D. Soloveičik. Kada profesinis pažeidimas jau yra laikomas rimtu ir kliudo dalyvauti viešuosiuose pirkimuose
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-690/2018 priėmė nutartį, kurioje pasisakė dėl kelių svarbių aspektų, apibūdinančių rimto profesinio pažeidimo kategoriją, kai ji siejama su konkurencijos teisės aktų pažeidimais. Nors LAT nagrinėjo bylą, kuri buvo sprendžiama dar pagal iki 2017 m. Lietuvoje įgyvendintos viešųjų pirkimų reformos galiojusius teisės aktus, nėra abejonių, kad pateikti išaiškinimai yra aktualūs ir šiuo metu galiojančių viešųjų pirkimų įstatymų taikymui bei kasdieniams viešųjų pirkimų procesams. Be to, teismo plėtojama praktika aptariamu klausimu yra svarbi dar ir tuo, kad ja demonstruojama toliau stiprėjanti sąveika tarp konkurencijos teisės ir viešųjų pirkimų teisės. Panašu, kad šių teisės šakų sinergija bent artimoje ateityje nebus susilpnėjusi, kas lemia tai, kad daugelį viešųjų pirkimų situacijų reikia vertinti ne tik viešųjų pirkimų, bet ir konkurencijos teisės šviesoje.
Taigi Teismo pateikti išaiškinimai nurodytoje byloje yra aktualūs dėl: (i) rimto profesinio pažeidimo reguliavimo pobūdžio, (ii) rimto profesinio pažeidimo, kaip savarankiškos kategorijos, sampratos, kai kalbama apie situacijas, kai yra priimtas Konkurencijos Tarybos (KT) nutarimas, kuriuo konstatuojamas padarytas dalyvio pažeidimas, ir kitas situacijas, kai teisės pažeidimai nėra konstatuojami priežiūros institucijos ar teismo (pavyzdžiui, sutarties pažeidimas), (iii) momento, kada laikoma, jog priimtas KT nutarimas sukelia teisines pasekmes ir sąlygoja rimto profesinio pažeidimo buvimą ir ar teisiškai reikšminga, jeigu toks nutarimas yra apskųstas teismui tik tam tikroje dalyje, o ne visa apimtimi.
Pasisakydamas dėl rimto profesinio pažeidimo reguliavimo apimties LAT pakartojo jau seniai suformuotą praktiką, kad šis negatyvaus pobūdžio reikalavimas tiekėjams tampa privaloma pasiūlymo atmetimo teisine priežastimi tik tada, kai tai yra tiesiogiai įtvirtinama pirkimo sąlygose. Jeigu perkančioji organizacija to nepadaro, tuomet vien remtis įstatymu nepakanka, tokiame pirkime tiekėjas gali dalyvauti ir jo pasiūlymas nebus atmetamas.
LAT konstatavo, kad Lietuvos įstatymų leidėjas, reglamentuodamas rimto profesinio pažeidimo viešuosiuose pirkimuose kategoriją ir su tuo susijusius teisinius padarinius, pasirinko griežtą pasiūlymų atmetimo dėl rimto profesinio pažeidimo, kai kalbama apie konkurencijos teisės akto pažeidimą, modelį, pagal kurį būtinas ne tik kompetentingos institucijos (Konkurencijos tarybos – KT) sprendimas, kuriuo būtų nustatytas konkurencijos taisyklių pažeidimas ir paskirta ekonominė sankcija, tačiau kartu ir šio sprendimo įsiteisėjimas, kuris pagal teismų praktiką iš dalies prilygintas teismo sprendimo įsiteisėjimui. Tokiu reguliavimu įtvirtintas apskųsto Konkurencijos tarybos nutarimo neigiamų padarinių viešųjų pirkimų santykiuose taikymo atidėjimas, be kita ko, dėl sunkumų, galinčių iškilti, jei teismas vėlesniu įsiteisėjusiu sprendimu KT nutarimą (ar atitinkamą jo dalį) panaikintų, o tiekėjo pasiūlymas jau būtų atmestas ir (ar) jam būtų uždrausta dalyvauti kituose viešuosiuose pirkimuose.
Kitaip tariant, LAT pakartotinai nurodė, kad tiekėjui gali būti draudžiama dalyvauti viešuosiuose pirkimuose dėl per konkretų praeities laiką, nurodytą pirkimo sąlygose, padaryto rimto profesinio pažeidimo, kildinamo iš konkurencijos teisės pažeidimo, tik tais atvejais, kai KT nutarimas, kuriuo toks pažeidimas yra konstatuotas, yra įsiteisėjęs, t.y. arba nebuvo apskųstas teismui, arba įsiteisėjo teismo sprendimas (nutartis), kuriuo toks nutarimas buvo patvirtintas ir pripažintas teisėtu. Teismas nutartyje atskirai pažymėjo, kad nurodytos taisyklės taikomos tik tais atvejais, kai konkreti situacija susidaro dėl konkurencijos teisės padarytų pažeidimų ir iš jų kildinamo tiekėjo profesinio nepatikimumo, t.y. rimto profesinio pažeidimo. Atitinkamai teismo sprendimas nebus būtinas, jeigu rimtas profesinis pažeidimas bus siejamas su netinkamu sutarties vykdymu, jos nuolatiniu pažeidinėjimu ir pan.
Kita reikšminga nurodytoms situacijoms teisės aiškinimo taisyklė, kurią įvirtino LAT, yra dėl KT nutarimo įsiteisėjimo momento, t.y. nuo kada galima teisiškai laikyti, jog neginčijamai egzistuoja praeityje padarytas rimtas profesinis pažeidimais, kaip kliūtis dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose. Byloje buvo nagrinėjama situacija ir keliamas klausimas, ar tai, jog KT nutarimas yra apskųstas tik dalyje, o kita dalis, pavyzdžiui ta, kuria konstatuotas Konkurencijos įstatymo pažeidimas, yra įsiteisėjusi, lemia, kad tiekėjas turi būti laikomas padariusiu rimtą profesinį pažeidimą ir yra nepatikimas potencialus viešo pirkimo sutarties kontrahentas, dėl ko jo pasiūlymas atmetamas. Teismas nurodė, kad vien dalinis KT nutarimo apskundimas lemia, kad toks nutarimas negali būti laikomas įsiteisėjusiu ir todėl atitinkamai yra draudžiama riboti tokių tiekėjų dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose. Kitaip tariant, tai, kad dalis KT nutarimo jau turi privalomą teisinę galią, nereiškia, kad toks nutarimas yra visa apimtimi įsiteisėjęs, kaip to reikalauja viešųjų pirkimų įstatymai ir todėl toks tiekėjas turi teisę dalyvauti pirkimų procedūrose bendra tvarka.
Deividas Soloveičik yra VU TF docentas, advokatų kontoros COBALT partneris, advokatas
