Už sveikatos sutrikdymą – griežtesnė baudžiamoji atsakomybė
Sugriežtinti atsakomybę už žmogaus sveikatai padarytą žalą, nustatyti naują patirtų sveikatos sužalojimų vertinimą – to siekiama Teisingumo ministerijos parengtame Baudžiamojo kodekso ir susijusių teisės aktų pakeitimų pakete. Net ir už nesunkius ar apysunkius sveikatos sužalojimus, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo sirgo labai ilgai, grės laisvės atėmimo iki 10 metų bausmė, o esant baudžiamąją atsakomybę sunkinantiems požymiams – nuo 2 iki 12 metų.
Įvertinusi liepos mėnesį suburtos ekspertų darbo grupės atliktą analizę ir vertinimus, Teisingumo ministerija parengė Baudžiamojo kodekso ir susijusių teisės aktų pataisas. Pakeitimai leis užtikrinti tikslesnį asmens patirtų sveikatos sužalojimų vertinimą, taikyti griežtesnę baudžiamąją atsakomybę bei naujai reglamentuoti medicininius kriterijus. Vietoje dabar galiojančių sveikatos sutrikdymo masto kriterijų – sunkaus, nesunkaus ir nežymaus, būtų nustatyti – sunkus, apysunkis ir nesunkus.
Sunkiu sveikatos sutrikdymu būtų laikomi ir tie atvejai, kai dėl patirtų daugybinių sužalojimų žmogus serga labai ilgai, nors kiekvienas tokių sužalojimų atskirai, gali būti vertinamas kaip nesunkus. Jeigu žmogus dėl tokių sužalojimų stacionarinėse sveikatos priežiūros įstaigose nepertraukiamai gydytųsi ilgiau kaip 60 dienų, numatyta gerokai griežtesnė baudžiamoji atsakomybė.
Teisingumo ministerijos siūlymu, nesunkūs ar apysunkiai sveikatos sužalojimai, kai nukentėjęs asmuo sirgo labai ilgai, būtų kvalifikuojami kaip sunkūs sveikatos sutrikdymo atvejai ir už tai grėstų laisvės atėmimo iki 10 metų bausmė, bet kai yra baudžiamąją atsakomybę sunkinančių požymių – laisvės atėmimo bausmė nuo 2 iki 12 metų.
Šiuo metu už nesunkų sveikatos sutrikdymą numatyta laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo bausmė iki 3 metų, o esant kvalifikuotai šio nusikaltimo sudėčiai – iki 5 metų laisvės atėmimo.
ES šalių baudžiamųjų įstatymų praktika taip pat panaši. Pavyzdžiui, Estijoje sunkiu sveikatos sutrikdymu laikomi ir tokie atvejai, kai asmens gydymas truko ilgiau nei 4 mėnesius, Slovakijoje – daugiau nei 42 kalendorines dienas, o Čekijoje ir Lenkijoje tokiais laikomi ir tie atvejai, kai asmens gydymas tęsiasi ilgai, nenurodant tikslaus dienų skaičiaus.
Teisingumo ministerijos informacija
