Europos Komisijai pritarus, Lietuvoje vyks pirmasis technologiškai neutralus žaliosios energetikos aukcionas
Europos Komisija patvirtino Lietuvos parengtą naują žaliosios energetikos skatinimo schemą. Schemai, kuri bus pradėta taikyti nuo šių metų gegužės 1 d., numatyta skirti 385 milijonus eurų. Iš šio biudžeto bus remiama elektros gamyba iš atsinaujinančių išteklių.
Pagrindinis naujo paramos mechanizmo kriterijus yra technologinis neutralumas. Lietuva kaip ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės, pvz., Prancūzija, Suomija, Olandija, atsinaujinančią energetiką rems technologiškai neutralių aukcionų būdu. Technologiškai neutralus aukcionas reiškia, kad jame galės dalyvauti įvairias atsinaujinančios energetikos technologijas elektros energijos gamybai naudojančios elektrinės, tiek saulės, tiek vėjo, tiek hidroenergijos. Nė vienai technologijai nebus skiriamas prioritetas.
Kitų valstybių patirtis rodo, kad nepaisant technologijos neutralumo tam tikra technologija vis dėlto turi tendenciją dominuoti aukcionuose. Pagal tarptautinės organizacijos ICIS duomenis, 2018 m. Olandijoje daugiau kaip 70 % aukcione skirstytos kvotos laimėjo energijos gamyba iš saulės, Suomijoje beveik 90 % kvotos alokuota vėjo energetikai, o Prancūzijoje – 100 % saulės. Tačiau tokie aukcionai leidžia atsirinkti finansiškai patraukliausius projektus.
Energetikos ministerija nurodo, kad pirmasis aukcionas, kuriame bus paskirstyta 0,3 TWh dydžio kvota, numatomas rugsėjo 2 d. Po jo bus patvirtintas kitų trejų metų aukcionų tvarkaraštis.
Naujoji tvarka nustato, kad aukcionuose galės dalyvauti tik nauji gamybos įrenginiai. Paraiška dalyvauti aukcione turėtų būti teikiama prieš pradedant eksploatuoti gamybos įrenginius iš tam tikro atsinaujinančio energijos ištekliaus. Tai reiškia, kad projektas negalės turėti jau išduoto leidimo vystyti pajėgumus ir išankstinių prisijungimo prie elektros tinklų sąlygų.
Pagrindinis kriterijus, pagal kurį atrenkamas laimėtojas, bus mažiausias priedas prie elektros energijos rinkos kainos „Nordpool“ biržoje. Jis bus mokamas 12 metų. Galutinį priedą, susidedantį iš energijos rinkos kainos (vadinamoji ataskaitinė kaina) ir vidutinių gamybos išlaidų (vadinamoji didžiausia kaina) skirtumo, nustatys Nacionalinė energetikos reguliavimo institucija. Šį priedą institucija nustatys kiekvienam aukcionui atskirai.
Naujovė paramos schemoje – didesnės pareigos aukcioną laimėjusiam gamintojui.
Pirmiausia, prisijungimo prie tinklų išlaidas turės padengti patys gamintojai.
Antra, naujoji tvarka numato, kad gamintojai, plėtojantys didesnes nei 500 kW elektrines, turės prisiimti ir balansavimo atsakomybę. Balansavimas iki šiol buvo išimtinė tinklo operatoriaus atsakomybė. Taigi, esant gamybos prognozės netikslumams, gamintojas turės pirkti trūkstamą energijos kiekį balansavimo rinkoje pats arba pirkti šią paslaugą iš kitų ją teikiančių įmonių.
Trečia, aukcioną laimėjęs gamintojas turės pats prekiauti biržoje arba parduoti pagamintą energiją pagal dvišales sutartis. Iš jo pagaminta elektra nebus superkama. Taip pat reikėtų įsivertinti, kad nepagaminus ar pagaminus mažiau nei 80 % įsipareigoto gaminti fiksuoto elektros kiekio, gamintojui gali grėsti baudos.
Šiuo Lietuvos pasirinktu paramos atsinaujinančiai energetikai modeliu siekiama gamintojus skatinti veikti rinkos sąlygomis. Kadangi mažėja žaliųjų technologijų kaina, palaipsniui mažinama ir parama bei didinama paties gamintojo atsakomybė, įskaitant finansinę, gamybinę ir teisinę.
Informaciją parengė „Motieka ir Audzevičius“ vyr. teisininkė Rita Griguolaitė
