LVAT: net vienkartinis šiurkštus ir akivaizdus įstatymo pažeidimas, nukrypstant nuo formaliųjų ir imperatyviųjų reikalavimų, yra pakankamas pagrindas taikyti tarnybinę atsakomybę ikiteisminiam tyrimui vadovaujančiam prokurorui
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) birželio 18 d. nutartimi (bylos Nr. eA-428-815/2025) atmetė prokurorės argumentus. Prokurorė ginčijo Generalinės prokuratūros įsakymą, kuriuo prokurorei buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
Byloje ginčytas įsakymas buvo priimtas Generalinei prokuratūrai atlikus tarnybinį patikrinimą ir nustačius, jog priimdama procesinį sprendimą prokurorė akivaizdžiai ir šiurkščiai pažeidė teisės normas: priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą proceso dalyviams susitaikius ir įtariamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės akivaizdžiai neteisingai, nes mažiau nei prieš ketverius metus šis asmuo dėl padaryto tyčinio nusikaltimo jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiąja. Dėl to Generalinė prokuratūra teigė, jog prokurorė netinkamai vadovavo ikiteisminiam tyrimui, ignoruodama įstatymo reikalavimus ir priimdama neteisėtą procesinį sprendimą.
Nesutikdama su šiomis išvadomis, prokurorė siekė įrodyti, jog Generalinės prokuratūros nustatyti įstatymų pažeidimai nėra akivaizdūs ir tyčiniai, o atitinkami procesiniai veiksmai atlikti prokurorei suklydus. Be to, prokurorė taip pat abejojo, ar šiuo atveju nebuvo pažeistas konstitucinis prokuroro nepriklausomumo principas.
LVAT pažymėjo, jog atsižvelgiant į prokuroro statusą ir jo nepriklausomumo principą, prokuroro veiksmų ir sprendimų apskundimo instancinę tvarką, prokuratūros statusą ir funkcijas, konstitucinėje jurisprudencijoje įtvirtinti principai dėl teisėjų veiklos nepriklausomumo taip pat taikytini ir prokurorų atžvilgiu. Jeigu prokuroro sprendimas pakeistas arba panaikintas dėl jį priimant padarytų teisės aiškinimo ir (arba) taikymo klaidų, proceso įstatymų pažeidimų, tai dar nereiškia, kad yra pakankamas pagrindas taikyti prokurorui tarnybinę atsakomybę. Tik šiurkščios, akivaizdžios teisės aiškinimo ir (arba) taikymo klaidos, šiurkštūs, akivaizdūs proceso įstatymų pažeidimai, padaryti prokurorui priimant sprendimus, yra pagrindas prokuroro elgesį vertinti kaip netinkamą pareigų atlikimą, reikiamos profesinės kvalifikacijos stoką, taikyti prokurorui tarnybinę atsakomybę.
Vis dėlto LVAT atkreipė dėmesį į tai, jog prokurorų ir teisėjų konstitucinis statusas nėra tapatus. Prokurorai nevykdo teisingumo, jie nėra valstybės valdžia, nėra teisminės valdžios sudedamoji dalis, jų funkcijos yra kitokios nei teisingumo vykdymas. Todėl prokurorai, nevykdydami teisingumo, bet atlikdami savo funkcijas, paprastai net vienkartiniais atvejais negali šiurkščiai ir akivaizdžiai nukrypti nuo formaliųjų įstatymo reikalavimų.
Įvertinęs nagrinėtos bylos faktines aplinkybes, LVAT konstatavo, jog šiuo atveju prokurorė, nustačiusi, kad kaltininkas padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, negalėjo kaltininko atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl abiejų nusikaltimų, jam susitaikius su nukentėjusiaisiais, tuo akivaizdžiai ir šiurkščiai pažeisdama imperatyvią įstatymo nuostatą, įtvirtintą Baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 2 dalyje.
LVAT vertinimu, tokiais veiksmais prokurorė ne tik akivaizdžiai ir šiurkščiai pažeidė įstatymo normas, bet tai atliko tikslingai, o ne aplaidžiai, priimdama procesinį dokumentą. Toks kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nesilaikant imperatyvių įstatymo normų ypač griauna pasitikėjimą visa prokuratūros sistema, darant jai reputacinę žalą. Todėl prokurorė pagrįstai pripažinta padariusi tarnybinį nusižengimą ir jai buvo pagrįstai paskirta švelniausia tarnybinė nuobauda.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo informacija
