Pristatyta EK strategija dėl Europos įmonių parengimo ateičiai

Vakar Europos Komisija pristatė naują strategiją, kuria siekiama padėti Europos pramonei imtis dvejopo perėjimo – prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos ir prie skaitmeninės lyderystės. Šiuo metu, kai vyksta geopolitiniai pokyčiai ir didėja pasaulinė konkurencija, strategija siekiama skatinti Europos konkurencingumą ir strateginį savarankiškumą.

Iniciatyvų rinkinyje išdėstytas naujas Europos vertybėmis ir socialinės rinkos tradicijomis tvirtai pagrįstas požiūris į Europos pramonės politiką. Jame išvardyti įvairūs veiksmai, kuriais remiami visi Europos pramonės subjektai, be kita ko, didelės ir mažos įmonės, novatoriškos pradedančiosios įmonės, mokslinių tyrimų centrai, paslaugų teikėjai, tiekėjai ir socialiniai partneriai. Specialios mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) skirtos strategijos tikslas – sumažinti biurokratizmą ir padėti daugeliui Europos MVĮ užsiimti verslu bendrojoje rinkoje ir už jos ribų, gauti finansavimą ir pirmauti vykdant skaitmeninę ir žaliąją pertvarkas. Šiandienos iniciatyvos taip pat apima konkrečius veiksmus, kuriais šalinamos kliūtys, trukdančios gerai veikti bendrajai rinkai – didžiausiam Europos turtui, kad visos mūsų įmonės galėtų augti ir konkuruoti Europoje ir už jos ribų.

Paskelbtos pramonės politikos dokumentų rinkinio iniciatyvos:

• Nauja pramonės strategija

Kad Europos pramonė ir toliau pirmautų, nauja pramonės strategija padės įgyvendinti tris pagrindinius prioritetus: išlaikyti Europos pramonės konkurencingumą pasaulyje ir vienodas sąlygas ES ir pasaulio mastu, užtikrinti, kad iki 2050 m. Europa taptų neutralaus poveikio klimatui žemynu, ir formuoti Europos skaitmeninę ateitį.

Strategijoje nurodytos pagrindinės Europos pramonės pertvarkos varomosios jėgos ir siūlomi išsamūs būsimi veiksmai, be kita ko:

• Intelektinės nuosavybės veiksmų planas, kuriuo siekiama išsaugoti technologinį suverenumą, skatinti sudaryti vienodas sąlygas visame pasaulyje, geriau kovoti su intelektinės nuosavybės vagystėmis ir pritaikyti teisinę sistemą prie žaliosios ir skaitmeninės pertvarkų.
• Kadangi konkurencija parodo, ką mūsų įmonės turi geriausia, šiuo metu vykdoma ES konkurencijos taisyklių peržiūra, įskaitant kartu atliekamą susijungimų kontrolės vertinimą ir valstybės pagalbos gairių tinkamumo patikrą, užtikrins, kad mūsų taisyklės atitiktų paskirtį, kai ekonomika sparčiai kinta, vis labiau skaitmenėja ir kai vis plačiau taikomas žaliosios ir žiedinės ekonomikos modelis.
• Mums reikia, kad ES ir už jos ribų konkurencija būtų sąžininga. Komisija ne tik kuo geriau išnaudos savo prekybos apsaugos mechanizmų galimybes, bet ir iki 2020 m. vidurio priims baltąją knygą, kuria bus siekiama mažinti iškraipomąjį poveikį, kurį bendrojoje rinkoje daro užsienio subsidijos, ir spręs, ar leisti užsienio subjektams dalyvauti ES viešuosiuose pirkimuose ir gauti ES finansavimą. Su užsienio subsidijomis susijęs klausimas bus sprendžiamas 2021 m. teisės akto pasiūlymu. Tai bus daroma kartu atsižvelgiant į šiuo metu Pasaulio prekybos organizacijoje vykdomą pasaulinių pramonės subsidijų taisyklių griežtinimą ir veiksmus, kuriais siekiama išspręsti nesamų abipusių galimybių dalyvauti viešuosiuose pirkimuose trečiosiose šalyse klausimą.
• Visapusiškos priemonės, kuriomis siekiama modernizuoti energijai imlias pramonės šakas ir sumažinti jų priklausomybę nuo iškastinio kuro, remti tvaraus ir išmaniojo judumo pramonės šakas, didinti energijos vartojimo efektyvumą ir užtikrinti pakankamą ir nuolatinį mažo anglies dioksido kiekio energijos tiekimą konkurencingomis kainomis.
• Europos pramoninio ir strateginio savarankiškumo didinimas: svarbiausiųjų žaliavų tiekimo užtikrinimas įgyvendinant Svarbiausiųjų žaliavų ir vaistų veiksmų planą, grindžiamą nauja ES vaistų strategija, ir remiant strateginės skaitmeninės infrastruktūros ir bazinių didelio poveikio technologijų plėtrą.
• Švaraus vandenilio aljansas, kurio tikslas – paspartinti pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą ir išlaikyti pramonės pirmavimą. Paskui būtų sudaryti mažo anglies dioksido kiekio pramonės, pramoninių debesijų bei platformų ir žaliavų aljansai.
• Papildomi teisės aktai ir rekomendacijos dėl žaliųjų viešųjų pirkimų.
• Vėl atkreiptas dėmesys į inovacijas, investicijas ir įgūdžius.

Be visapusiškų veiksmų, tiek horizontaliųjų, tiek skirtų konkrečioms technologijoms, Komisija sistemingai analizuos įvairių pramonės ekosistemų riziką ir poreikius. Atlikdama šią analizę, Komisija glaudžiai bendradarbiaus su įtraukiu ir atviru pramonės forumu (jis turi būti įsteigtas iki 2020 m. rugsėjo mėn.). Forumas jungs pramonės, įskaitant MVĮ, didelių įmonių, socialinių partnerių, mokslininkų, taip pat valstybių narių ir ES institucijų atstovus. Prireikus konkrečių sektorių ekspertai bus kviečiami dalytis savo žiniomis. Visus dalyvius ir toliau burs Komisijos rengiamos kasmetinės pramonės dienos.

• Nauja MVĮ strategija

MVĮ atlieka labai svarbų vaidmenį Europos pramonės struktūroje. Jos sukuria dvi iš trijų darbo vietų ir yra labai svarbios šio naujo požiūrio į pramonę sėkmei. Strategijos tikslas – padėti MVĮ tapti dvejopo perėjimo proceso lyderėmis, o tai, be kita ko, reiškia, kad reikia užtikrinti tinkamus įgūdžius. Kad MVĮ pajėgtų pasirengti perėjimui, Komisija atnaujins Europos įmonių tinklą – į jį įtrauks specialių patarėjų tvarumo klausimais. Ji taip pat išplės skaitmeninių inovacijų centrus visuose Europos regionuose, kad MVĮ galėtų integruoti skaitmenines inovacijas. Ji taip pat suteiks galimybių savanoriškai veiklai ir mokymui skaitmeninių technologijų srityje. Kad MVĮ būtų lengviau veikti bendrojoje rinkoje ir už jos ribų, Komisija siūlo imtis veiksmų, kad būtų pašalintos reguliavimo ir praktinės kliūtys užsiimti verslu arba plėsti veiklą. Be kita ko, Komisija deda daugiau pastangų, kad užtikrintų greitą atsiskaitymą, visų pirma sukurdama naują virtualią observatoriją, taip pat pasitelkdama alternatyvų ginčų sprendimą. Kad MVĮ būtų lengviau viešai skelbti informaciją Europoje, pagal „InvestEU“ MVĮ liniją Komisija taip pat rems Pirminio viešo MVĮ akcijų siūlymo fondą. Ji taip pat suteiks daugiau galių moterims užsiimti verslu, nes skatins investicijas į moterų vadovaujamas įmones ir fondus. Be to, Komisija ragina valstybes nares užtikrinti, kad įmonėms būtų teikiama vieno langelio principu grindžiama pagalba. Siekiama, kad Europa taptų geriausia vieta pradėti verslą ir augti. Komisija bendradarbiaus su valstybėmis narėmis dėl ES startuolių standarto, kad būtų dalijamasi geriausios praktikos pavyzdžiais ir jie būtų taikomi siekiant paspartinti aukštųjų technologijų MVĮ ir pradedančiųjų įmonių augimą. Kad būtų prisiimti politiniai įsipareigojimai vykdyti šias priemones, aukšto lygio ES MVĮ atstovas užtikrins glaudžią partnerystę ir koordinavimą su ES valstybėmis narėmis per nacionalinius MVĮ atstovus, taip pat su regionų ir vietos valdžios institucijomis. Į MVĮ požiūrį taip pat bus atsižvelgta priimant teisės aktus.

• Bendroji rinka, duodanti naudos įmonėms ir vartotojams

Bendroji rinka yra vienas didžiausių Europos laimėjimų, o Europos įmonėms tai yra didelė vidaus rinka. Bendroji rinka skatina konkurenciją ir prekybą Europos Sąjungoje. Ji suteikia ES piliečiams didesnį prekių ir paslaugų pasirinkimą, daugiau užimtumo bei verslumo galimybių. Ji Europos įmonėms yra svertas, kurio joms reikia, kad jos taptų pasaulinio masto lyderėmis.

Vis dėlto europiečiai ir toliau susiduria su kliūtimis, kurios jiems neleidžia visapusiškai pasinaudoti bendrosios rinkos galimybėmis. Apskaičiuota, kad pašalinus šias kliūtis iki dešimtmečio pabaigos būtų galima sutaupyti iki 713 mlrd. EUR. Šiandien paskelbtoje Bendrosios rinkos kliūčių ataskaitoje, atsižvelgiant į Europos įmonių ir vartotojų požiūrį, aprašomos įvairios bendrojoje rinkoje iškylančios kliūtys. Ataskaitoje nurodomos pagrindinės tokių kliūčių priežastys: ribojamos ir sudėtingos nacionalinės taisyklės, riboti administraciniai gebėjimai, nepakankamas ES taisyklių perkėlimas į nacionalinę teisę ir netinkamas jų vykdymo užtikrinimas.

Siekdama šias kliūtis pašalinti, šiandien Komisija priima Geresnio bendrosios rinkos taisyklių įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo veiksmų planą, kuriuo siekiama pašalinti dėl ES teisės pažeidimų kylančias kliūtis. Veiksmų planas grindžiamas atnaujinta valstybių narių ir Komisijos partneryste, nes joms tenka bendra atsakomybė užtikrinti, kad bendrosios rinkos taisyklės būtų tinkamai vykdomos ir taikomos. Atsižvelgiant į tai, pagal veiksmų planą įsteigiama bendra Komisijos ir valstybių narių darbo grupė, kurios tikslas – stiprinti bendradarbiavimą bendrosios rinkos taisyklių vykdymo užtikrinimo srityje. Komisija savo ruožtu rems nacionalinių ir vietos valdžios institucijų pastangas tinkamai įgyvendinti Europos teisę ir nedvejodama imsis ryžtingų veiksmų prieš bendrosios rinkos taisyklių pažeidimus.