E. Šileikis. Teisėjo ir parlamentaro kasaciniai skundai baudžiamosiose bylose: darnos beieškant

Teisėjų taryba 2026 m. spalio 22 d. neeiliniame posėdyje[1] svarstė ir aprobavo Respublikos Prezidento 2026 m. spalio 8 d. dekrete Nr. 1K-831 išdėstytą iniciatyvą[2] atleisti iš pareigų Lietuvos apeliacinio teismo teisėją.[3] Jis įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką (dėl pažado priimti kyšį) ir nuteistas 12, 5 tūkst. EUR bauda.[4] Šio asmens pateiktas kasacinis skundas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui[5] nesudarė pagrindo Teisėjų tarybos nepritarimui. Tai konstituciškai pateisintina, nes yra susidaręs Konstitucijos 115 straipsnio 6 punkte nustatytas teisėjo atleidimo iš pareigų faktinis ir teisinis pagrindas („Lietuvos Respublikos teismų teisėjai atleidžiami iš pareigų <…>  kai įsiteisėja juos apkaltinę teismų nuosprendžiai“). Toks atleidimo pagrindas turi būti aiškinamas paisant Konstitucijoje įtvirtintos skirtingų instancijų teismų sistemos ir ją detalizuojančių BPK nuostatų (žr. toliau).

Tačiau, atsižvelgiant, be kita ko, į Teisėjų tarybos 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą Nr. 145 „Dėl nepatarimo Respublikos Prezidentui teikti Lietuvos Respublikos Seimui pritarti V<…> atleidimui iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų pareigų“,[6]  derėtų plėtoti teorinę mokslinę diskusiją, ir šiuo tikslu sugretinti netapačių teisėjų bei parlamentarų konstitucinio statuso netekimų sąsajas jų nusikalstamų veikų padarymo atvejais.

Pirmiausia svarbu pažymėti, kad referendumu 1992 m. spalio 25 d. priimtos Konstitucijos, kuri pagal jos 6 straipsnio 1 dalį yra vientisas aktas, harmoningas aiškinimas neleidžia pašalinti skirtingo konstitucinio reglamentavimo, kuris lemia, kad įsiteisėjusiu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pinigine bauda nuteistas Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas atleidžiamas iš pareigų Respublikos Prezidento dekretu ir Teisėjų tarybos pritarimu, tačiau minėto teismo nuosprendžiu nuteisto (pinigine bauda nubausto) parlamentaro mandatas gali būti panaikinimas Seimo in corpore valia (balsavimu) apkaltos byloje. Pagal Konstitucijos 74 straipsnio 1 dalį, Seimas gali panaikinti Seimo nario mandatą „apkaltos proceso tvarka“, be kita ko, „paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas“.

Vadinasi, parlamentaro mandato panaikinimui konstituciškai būtinas jo padaryto nusikaltimo paaiškėjimas, kai teisėjo atleidimui – jam adresuojamo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimas.

Formaliai išeitų, kad parlamentaro mandato panaikinimui griežtai nebūtinas jam adresuoto apkaltinamojo nuosprendžio  įsiteisėjimas ir dėl to pateikto kasacinio skundo nepriėmimas ar atmetimas kasacinės instancijos teisme. Tačiau Konstitucinio Teismo 2017 m. vasario 24 d. nutarime išplėtota doktrina, kad: 1) „<…> Lietuvoje įstatymais yra įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų trijų pakopų instancinė sistema: bylų nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teisme (kai inter alia iš naujo tiriami ir vertinami bylos išsprendimui reikšmės turintys faktai) ir kasacinės instancijos (paryškinta mano – aut.) teisme (kai jokie bylos išsprendimui reikšmės turintys faktai nėra iš naujo nustatinėjami, nes tai jau yra padaręs apeliacinės instancijos teismas, bet yra iš naujo sprendžiami teisės taikymo klausimai)“; 2) „pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo ir formuoti tokios teismų praktikos, kuriais būtų paneigta Lietuvos apeliacinio teismo, kaip apeliacinės instancijos teismo, ir (arba) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, kaip kasacinės instancijos teismo (paryškinta mano – aut.), konstitucinė prigimtis“ (2006 m. kovo 28 d. nutarimas)“; 3) „apkalta konstituciniu pagrindu „paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas“ tais atvejais, kai Seimas duoda sutikimą konkretų asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn (išskyrus atvejį, kai nusikaltimo padarymo faktas (kartu ir jį padaręs pareigūnas) yra akivaizdus), yra galima tada, kai apkaltai taikyti svarbios aplinkybės įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu yra nustatytos neabejotinai (paryškinta mano – aut.), t. y. galutinai (atsižvelgiant į bendrosios kompetencijos teismų instancinei sistemai priklausančių teismų kompetenciją)“.

Pastaroji doktrina suponuoja, kad Seimo nario mandato panaikinimui jo padaryto nusikaltimo atveju būtinas jam adresuoto galutinio ir neskundžiamo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimas, kurio maksimalistinis variantas sietinas su kasacinės instancijos teismu (Lietuvos Aukščiausiuoju Teismu).  

Tokiame kontekste gali susidaryti skubotas ir nepakankamai pagrįstas įspūdis, kad Konstitucijoje nesuvienodintas ir diferencijuojamas įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu nuteisto teisėjo atleidimo iš pareigų ir paaiškėjusį nusikaltimą padariusio parlamentaro mandato panaikinimo konstitucinis reguliavimas minėtu Konstitucinio Teismo išaiškinimu: 1) arba suartintas ir vos ne suvienodintas; 2) arba iškreiptas, nes Seimo nario mandato panaikinimui būtinas kasacinio teismo nuosprendžio įsiteisėjimas, o teisėjo (net Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo, kurio įgaliojimai suspenduoti), atleidimui iš pareigų pakanka apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, nepaisant kasacinio skundo pateikimo (priėmimo Lietuvos Aukščiausiame Teisme).

Žinoma, visiško suvienodinimo ar iškreipimo nėra, nes Seimo nariui, skirtingai nei teisėjui, netaikomas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas. Žinoma, galima diskutuoti, kodėl įsiteisėjęs apeliacinės instancijos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuris kaip galiojanti teisė pagal BPK dar gali būti kasaciniu skundu kvestionuojamas kasacinės instancijos teisme, formaliai sudaro pakankamą faktinį ir teisinį pagrindą teisėjo atleidimui (nepaisant galimo išteisinimo kasacinės instancijos teisme!), kai įsiteisėjusio apeliacinės instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio nepakanka Seimo nario mandato panaikinimui apkaltos proceso tvarka, jei parlamentaras teikia kasacinį skundą. Išeina, kad tik Seimo nario, bet ne teisėjo, eliminavimui dėl jo padaryto nusikalstamos veikos yra būtinas galutinio ir neskundžiamo teismo nuosprendžio įsiteisėjimas kaip padaryto nusikaltimomaksimaliai neabejotinas paaiškėjimas.

Tokiame kontekste gali būti įžvelgiamas kritiško diskurso reikalaujantis neaiškumas, ar minėtas nepriekaištingos reputacijos reikalavimo taikymo teisėjui ir parlamentarui skirtumas yra pakankamas pagrindas argumentuotai ir įtikinamai atsakyti, kodėl Seimo nario mandato panaikinimo (paaiškėjusio nusikaltimo atveju) reglamentavimas pagal oficialiąją doktriną yra griežtesnis (reiklesnis) nei teisėjo atleidimo iš pareigų reguliavimas, grindžiamas vien tuo, kad įsiteisėjo apkaltinamasis nuosprendis (dėl kurio gali būti teikiamas kasacinis skundas)?

Žinoma, minėtas Konstitucinio Teismo išaiškinimas gali būti pateisinamas kaip dėsningas ir neatsitiktinis, nes šio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime, kuris primintas 2017 m. vasario 24 d. nutarime, pažymėta kasaciniu teismu esančio (galinčio būti) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstitucinė prigimtis.

Išeina, kad ne tik BPK nuostatos, kurios formaliai nėra aukštesnę galią turinčios Konstitucijos aiškinimo šaltinis, bet ir pačioje Konstitucijoje įtvirtinta skirtingų instancijų teismų sistema (žr. Konstitucijos 111 straipsnio 1 dalį) lemia kasacinio teismo ir jo galutinio bei neskundžiamo apkaltinamojo nuosprendžio doktrininę sampratą, kuria būtina vadovautis inicijuojant Seimo nario mandato panaikinimą pagal Konstitucijos 74 straipsnį ir jame nurodytą padaryto nusikaltimo paaiškėjimą.

Dr. Egidijus Šileikis yra VU Teisės fakulteto partnerystės profesorius

[1] Daugiau žr.: https://www.teismai.lt/data/public/uploads/2026/10/d1_1-klausimas.pdf

[2] Žr.: Respublikos Prezidento 2026 m. spalio 8 d. dekretą Nr. 1K-831 (TAR, 15977), kuriuo prašoma Teisėjų tarybos „patarti dėl teikimo Lietuvos Respublikos Seimui pritarti V<…> K<…> atleidimui iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą ir įsiteisėjus jį apkaltinusiam teismo nuosprendžiui“.

[3] Daugiau žr., pvz.: https://vilniaus.diena.lt/naujienos/kriminalai/teiseju-taryba-tare-savo-zodi-kysi-priemes-teisejas-kazys-atleidziamas-1780189

[4] Daugiau žr., pvz.: https://www.apeliacinis.lt/apeliacinis-teismas-pakeite-nuosprendi-r.-malinausko-ir-kitu-asmenu-baudziamojoje-byloje-du-asmenys-buvo-isteisinti-nepagristai/1889

[5] Daugiau žr., pvz.: M. Kuizinaitė. Teisėjams be mantijų, o merui be krėslo – dar ir solidžios sąskaitos, in: Lietuvos rytas, 2026 m. rugsėjo 18-24 d., Nr. 37, p. 1, 6, 7.

[6] https://www.teismai.lt/lt/teismu-savivalda/teiseju-taryba/nutarimai/173/results?sqid=35c113d83f738ce0923ddb1686ad93fba2c7da1d