Komentarai

E. Radišauskienė. Seimo priimta socialinio draudimo ir pensijų reforma – glaustai

Šių metų Seimo pavasario sesijoje buvo patvirtinta socialinio draudimo, pensijų (iš dalies ir mokesčių) reforma. Tikiu, kad pati reforma ir jos įgyvendinimas sulaukia ir dar sulauks įvairiausių vertinimų, tačiau šiandien skaitytojų dėmesiui trumpai pateiktinos pagrindinės naujovės, kurias reikėtų žinoti ir teisininkams, ir visiems socialinio draudimo sistemos dalyviams – nauja taisyklė, trumpas paaiškinimas ir įstatymų nuostatos, kuriose jos įtvirtintos.

  1. Pasiūlymas kaupti. Kaupti papildomai ar nekaupti – paliekama žmogaus pasirinkimui. Tačiau dirbantieji iki 40 metų ir visi dabartiniai kaupiantieji bus įtraukiami į naują pensijų kaupimo sistemą su galimybe atsisakyti. Pagal Seimo narių patobulintą pensijų kaupimo įstatymo variantą pasiūlymas kaupti bus kartojamas kas 3 metus iki žmogui sukaks 40 metų. Sulaukus šio amžiaus siūlymai kaupti teikiami nebebus – LR pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1360 1 straipsniu išdėstytas 6 straipsnis.
  2. Galima kaupti daugiau. Nors kaupimo formulė numato, kad žmogus prisidės 3 proc. nuo savo darbo užmokesčio pagal naują mokesčių sistemą, tačiau bet kuris kaupiantysis gali nutarti kaupti daugiau. Už papildomas įmokas jis gaus gyventojų pajamų mokesčio lengvatą. Jeigu savo darbuotojo ateičiai kaups jo darbdavys, jis už papildomas įmokas galės pretenduoti į pelno mokesčio lengvatą – LR pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1360 1 straipsniu išdėstyto 8 straipsnio 4 dalis (mokestines lengvatas nustato atitinkami mokestiniai įstatymai).
  3. Pertrauka. Bet kurio žmogaus gyvenime pasitaiko periodų, kai pinigai reikalingi čia ir dabar, todėl pensijų kaupime sudarome galimybes padaryti bent 12 mėn. pertrauką per visą kaupimo laikotarpį. Ši pertrauka galės būti dalijama po keletą mėnesių, svarbu, kad bendra trukmė neviršytų vienų metų – LR pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1360 1 straipsniu išdėstytas 13 straipsnis.
  4. Mažesni mokesčiai. Seimas ir Vyriausybė po diskusijų nutarė sušvelninti kaupimo poveikį gyventojams sumažindami būsimą „Sodros“ įmoką ir gyventojų pajamų mokestį. Tai kompensuos 1,5 proc. įmokos iš 3 proc. asmens indėlio į kaupimą – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2, 4, 7, 8, 10, 23, 25 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo 9 straipsnio 7 dalis ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo 2 straipsnis.
  5. Laipsniškas įmokos augimas. Kaupti norinčio žmogaus įmoka nebūtinai iškart turi siekti 3 proc. Jeigu asmuo nori, jis galės rinktis laipsnišką įmokos augimą per 5 metus: nuo 1,8 proc. iki 3 proc. – LR pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1360 1 straipsniu išdėstyto 8 straipsnio 1-2 dalys.
  6. Kaip žmogus sužinos apie įtraukimą? Tiksli informavimo procedūra bus nustatyta Vyriausybės nutarimu. Informacija žmogui turės būti pateikta iki įtraukimo metų sausio 31 d.LR pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1360 1 straipsniu išdėstytas 6 straipsnio 2 dalis.
  7. Kaip atsisakyti kaupti po įtraukimo?Jeigu žmogus šiuo metu nekaupia ir nenori to daryti, gavęs informaciją apie įtraukimą į kaupimo sistemą jis turės pranešti „Sodrai“ apie savo sprendimą. Kadangi reforma įsigalios nuo kitų metų, tai asmens sprendimas apie nenorą kaupti turės būti praneštas iki 2019 m. birželio 30 d. LR pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1360 1 straipsniu išdėstytas 6 straipsnis.
  8. Galima nebekaupti tiems, kurie kaupia.Šiuo metu kaupiantiems gyventojams, kurie nenori to daryti ateityje, atsiveria galimybė rinktis keletą variantų: pirma, su visa pinigų suma grįžti į „Sodrą“ ir atkurti teises į visą sodrinę pensiją, tarsi asmuo nė nebūtų dalyvavęs kaupime, antra, stabdyti kaupimą pensijų fonde ir palikti pinigus jame iki sukaks senatvės pensijos amžius. ​Stabdyti kaupimą ar grįžti į „Sodrą“ bus galima iki 2019 m. birželio 30 d. pranešus apie tai savo kaupimo bendrovei – LR pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1360 2 straipsnio 4 dalis.
  9. Anuitetų teikėja – tik „Sodra“.Planuojama, kad nuo 2020 m. centralizuota anuitetų teikėja bus „Sodra“. Toks sprendimas pasiūlytas norint atpiginti anuitetus, kuriuos įsigyja per gyvenimą papildomai kaupę ir senatvės pensijos amžiaus sulaukę žmonės. Seimas nutarė įtvirtinti dvi anuitetų rūšis – atidėtąjį ir standartinį, o privalomą anuiteto įsigijimo ribą sumažino iki 10 tūkst. eurų. Tai reiškia, kad anuitetą reikėtų įsigyti, jeigu sukaupta bent 10 tūkst. eurų suma​ – LR pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1360 1 straipsniu išdėstyto 29 straipsnio 1 dalies 1 punktas (įsigalioja nuo 2020 m.).
  10. Dvi anuitetų rūšys –standartinis ir atidėtasis. Dabar rinkoje yra mokamas anuitetas, tačiau žmogus turi pats rinktis, ar jis bus su garantuotu laikotarpiu ar ne. Įstatyme aiškiai išskiriama, kad gali būti standartinis anuitetas (šiuo metu tai anuiteto be garantinio laikotarpio) atitikmuo ir atidėtasis anuitetas (panašus produktas į šiuo metu esantį anuitetą su garantiniu laikotarpiu) – LR pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1360 1 straipsniu išdėstyto 29 straipsnis (įsigalioja nuo 2020 m.).
  11. Sujungiamos darbuotojo ir darbdavio įmokos, o darbuotojo darbo užmokestis „ant popieriaus“ perskaičiuojamas ir didinamas 1,289 karto. Pagal naujas nuostatas, darbuotojas mokės pensijų, ligos, motinystės ir sveikatos socialinio draudimo įmokas, o darbdaviams liks mokėti tik nedarbo ir nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų socialinio draudimo įmokas. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2, 4, 7, 8, 10, 23, 25 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo 9 straipsnio 7 dalis.
  12. Dėl darbo užmokesčio perskaičiavimo. Iki 2018 m. gruodžio 31 d. draudėjas (darbdavys), kurio valstybinio socialinio draudimo įmokos perkeliamos pagal darbo sutartį dirbančiam darbuotojui, privalo perskaičiuoti darbuotojo bruto darbo užmokestį, jį padidindamas 1,289 karto ir atitinkamai pakeisdamas darbo sutartį su darbuotoju be išankstinio jo sutikimo.Perskaičiuotas pagal darbo sutartį dirbančio darbuotojo atlyginimas darbuotojui bus mokamas nuo 2019 m. sausio 1 d. Pagal darbo sutartį dirbančio darbuotojo netto darbo užmokestis negali sumažėti dėl pagal darbo sutartį dirbančio darbuotojo atlyginimo perskaičiavimo ir (ar) draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų perkėlimo apdraustajam. Šios nuostatos taip pat taikomos draudėjams ir apdraustiesiems asmenims, turintiems santykius, savo esme atitinkančius darbo santykius, ir draudžiamiems valstybiniu socialiniu draudimu – LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2, 4, 7, 8, 10, 23, 25 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo 9 straipsnio 4 dalis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jeigu darbo apmokėjimo sistemoje, kuri privaloma  darbovietėse, kuriose vidutinis darbuotojų skaičius yra 20 ir daugiau, yra numatyti tam tikri darbo užmokesčio dydžiai eurais, tai šios darbo apmokėjimo sistemos nuostatos taip pat turėtų būti keičiamos. Paminėtina, kad pagal darbo sutartį dirbantis darbuotojas, kuris manys, kad darbdavys (draudėjas) pažeidė jo teises dėl nurodytos pareigos – darbo užmokesčio perskaičiavimo – nevykdymo ar netinkamo vykdymo, turi teisę kreiptis į darbo ginčus dėl teisės nagrinėjantį organą prašydamas įpareigoti darbdavį (draudėją) vykdyti šią pareigą bei atlyginti atsiradusią žalą. Darbdaviams, už numatytos pareigos perskaičiuoti darbo užmokestį nevykdymą ar netinkamą vykdymą, grės administracinė atsakomybė. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 99 str. numatyta, kad Darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 150 iki 1450 eurų. Šis administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 1400 iki 3000 eurų. Tyčinis Darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 2700 iki 6000 eurų.
  13. Įtvirtintos „Sodros“ įmokų (išskyrus sveikatos draudimo įmokų) lubos, kurios palaipsniui susilygins su išmokų lubomis. 2019 metais jos sieks 120 vidutinių darbo užmokesčių per metus, 2020 metais – 84, o 2021 metais – 60 vidutinių darbo užmokesčių per metus – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2, 4, 7, 8, 10, 23, 25 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymas, 5 straipsnio 3 dalis.
  14. Nustatytos socialiai jautriausios asmenų grupės, už kurias darbdaviams, mokantiems mažesnį nei minimali mėnesinė alga per mėnesį atlyginimą, nebus taikomas reikalavimas mokėti socialinio draudimo įmokas nuo minimalios mėnesinės algos, t. y. už šiuos asmenis įmokos galės būti mokamos nuo faktiškai apskaičiuoto atlyginimo (tarp šių asmenų – šalpos neįgalumo pensijų, taip pat šalpos senatvės pensijų gavėjai, asmenys, kurie turi nustatytą 0–55 proc. darbingumo lygį, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų gavėjai ir kt.) – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2, 4, 7, 8, 10, 23, 25 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymas, 5 straipsnio 1 dalis.
  15. Dėl mokesčių konsolidavimo išaugus brutto darbo užmokesčiui, nustatomi nauji sveikatos draudimo įmokų apdraustiesiems ir draudėjams tarifai – Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6, 16, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymas.
  16. Nustatyti nauji (perskaičiuotus dėl dalies darbdavio įmokų perkėlimo apdraustajam) įmokų tarifai į Garantinį fondą bei į Ilgalaikio darbo išmokų fondą. Nustatyta, kad asmeniui paskirta ilgalaikio darbo išmoka būtų išmokama vienu kartu (kaip ir šiuo metu pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą skiriamos išeitinės išmokos), o ne per kelis mėnesius – Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 5, 10, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymas.
  17. Nustatyti naujai perskaičiuoti socialinio draudimo išmokų bei ilgalaikio darbo išmokų tarifai. Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 5, 10, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymas, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 6, 14, 18, 21, 22, 24 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymas, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 3, 15, 19, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymas, Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 2, 3, 6, 8, 13, 15 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymas.

Eglė Radišauskienė yra teisininkė, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo viceministrė.

Back to top button