Įvyko diskusija apie religinių organizacijų teisinę padėtį ir valstybės santykį su jomis

2026 m. kovo 23 d. Vilniaus universiteto Teisės fakultete įvyko diskusija, skirta religinių organizacijų teisinės padėties ir valstybės santykių su jomis teisinam reguliavimui aptarti. Renginyje buvo pristatytas baigiamas atlikti šios srities teisinio reguliavimo ir galimų jo tobulinimo krypčių tyrimas.

Tyrimas atliekamas pagal Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą mokslinių tyrimų projektą „Galimybių tobulinti Lietuvos valstybės ir bažnyčios santykį modelio analizė“, nr. P-REP-25-2; užsakovas – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Tyrimą atlieka Teisės fakulteto mokslininkai prof. dr. (HP) Egidijus Kūris (projekto vadovas), doc. dr. Johanas Baltrimas, asist. dr. Elena Masnevaitė, dokt. Justinas Drakšas.

Diskusiją vedė doc. dr. Donatas Murauskas.

Tyrimą atliekantys mokslininkai pristatė jo tikslus ir pagrindines išvadas, taip pat parengtos studijos (monografijos) struktūrą. Kalbėta apie oficialiąją konstitucinę valstybės ir bažnyčios santykio doktriną, ordinarinio teisinio reguliavimo nutolimą nuo konstitucinių imperatyvų, taip pat lietuviškojo valstybės ir bažnyčios santykio modelį lyginamuoju aspektu. Konstatuota, kad tripakopis konstitucinis modelis, kuriame religinės organizacijos turi vieną iš trijų teisinių statusų – tradicinių, kitų valstybės pripažintų ir kitų religinių organizacijų – ordinarinėje teisėje yra modifikuotas: Lietuvos Katalikų Bažnyčia turi aukštesnį statusą nei visos kitos.

Diskusiją pradėjusi teisingumo viceministrė Barbara Aliaševičienė pabrėžė teisėkūros subjektų bei mokslininkų bendradarbiavimo svarbą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėja, VU Teisės fakulteto doc. dr. Giedrė Lastauskienė atkreipė dėmesį į tyrime nagrinėtų klausimų aktualumą, pasisakė dėl teismų praktikos bylose, kuriose viena iš šalių yra religinė organizacija, ypač išskirdama Europos Žmogaus Teisių Teismo bylą UAB „Sekmadienis“ prieš Lietuvą. Ji taip pat kalbėjo apie Konstitucinio Teismo bylas, kuriose spręsta dėl religijos laisvės ir religinių organizacijų statuso.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas, Mykolo Romerio universiteto doc. dr. Ernestas Spruogis pritarė požiūriui, kad yra pagrindo kritiškai vertinti dabartiniame valstybės pripažinimo suteikimo religinėms bendrijoms modelyje įtvirtintą politinį dėmenį (valstybės pripažinimą suteikia Seimas). Jis taip pat abejojo galimybe atšaukti religinės organizacijos tradiciškumo pripažinimą.

Mykolo Romerio universiteto doc. dr. Bernardas Mindaugas Verbickas, kuris yra ir Vilniaus šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo dominikonų vienuolyno subprioras, kalbėjo apie būtinumą sudaryti vienodas sąlygas skirtingoms religinėms bendrijoms naudotis valstybės deklaruojamomis teisėmis, taip pat poreikį turėti tokią teisinę bazę, kuri užtikrintų nuomonių tikėjimo klausimais pliuralizmą.

Diskusijos dalyviai, įskaitant pasisakiusius iš auditorijos, kalbėjo apie būtinybę tobulinti religinių organizacijų teisinės padėties ir valstybės santykių su jomis teisinį reguliavimą, išreiškė lūkesčius dėl galimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo oficialiosios doktrinos plėtojimo šioje srityje.