtina, kad 2020 m. spalio 22 d.  Konstitucinis Tribunolas paskelbė savo internetinėje svetainėje tik analizuojamo nutarimo įžanginę ir rezoliucinę dalį (be motyvų), o visas nutarimas turėjo būti nedelsiant paskelbtas oficialiame leidinyje Dzienik Ustaw Rzeczypospolitej Polskiej. Tačiau visas nutarimo tekstas buvo paskelbtas tik po 3 mėnesių, motyvuojant tuo, kad Konstitucinis Tribunolas „rašo motyvuojamąją nutarimo dalį“. 2021 m. sausio 27 d. pagaliau paskelbus oficialiame leidinyje visą nutarimo tekstą (apimtis 154 puslapiai), visuomenę nustebino tai, kad Nutarimo motyvuojamąją dalį sudarė tik 20 puslapių, o net 114 puslapių skirta penkių KT teisėjų atskirosioms nuomonėms. Oficialus nutarimo paskelbimas reiškia, kad nuo šiol Lenkijoje abortas yra teisėtas tik išžaginimo, kraujomaišos atvejais ir kai motinos sveikatai ir gyvybei gresia pavojus.

Vadovaujantis kokiais argumentais Konstitucinis Tribunolas priėmė šį sprendimą? Pateiksime esmines sprendimo nuostatas:

  • Vaikas – nuo gyvybės pradėjimo momento. Nors Konstitucinis Tribunolas nagrinėjo 1993 m. sausio 7 d. Įstatymą dėl šeimos planavimo, žmogaus vaisiaus apsaugos ir nėštumo nutraukimo sąlygų, kuriame expresis verbis kalbama apie žmogaus vaisių, tačiau Konstitucinis Tribunolas savo sprendime vartoja ne žmogaus vaisiaus ar embriono, o „vaiko“ sąvoką. Konstitucijos 71 str. 2 d. nustatyta, kad „Motina iki vaiko gimimo ir po jo turi teisę į ypatingą viešosios valdžios pagalbą“. Anot Tribunolo, jeigu motina yra saugojama iki ir po vaiko gimimo, tai vaiku tampama ne tik po gimimo, bet ir iki gimimo, t.y. prenataliniame periode[1].
  • Vaikas prenataliniame periode taip pat turi orumą. Konstitucinis Tribunolas analizavo vaiko teisinį statusą jo prenataliniame periode ir konstatavo, kad vaikas šiame savo gyvenimo etape, kaip ir kiekvienas gimęs vaikas, turi žmogaus orumą. Anot Tribunolo, „demokratinę teisinę valstybę kuria konstitucines teises ir laisves turinčių subjektų bendruomenė, o tokioje valstybėje kiekvienas turi orumą. Lenkijos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintas[2] prigimtinis ir neatimamas žmogaus orumas yra neliečiamas, o jį gerbti ir saugoti yra viešosios valdžios pareiga. Tai reiškia, kad asmens egzistavimas yra konstitucinė vertybė, o žmogus nėra priemonė kažkokiam tikslui pasiekti, žmogus pats yra tikslas savyje. Prigimtinis ir neatimamas kiekvieno žmogaus orumas yra vienodas ir draudžiama jį diferencijuoti. Konstituciškai nepriimtina teigti, kad asmuo dėl tam tikrų savo savybių yra mažiau vertingas nei kitas asmuo. Šis teiginys aktualus ne tik jau gimusiam žmogui, bet prenatalinėje stadijoje esančiam vaikui“[3].
  • Vaikas prenataliniame periode turi teisę į gyvybę. Konstitucinis Tribunolas konstatavo, kad demokratinėje teisinėje valstybėje aukščiausioji vertybė yra žmogus ir visi su juo susiję gėriai. Vienas iš tokių gėrių yra gyvybė, kuris demokratinėje teisinėje valstybėje turi būti konstituciškai saugomas kiekviename žmogaus vystymosi etape. “Konstitucija saugo žmogaus gyvybę kiekviename jos periode[4], inter alia prenatalinėje stadijoje, ši apsauga negali būti diferencijuota priklausomai nuo skirtingo žmogaus gyvenimo periodo. <…> Žmogaus gyvybė nuo gyvybės pradėjimo momento tampa Konstitucijos saugoma vertybe[5].“
  • Motinystės apsauga – ne tik motinos apsauga. Anot Konstitucinio Tribunolo, motinystės apsauga neturi reikšti vien nėščios moters ir pagimdžiusios motinos interesų apsaugos. Motinystė visada yra siejama su vaiku, taip pat ir tik su pradėta gyvybe. Todėl motinystės apsauga negali būti suprantama vien tik motinos ir (arba) nėščios moters interesų apsauga[6].
  • „Liberalioji eugenika“. Konstitucinis Tribunolas aiškinosi, kas yra eugenika[7] ir kiek ji yra susijusi su nagrinėjama konstitucinės justicijos byla. KT kategoriškai pasisakė prieš „liberaliąją eugeniką“, kai privatūs asmenys siekia genetiniais būdais gerinti savo palikuonių paveldimas savybes, ir atsiranda „visuomenės rūšiavimo“ rizika. Anot Tribunolo, ginčijama 1993 m. sausio 7 d. Įstatymo dėl šeimos planavimo, žmogaus vaisiaus apsaugos ir nėštumo nutraukimo sąlygų nuostata dėl nėštumo nutraukimo vaisiaus apsigimimo atveju (esant sunkiam ir nepagydomam vaisiaus pažeidimui, neišgydomai vaisiaus ligai, kuri pavojinga jo gyvybei) atitinka „liberalios eugenikos“ tikslus.

Kaip jau buvo minėta, Nutarimas yra prieštaringai vertinamas ne tik visuomenės, bet Lenkijos Respublikos konstitucinės teisės mokslininkų, atsižvelgiant į tai, pateikiame dažniausiai Nutarimo kritikų išsakomas pastabas:

  1. Konstitucija negina gyvybės nuo pradėjimo momento. Konstitucinis Tribunolas nagrinėjo 1997 m. Lenkijos Respublikos Konstitucijos kūrėjų iniciatyvas ir norą reglamentuoti lex fundamentalis gyvybės apsaugą nuo gyvybės pradėjimo momento. Atsižvelgiant į atliktą Konstitucijos projektų analizę buvo konstatuota, kad „Konstitucijoje nesant tikslaus reglamentavimo apie žmogaus gyvybės pradžią ir pabaigą bei jos apsaugą – šio klausimo sprendimą Konstitucijos kūrėjai perdavė spręsti Konstituciniam Tribunolui[8]“, kuris analizuojamoje konstitucinėje byloje konstatavo, kad gyvybė yra saugojama nuo pradėjimo momento. Tačiau Nutarimą kritikuojantys konstitucinės teisės mokslininkai teigia priešingai, kad Konstitucijos kūrėjai vengė įtvirtinti teisę į gyvybę nuo pradėjimo momento nenorėdami absoliučiai uždrausti Lenkijoje nėštumo nutraukimą[9]. „Lakoniškas Konstitucijos 38 str. nuostatos pobūdis įrodo lydėjusių diskusijų gausą dėl teisinės gyvybės apsaugos modelio Konstitucijoje, kas paskatino kūrėjus priimti sprendimą, kuris nenustato gyvybės apsaugos ribų Lenkijoje[10]. Nutarimo kritikai nurodo, kad Konstitucijos kūrėjai nesiekė nuspręsti, kada tampama žmogumi, nes tai yra ne teisinis, o etinis ir moralinis klausimas[11]. Taigi Tribunolas suteikė sau teisę spręsti piliečiams svarbius klausimus ne tik nesivadovaudamas Konstitucijos kūrėjų valia, bet priimdamas jų valiai prieštaraujančius sprendimus. KT vykdė įstatymų leidėjo funkcijas, priimdamas sprendimą socialiai jautriu klausimu, vadinasi, atleisdamas parlamentinę daugumą nuo atsakomybės už šio sprendimo turinį.
  2. Tarptautinė teisė ir nėštumo nutraukimas. Konstitucinis Tribunolas sprendimą motyvuoja vadovaudamasis tarptautinių teisės aktų (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto, Vaiko teisių konvencijos) nuostatomis, kurios, anot KT, tik patvirtina priimto sprendimo teisingumą. Tačiau Nutarimo kritikai atkreipia dėmesį, kad Tribunolas tik išvardina tarptautinius teisės aktus, jų nuostatas, tačiau nepateikia tarptautinių teismų, aiškinančių šių nuostatų esmę, jurisprudencijos. Taip yra todėl, nes šių teismų doktrina yra priešinga priimtam KT nutarimui. Pavyzdžiui, 2004 m. sprendime „Vo vs. Prancūziją“ EŽTT, inter alia, pažymėjo, kad EŽTK 2 str. („Teisė į gyvybę“) negina negimusio vaiko teisių, o 2011 m. sprendime „R. R. vs. Lenkiją“ EŽTT konstatavo Lenkijos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių moterų reprodukcines teises, neatitikimą EŽTK 3 str. („Kankinimo draudimas“).
  3. Vaiko gyvybė vs. nėščios moters gerovė. KT nurodė, kad vaisiaus gyvybė yra centrinė vertybė, kuri turi būti saugojama, tačiau nevertino kitų vertybių kaip“:
  • nėščios moters orumo;
  • nėščios moters psichinės ir fizinės sveikatos būklės;
  • nėščios moters ir jos artimųjų teisės į privatumą ir šeimos gyvenimo apsaugą;
  • kankinimų draudimą. Teisinė pareiga išnešioti vaisių, kenčiantį nuo sunkių ir nepagydomų ligų, gali būti vertinama kaip nėščios moters ir motinos kankinimas.

Kritikai teigia, kad motina negali būti depersonalizuojama, t.y. ji negali būti verčiama būti vien tik inkubatoriumi vaikui. Taigi saugojant vaisiaus teisę į gyvybę ir jo orumą yra pažeidžiamos moters teisės ir laisvės. Be to, KT visiškai nepasisakė apie tėvo teises šioje situacijoje.

2021 m. sausio 27 d. oficialiai paskelbus prieštaringą Nutarimą Lenkijos miestuose vėl prasidėjo masinės protesto akcijos. Tarptautinė žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ reaguodama į situaciją Lenkijoje pareiškė, kad draudimai niekada neužkerta kelio abortams. Jie tik gadina moterų sveikatą, nustumdami abortus į pogrindį arba priversdami moteris vykti į užsienio šalis, kad gautų aborto paslaugą, kurios joms reikia ir į kurią jos turi teisę[12].

Dr. Anna Rakowska-Trela yra Lodzės universiteto Teisės fakulteto Konstitucinės teisės katedros profesorė, dr. Agnė Juškevičiūtė-Vilienė yra VU Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros asistentė, advokatė

 

[1] Prenatalinis – (lot. praenatalis) – laikotarpio prieš gimimą; vykstantis dar prieš individo gimimą; ~ė stadija – individo raidos laikotarpis iki gimimo. (žiūr.: https://www.lietuviuzodynas.lt/terminai/Prenatalinis)

[2] Lenkijos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis:

„Prigimtinis ir neatimamas žmogaus orumas yra žmogaus ir piliečio laisvių ir teisių šaltinis. Jis neliečiamas, o jį gerbti ir saugoti yra viešosios valdžios pareiga“.

[3] 2020 m. spalio 22 d. Lenkijos Respublikos Konstitucinio Tribunolo nutarimas, Nr. K 1/20.

[4] Lenkijos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis:

„Lenkijos Respublika kiekvienam žmogui užtikrina teisinę gyvybės apsaugą“.

[5] 2020 m. spalio 22 d. Lenkijos Respublikos Konstitucinio Tribunolo nutarimas, Nr. K 1/20.

[6] 2020 m. spalio 22 d. Lenkijos Respublikos Konstitucinio Tribunolo nutarimas, Nr. K 1/20.

[7] Eugenika – (gr. eugenes – geros kilmės) – XIX a. pabaigos – XX a. pirmosios pusės teorija, teigianti, kad genetikos principais galima gerinti žmogaus paveldimąsias savybes; ieškota būdų, kuriais žmonijos evoliuciją būtų galima kreipti pageidaujama linkme, tirtos talento ir gabumų paveldėjimo sąlygos bei dėsniai, galimybės sumažinti paveldimų ligų perdavimą. Dažnai eugenika buvo kaltinama, kad turtingi žmonės galės įtakoti ir pasirinkti savo vaikų gabumus. (žiūr. https://www.lietuviuzodynas.lt/terminai/Eugenika)

[8] 2020 m. spalio 22 d. Lenkijos Respublikos Konstitucinio Tribunolo nutarimas, Nr. K 1/20.

[9] T. Sroka, Komentarz do art. 38. In: M. Safjan, L. Bosek (red.): Konstytucja RP, tom I. Komentarz art. 1-86, Warszawa 2016, p. 929-930.

[10] R. Grabowski, Prawo do ochrony życia w polskim prawie konstytucyjnym, Rzeszów 2006, p. 177-183

[11] M. Zubik, Ochrona prawna początku życia człowieka w rozwiązaniach międzynarodowych i konstytucyjnych w Europie, „Przegląd Sejmowy” 2007, nr 3, p. 21

[12] Plačiau: https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/1331589/lenkijos-zmogaus-teisiu-kontrolierius-tikina-kad-abortu-draudimas-pasmerkia-moteris-kancioms.

Back to top button