Prokuratūra

Prokuroro darbas misijoje Ukrainoje – pagarba, kūrybiškumas ir pasitikėjimas

Kas sakė, kad prokuroro darbas – tik teismo posėdžių salės, kabinetas ir baudžiamosios bylos? Prokuroro dienotvarkė gali būti kur kas įvairesnė, kada nuoseklus, šiek tiek rutiniškas darbas Lietuvoje pakeičiamas į naujų patirčių, pažinčių ir netikėtų atradimų misiją užsienyje. Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Tomas Meškauskas, jau 9 mėnesius dirba Europos Sąjungos patariamojoje misijoje Ukrainoje, kur kartu su kitų sričių specialistais padeda reformuoti Ukrainos teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijas. Misija siekiama institucijas padaryti atviresnes ir didinti visuomenes pasitikėjimą jomis. T. Meškauskas sutiko pasidalinti patirtimi ir įspūdžiais dirbant svečioje šalyje.

Papasakokite apie savo darbą misijoje.

Misijoje dirbu patarėju prokurorinei veiklai. Tokių patarėjų – prokuratūros reikalų specialistų – iš užsienio iš viso yra 7. Trys iš jų dirba pagrindinėje Misijos būstinėje Kijeve, po vieną – regioninėse Misijos atstovybėse Charkove (aš), Odesoje ir Lvove ir dar vienas (mūsų kolega Gediminas Bučiūnas) – taip vadinamoje mobilioje grupėje, kuri įgyvendina savo funkcijas kituose Ukrainos regionuose. Taip vadinama „prokurorinė grupė“ yra sudėtinė teisės viršenybės grupės dalis, kurią be patarėjų prokurorinei veiklai dar sudaro patarėjai policijos veiklai, Misijos kalba vadinami „patarėjais kriminaliniams tyrimams“; bei Teisės viršenybės patarėjai, kurių pagrindinės funkcijos susijusios su bendradarbiavimo su teismais gerinimu ir Ukrainos BPK (Baudžiamojo proceso kodekso) modernizavimu.

Lietuvoje, Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamente, kartu su jumis dirba daugiau nei 30 kolegų. Koks Jūsų kolektyvas Charkove ir kuo ypatingas Jūsų darbas?

Charkovo atstovybės sudėtyje yra apie 20 žmonių – skaičius nuolat svyruoja dėl kažkieno Misijos laikotarpio pabaigos, perėjimo į kitą padalinį ir pan. Mano pareigybė iš kitų išsiskiria ne tik specializacija, bet ir tuo, kad aš pavaduoju atstovybės vadovą jo nebuvimo laikotarpiu. Kolektyvas įvairus, internacionalinis, tačiau Misijos kontekste iki šiol buvo išskiriamas kaip itin darnios komandos pavyzdys.

Prokuroro dienotvarkė Lietuvoje pripildyta teismo posėdžių, ikiteisminių tyrimų aptarimų, nuolatinio darbo su tyrėjais ir ikiteisminio tyrimo veiksmų organizavimo. Kaip atrodo kasdienis prokuroro darbas Misijoje?

Visų pirma, Ukrainoje aš – ne prokuroras, o diplomatinės Misijos darbuotojas su prokurorinio darbo patirtimi. Tiesiogiai susijusi su mano profesine patirtimi veikla yra pakankamai įvairialypė, įdomi, atverianti kelius kūrybiškumui. Mano laisvei ir kompetencijai buvo palikta nustatyti santykius ir bendradarbiavimo ribas su Charkovo regiono prokuratūra. Charkovo regione iš viso dirba apie 700 prokurorų. Regiono prokuratūros vadovas yra aukštos kvalifikacijos specialistas, kolegų gerbiamas vadovas, atviras ir geranoriškais bendradarbiauti su ES institucijomis. Jis mane sutiko labai šiltai ir draugiškai.

Sutarėme, jog Charkovo regione vesiu seminarus, skirtus EŽTT (Europos Žmogaus Teisių Teismo) sprendimų ir naujausių ES direktyvų baudžiamojo proceso srityje reikšmės suvokimui bei jų praktinio taikymo įgūdžiams tobulinti. Inicijavome darbo grupės, kurią sudarytų policijos, prokuratūros, teismų ir advokatūros atstovai, įkūrimą. Jos darbo tikslu numatytas paketas pasiūlymų, kaip, sukuriant ar tobulinant vidinio naudojimo ar visiems privalomus teisės aktus, pagerinti baudžiamosios teisės srityje funkcionuojančių institucijų bendradarbiavimą. Su viena iš Misijos narių, ukrainiete, iki darbo Misijoje dirbusia prokurore, lankomės regiono teismuose, kad įvertintume posėdžiuose dalyvaujančių prokurorų pasirodymus ir pateiktume pasiūlymus, kaip tuos pasirodymus, esant reikalui, tobulinti. Esu įtrauktas į Misijos centrinėje būstinėje kuriamų ir vykdomų projektų įgyvendinimą ir patį projektų kūrimą – prokurorų veiklos vertinimo ir drausminės atsakomybės sistemų sukūrimo, kovos su Organizuotu nusikalstamumu stiprinimo ir kt. Be to, pateikiu nuomonę dėl naujų teisės aktų projektų. Šiuo metu ruošiu Jungtinės organizuoto nusikalstamumo tyrimo grupės, sudarytos iš kelių institucijų darbuotojų Charkovo regione, veiklos metodiką. Beje, idėjos, sukurti tokias grupes Charkove kaip pavyzdinį projektą likusiai Ukrainai, autorius – taip pat musu šalies atstovas, Misijoje dar nuo 2016 metų Patarėju kriminaliniams tyrimams dirbantis Kauno policijos pareigūnas Paulius Klikūnas.

Kita mano veiklos sritis yra susijusi su Visuomenės saugumo strategijos (Community Safety Strategy) įgyvendinimu Charkovo regione. Šios strategijos tikslas ir esmė – padaryti regioną saugesnį, įtraukiant visus galimus žaidėjus (įskaitant ir visuomenę) į šį procesą. Strategijos kryptis ir biudžetą jau patvirtino tiek Charkovo, tiek ES Misijos administracija, jos įgyvendinimas prasidėjo balandžio mėnesį. Projektas turi būti įgyvendintas iki kitų metų vasaros, po ko planuojama jį taikyti kituose Ukrainos regionuose. Darbo grupės sudarytos iš įvairių Charkovo policijos padalinių, prokuratūros, akademinės bendruomenės darbuotojų. Misijai atstovauju Nusikaltimų nuosavybei mažinimo darbo grupėje. Taip pat veikia grupės, skirtos Nepilnamečių nusikalstamumui mažinti, Policijos reagavimo į įvykius trukmei mažinti, Žmogaus teisėms laikino sulaikymo įstaigose užtikrinti ir kt.

Ar sunku dirbti misijoje, kur visai kitokia darbo specifika?

Misijoje dirbti nėra sudėtinga dėl demonstruojamos pagarbos vieni kitiems, geranoriškumo sprendžiant iškylančias problemas. Itin aukšti etikos reikalavimai bei kitų patirtos pamokos įpareigoja ir įstato į tam tikrus elgesio standartus. Natūralu, jog šiek tiek sudėtingiau yra srityse, kuriose turi mažai patirties. Tačiau gebėjimai veikti įvairiose situacijose yra privalomi ir žinomi dar prieš pretenduojant į Misiją. Šie reikalavimai yra daugiau susiję ne su profesiniais įgūdžiais ar žiniomis, o gyvenimiška patirtimi ir asmeninėmis savybėmis. Laimėjęs atranką turi būti pasiruošęs dalyvauti ir tokioje veikloje, kuri yra neįprasta, pvz.: sutelkti ir įtraukti kurios nors vietovės bendruomenę į nusikalstamumo prevenciją jų vietovėje („Saugios kaimynystės“ analogas Lietuvoje).

Kuo skiriasi Ukrainos ir Lietuvos teisėtvarkos sistema? Ką per šį laiką pavyko pastebėti?

Lyginant situaciją Lietuvoje ir Ukrainoje, problemų Ukrainos teisėtvarkos ir teisėsaugos srityje yra daug daugiau. Taip pat kaip ir Lietuvoje, jie nestokoja politikų dėmesio ir pamokymų. Maži atlyginimai ir techniniai resursai. Netobuli tiek veiklą, tiek kompetenciją bei struktūras reglamentuojantys teisės aktai. Didžiulis visuomenės nepasitikėjimas ir įprotis spręsti reikalus nesivadovaujant teisės normomis. Dėl korupcijos ir piktnaudžiavimo visiškai panaikinti kovos su Organizuotu nusikalstamumu ir Kelių policijos padaliniai policijoje. Akivaizdu, kad efektyvi materialinė ir ekspertinė užsienio šalių pagalba jiems labai reikalinga. Susidarė įspūdis ir džiugu pažymėti, kad Lietuvos siunčiamų ekspertų kvalifikacija ukrainiečiai nėra nusivylę.

Vienas mažiausiai mėgstamų prokuroro darbo elementų – bendravimas su žiniasklaida. Kokia ji Ukrainoje?

Nesutinku, kad prokurorai nemėgsta bendrauti su žiniasklaida. Apibūdinčiau tai kitaip – prokurorai turi atsakomybės jausmą ir nesiekia greitų bei pigių sensacijų skelbiant nepatikrintus ir pilnai neišaiškintus duomenis. O žiniasklaidos atstovams naujas nusikaltimas kartais yra tik pirmo puslapio tema, kurią aprašydamas prokuroro suteiktus duomenis gali naudoti negalvodamas nei apie moralinę nei kitą atsakomybę.

Ukrainos žiniasklaidos priemonės, rašančios kriminalinėmis temomis vertinti negaliu, kadangi neturiu jokio ryšio su baudžiamųjų bylų tyrimu, tačiau skaitau rusų kalba leidžiamus leidinius ir įvertinus juos, žurnalistų lygis Charkove maloniai nustebino. Straipsniai aktualūs, informatyvūs, įdomiai parašyti, nevengiama faktų analizės ir neperšama nuomonė. Skirtingai nuo Lietuvos, Charkovo laikraščiuose neaprašinėjamos paskalos iš socialinių tinklų, daugiau yra tiriamosios žurnalistikos.

Koks prokuroro iš Lietuvos gyvenimas Charkove?

Gyvenimas Charkove nesudėtingas. Taip pat ir dėl to, kad gebu susikalbėti rusų kalba. Mano kolegoms iš tolimesnių Europos kraštų, nesuprantantiems rusiškai, sudėtingiau. Žmonės Charkove nepikti, geranoriški, nors paslaugumu ir ypač mums jau įprastu mandagumu klientui nepasižymi. Tą patį galiu pasakyti ir apie Bukovelio slidinėjimo kurortą priešingoje Ukrainos pusėje, kur turėjau progą apsilankyti. Didelių kultūrinių skirtumų kasdieniniame gyvenime neįžvelgiau.

Charkovo mieste apie 1,5 mln. gyventojų. Puikus ir pigus susisiekimas metro ar taksi. Sunku patikėti, bet žinynuose rašoma, kad mieste yra 80 aukštųjų mokyklų ar jų filialų. Iš tiesų, maršrutais, kuriais aš kasdien keliauju, praeinu ne vieną institutą ar universitetą. Beje, Charkovas laikomas visos Ukrainos teisininkų kalve. Jame įsikūręs geriausiu šalyje šioje srityje laikomas Jaroslav Mudryj vardo teisės universitetas.

Ką veikiate laisvu laiku?

Lankausi teatruose, kurių čia taip pat nemažai. Mano laimei, dalis aukšto lygio spektaklių vyksta man gerai suprantama rusų kalba. Kaip futbolo mėgėjas labai džiaugiuosi galimybe gyvai stebėti Čempionų lygos varžybas, kadangi į Charkovą po Donecko okupacijos persikėlė ir žaidžia šiame turnyre nuolat dalyvaujantis Ukrainos čempionas Donecko „Šachtar“ futbolo klubas. Mokausi žaisti lauko tenisą – Charkove tam puikios sąlygos visais metu laikais.

Gal per gyvenimo Ukrainoje laiką pavyko pastebėti mums neįprastų dalykų ar įpročių?

Buityje netikėtu atradimu man buvo šildymas žiemą. Visur – viešame transporte, namuose, įstaigose – šildoma taip, kad atrodo, jog pirtį kūrena. Maistas viešojo maitinimo įstaigose pakankamai geras, įvairus, nebrangus. Labiausiai Charkove erzina itin lėtas kasininkų darbo tempas prekybos centruose, nors jau imu prie to priprasti. O vairavimo kultūra – mėgėjams Lietuvoje mėtytis iš juostos į juostą ir rungtyniauti, kuris greičiau pasieks kitą šviesoforą čia – tikras rojus.

Vasara jau į pabaigą, tačiau atostogauti ir keliauti galima visus metus. Ką rekomenduotumėte kolegoms, sugalvojusiems aplankyti Ukrainą ar Jus Charkove?

Siūlau Charkove apsilankyti tiems kolegoms ir jų šeimų nariams, kurie kada nors svajojo laiko mašina sugrįžti šiek tiek į praeitį. Čia patiktų mėgėjams skaniai, linksmai ir sočiai pavalgyti, pamatyti gerą spektaklį ar aukšto lygio futbolo varžybas.

Informacija paimta iš oficialios Lietuvos Respublikos prokuratūros svetainės

Back to top button