Lietuva nesikreips į Strasbūro teismo Didžiąją kolegiją Abu Zubaydah byloje
2018 m. gegužės 31 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – Teismas) sprendimu Abu Zubaydah prieš Lietuvą (Nr. 46454/11) nustatė, kad Lietuva pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 (kankinimo uždraudimas), 5 (teisė į laisvę ir saugumą) 8 (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) ir 13 (teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę) straipsnių reikalavimus byloje dėl Lietuvos bendradarbiavimo JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vykdytoje slaptoje taip vadinamų „aukštos vertės sulaikytųjų“ programoje. Šis sprendimas taps galutinis 2018 m. rugpjūčio 31 d.
Remiantis Konvencijos 43 straipsnio 1 dalimi, per tris mėnesius nuo kolegijos sprendimo datos išimtiniais atvejais kiekviena bylos šalis gali prašyti bylą perduoti svarstyti Didžiajai kolegijai.
Atsižvelgus į Teismo Didžiosios kolegijos penkių teisėjų komisijos, atliekančios prašymų perduoti bylą nagrinėti Didžiajai kolegijai vertinimą, praktiką ir suinteresuotų Lietuvos institucijų atstovų nuomonesnuspręsta nesikreiptiį Didžiąją kolegiją dėl bylos Abu Zubaydah prieš Lietuvą. Tokį sprendimą lėmėvisuma veiksnių, dėl kurių kreipimasis aiškiai nepasiektų tikslo, o galimai dar ir pakenktų Lietuvos reputacijai tarptautinėje erdvėje.
Pažymėtina, kad kreipimasis į Didžiąją kolegiją nebūtų tikslingas dėl, be kita ko, tokių teisinių prielaidų netenkinimo: (i) sprendime Abu Zubaydah prieš Lietuvąkeliami klausimai nebūtų Teismo laikomi išimtiniais, sudėtingais dėl šiuo požiūriu nusistovėjusios ir aiškios Teismo praktikos, o ypač atsižvelgiant į Teismo Didžiosios kolegijos 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimą byloje El-Masri prieš Buvusią Jugoslavijos Respubliką Makedoniją, kuriame įtvirtinti sprendime Abu Zubaydah prieš Lietuvą pritaikyti teisinio vertinimo kriterijai; (ii) taip pat nelaikytina, kad sprendime keliama problema būtų laikoma rimta visuotinės svarbos problema Europos ir (ar) globaliu mastu; (iii) dėl EŽTT sprendime atlikto ir įtvirtinto paties faktų vertinimo bei teisingo atlyginimo dydžio kreipimaisi į Didžiąją kolegiją pagal suformuotus atrankos kriterijus nėra galimi.
Sprendimui įsiteisėjus rugpjūčio 31 d. Lietuvos institucijos nustatytais terminaisimsis reikiamų priemonių, siekdamos tinkamai įgyvendinti Teismo sprendimą, įskaitant pareiškėjui priteistos piniginės kompensacijos sumokėjimą. Sprendimo vykdymo priežiūrą vykdys Europos Tarybos Ministrų Komitetas, kuriam bus teikiami veiksmų planai ir ataskaitos dėl šio sprendimo vykdymo procese atliktų veiksmų. Atsižvelgiant į panašaus pobūdžio sprendimų vykdymo procesą, tikėtina, kad sprendimui bus nuspręsta taikyti sustiprintą vykdymo priežiūros tvarką (angl. enhanced procedure).
Šaltinis – Lietuvos Vyriausybės atstovas Europos Žmogaus Teisių Teisme
