Dar prieinamesnė valstybės garantuojama teisinė pagalba: sausį įsigaliojusios naujovės
Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimai, dėl kurių gyventojams taps dar lengviau pasinaudoti nemokamomis teisinėmis paslaugomis. Pagrindines naujoves apžvelgia Vilniaus universiteto Teisės klinikos direktorius Laurynas Totoraitis.
Lietuvos gyventojai civilinėse, baudžiamosiose, administracinėse, administracinių nusižengimų bylose bei tarptautinėse teisminėse institucijose gali pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba. Vien 2017 metais visoje Lietuvoje teisinėmis konsultacijomis (pirmine teisine pagalba) pasinaudojo apie 42,5 tūkst. gyventojų, o antrinė teisinė pagalba buvo suteikta daugiau kaip 44 tūkst. asmenų.
Pirminė teisinė pagalba apima teisinių konsultacijų ir informacijos suteikimą bei valstybės ir savivaldybių institucijoms skirtų dokumentų parengimą bei patarimus dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka. Anksčiau ši paslauga buvo teikiama tik toje savivaldybėje, kurioje besikreipiantis gyventojas yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Nuo 2019 metų asmenys gali kreiptis į bet kurį pirminės teisinės pagalbos teikimo centrą nepriklausomai nuo deklaruotosios gyvenamosios vietos. Šis pakeitimas turėtų būti ypač aktualus į didmiesčius atvykusiems studentams ar būstą besinuomojantiems gyventojams, kurių faktinė gyvenamoji vieta skiriasi nuo deklaruotosios. Pirminė teisinė pagalba teikiama visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų pajamų ir turto.
Antra, nuo sausio 1 d. išplečiamas ratas asmenų, turinčių teisę gauti antrinę teisinę pagalbą (teisinių dokumentų rengimą, gynybą ir atstovavimą bylose)nepriklausomai nuo jų pajamų ir turto, sąrašas. Šia pagalba galės pasinaudoti nukentėjusieji nuo (a) teroristinių, (b) prekybos žmonėmis, (c) smurto artimoje aplinkoje nusikalstamų veikų, (d) nusikalstamų veikų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, (e) organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo padarytų nusikalstamų veikų, (f) taip pat kai nusikalstama veika padaryta siekiant išreikšti neapykantą nukentėjusiajam dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, (g) asmenys, Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka pripažinti pranešėjais, ar jų šeimos nariai bylose, susijusiose su šių asmenų interesų apsauga. Svarbu tai, kad nukentėjusiuoju asmuo pripažįstamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi. Tai gali būti asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos arba nuo tokios veikos mirusio asmens šeimos narys, artimas giminaitis.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis,2017 m. buvo pateikti net 10 986 pranešimai dėl smurto artimoje aplinkoje. Priešingai nei anksčiau, visi nukentėjusieji tokio pobūdžio bylose galės kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo.
Trečia, įstatyme nebeliko apribojimo, kad tam pačiam pareiškėjui pagalba gali būti teikiama ne daugiau kaip trijose bylose. Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktiką, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybaturės teisę išimtiniais atvejais, įvertinusi konkretaus pareiškėjo individualią situaciją, suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisydama to, kad yra nustatyti kai kurie antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai (pavyzdžiui, reikalavimas yra dėl neturtinės žalos, susijusios su garbės ir orumo gynimu, bet nebuvo patirta turtinė žala; prašymas yra susijęs su reikalavimu, tiesiogiai atsirandančiu dėl pareiškėjo ūkinės komercinės veiklos ar dėl jo savarankiškos profesinės veiklos; pareiškėjas gali gauti reikiamas teisines paslaugas nesinaudodamas valstybės garantuojama teisine pagalba; pareiškėjas yra neapmokėjęs už anksčiau suteiktą teisinę pagalbą ir kt.). Išskirtinę situaciją pagrindžiantys kriterijai suformuluoti pagal EŽTT praktiką bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2016/1919. Individuali pareiškėjo situacija vertinama atsižvelgiant į gyvenimo lygį ir pareiškėjo turtinę padėtį, galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti, išlaidas advokato pagalbai, bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, pareiškėjo procesinę padėtį byloje bei galimus neigiamus padarinius pareiškėjui.
Galima tikėtis, kad įstatymo pakeitimai paskatins gyventojus netoleruoti savo teisių pažeidimų ir dar aktyviau apie juos pranešti, spręsti kylančius konfliktus teisinėmis priemonėmis (nebūtinai teisme, bet ir mediacijos būdu) bei didins visuomenės teisinį raštingumą. Institucijos yra pasirengusios šią pagalbą suteikti.
Informaciją parengė Vilniaus universiteto Teisės klinikos direktorius Laurynas Totoraitis
