Institucijos

ES Taryba susitarė dėl vartotojų teisių apsaugos modernizavimo

Kovo 1 dieną balstybių narių ambasadoriai Tarybos Nuolatinių atstovų komiteto posėdyje susitarė dėl Tarybos pozicijos dėl direktyvos, kuria iš dalies keičiamos dabar galiojančios keturios vartotojų teises saugančios ES direktyvos, projekto.

Direktyvos projektas apima daug įvairių klausimų. Siūloma direktyva iš dalies keičiamos šios direktyvos: Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva 2005/29/EB, Vartotojų teisių direktyva 2011/83/ES, Nesąžiningų sutarčių sąlygų direktyva 93/13/EEB ir Kainų žymėjimo direktyva 98/6/EB. Pasiūlymas dėl jos buvo pateiktas kartu su pasiūlymu dėl direktyvos dėl atstovaujamųjų ieškinių siekiant apsaugoti kolektyvinius vartotojų interesus.

Šia direktyva numatyta:

  • geriau suderinti taisykles, reglamentuojančias tose direktyvose numatytas baudas, tuo tikslu numatant nebaigtinį sąrašą bendrų orientacinių kriterijų, į kuriuos turėtų būti atsižvelgiama taikant tokias baudas, taip pat nustatant kai kurių tų direktyvų atžvilgiu taikomus apribojimus ir pasirinkimo galimybes, kartu nedarant poveikio Reglamentui Nr. 2017/2394 dėl vartotojų apsaugos ir bendradarbiavimo. Pagal šią direktyvą nacionalinės institucijos visų pirma turės teisę skirti ne mažesnę kaip 4 % prekiautojo apyvartos dydžio baudą už plačiai paplitusius tarpvalstybinius pažeidimus, taip užtikrindamos Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos, Vartotojų teisių direktyvos ir Nesąžiningų sutarčių sąlygų direktyvos laikymąsi;
  • vartotojų teisė į individualias teisių gynimo priemones, kai jie nukenčia nuo nesąžiningos komercinės praktikos, pavyzdžiui, agresyvios rinkodaros, numatant, kad šios teisių gynimo priemonės būtų proporcingos, veiksmingos ir nedarytų poveikio kitų pagal ES arba nacionalinę teisę vartotojams prieinamų teisių gynimo priemonių taikymui;
  • daugiau skaidrumo vartotojams elektroninėse prekyvietėse. Direktyva reikalaujama, kad elektroninės prekyvietės turi vartotojus aiškiai informuoti apie: a) pagrindinius kriterijus, pagal kuriuos išrikiuojami skirtingi pasiūlymai, b) tai, ar sutartis sudaroma su prekiautoju ar asmeniu, c) tai, ar taikomi vartotojų apsaugos teisės aktai ir d) tai, kuris prekiautojas (trečioji šalis ar elektroninė prekyvietė) privalo užtikrinti su sutartimi susijusias vartotojų teises (kaip antai teisę atsisakyti sutarties ar teisinę garantiją). Be to, direktyva nustatoma pareiga pateikti vartotojams, kurie naudojasi skaitmeninėmis taikomosiomis programomis, kaip antai elektroninėmis prekyvietėmis, palyginimo priemonėmis, programėlių parduotuvėmis ar paieškos sistemomis, informaciją apie tai, į kuriuos paieškos rezultatus įtraukti „mokamos vietos sąraše“ atvejai, t. y. kai trečiosios šalys moka už aukštesnę vietą paieškos rezultatų sąraše, arba „mokamo įtraukimo“ atvejai, t. y. kai trečiosios šalys moka už įtraukimą į paieškos rezultatų sąrašą;
  • apsauga vartotojams, kurie naudojasi „nemokamomis“ skaitmeninėmis paslaugomis, konkrečiai, skaitmeninėmis paslaugomis, už kurias vartotojai nemoka pinigais, tačiau pateikia asmens duomenis, pavyzdžiui, už debesijos duomenų saugyklos paslaugas, socialinės žiniasklaidos paskyras ir e. pašto paskyras;
  • pašalinti neproporcingai didelę naštą įmonėms dėl galiojančių teisės aktų, pavyzdžiui, susijusią su pasenusių komunikavimo būdų naudojimu;
  • aiškios nuostatos dėl valstybių narių laisvės priimti taisykles, apsaugančias teisėtus vartotojų interesus susidūrus su tam tikra ypač agresyvia ar klaidinančia rinkodaros ar pardavimo praktika ne prekybai skirtose patalpose vykdomos prekybos atveju;
  • aiškios nuostatos dėl būdų, kuriais valstybės narės turėtų spręsti klaidinančios „dvejopos kokybės“ produktų rinkodaros atvejus.

 

ES Tarybos informacija

 

Back to top button