KT: Vyriausybės nutarimas, kuriuo iš pareigų atleistas VMVT direktorius, neprieštarauja Konstitucijai ir Vyriausybės įstatymui

Konstitucinis Teismas šios dienos nutarimu pripažino, kad Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimas Nr. 960 „Dėl J. Miliaus atleidimo iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pareigų“ neprieštarauja (neprieštaravo) Konstitucijai, Vyriausybės įstatymo 29¹ straipsnio (2010 m. birželio 3 d. redakcija) 9 dalies 7 punktui.

Pareiškėjas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas į Konstitucinį Teismą kreipėsi sustabdęs administracinę bylą, kurioje ginčas kilo dėl Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimo teisėtumo ir kuri nagrinėjama pagal apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo, kuriuo atmestas J. Miliaus skundas.

Pareiškėjas prašė ištirti Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimo atitiktį Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalims, konstituciniams atsakingo valdymo, teisinės valstybės principams, Vyriausybės įstatymo 29¹ straipsnio 9 dalies 7 punktui tuo aspektu, kad, pasak pareiškėjo, VMVT direktorius J. Milius atleistas iš pareigų nepagrįstai nepritarus jo veiklos ataskaitai.

Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal Konstituciją, be kita ko, jos 5 straipsnio 2, 3 dalis, konstitucinius atsakingo valdymo, teisinės valstybės principus, valstybės valdžią įgyvendinančios institucijos, vykdydamos savo funkcijas, negali viršyti joms Konstitucijos ir įstatymų suteiktų įgaliojimų, juos įgyvendindamos privalo, be kita ko, priimti teisėtus ir pagrįstus teisės aktus (jie turi būti paremti aukštesnės galios teisės aktų nuostatomis, aiškūs, racionaliai motyvuoti ir kt.).

Konstitucinis Teismas ankstesnėse konstitucinės justicijos bylose yra pažymėjęs, kad asmuo, įgyvendinęs Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą savo teisę stoti į valstybės tarnybą, privalo būti lojalus valstybei ir dirbti taip, kad jo ištikimybė valstybei ir patikimumas nekeltų jokių abejonių, kad piliečiai galėtų pagrįstai pasitikėti valstybės tarnautojais (pareigūnais), kad valstybės tarnyba būtų kvalifikuota ir sugebėtų atlikti jai keliamus uždavinius, be kita ko, užkertant kelią piktnaudžiavimui valdžia ir korupcijai valstybės tarnyboje; valstybės tarnautojas pagal Konstituciją turi tinkamai atlikti savo pareigas vadovaudamasis Konstitucija ir teise. Tam, kad piliečiai galėtų pagrįstai pasitikėti valstybės pareigūnais, yra reikalinga vieša demokratinė valstybės pareigūnų veiklos kontrolė ir atsakomybė visuomenei, apimanti galimybę pašalinti iš užimamų pareigų tuos valstybės pareigūnus, kurie pažeidžia Konstituciją, teisę, asmeninius ar grupinius interesus iškelia aukščiau už visuomenės interesus, savo veiksmais diskredituoja valstybės valdžią.

Konstitucinis Teismas šiame nutarime pažymėjo, kad pagal Konstituciją, be kita ko, jos 33 straipsnio 1 dalį, 94 straipsnio 3 punktą, įstatymų leidėjas, turėdamas tam tikrą diskreciją diferencijuotai reguliuoti valstybės tarnybos santykius, gali atsižvelgti į Vyriausybės įstaigų ir jų vadovų teisinio statuso ypatumus, be kita ko, kylančius iš Vyriausybės įstaigų kompetencijos įgyvendinti valstybės politiką joms pavestose valdymo srityse, ir nustatyti specialų Vyriausybės įstaigų vadovų atleidimo iš pareigų pagrindą, kai Vyriausybė neigiamai įvertina Vyriausybės įstaigos vadovo ir (ar) jo vadovaujamos įstaigos veiklą įgyvendinant valstybės politiką atitinkamoje valstybės valdymo srityje.

Konstitucinis Teismas ankstesniuose savo aktuose yra pažymėjęs, kad pagal Vyriausybės įstatyme, be kita ko, jo 29¹ straipsnio 9 dalies 7 punkte, 11 dalyje, nustatytą teisinį reguliavimą, VMVT direktoriaus, kaip šiai tarnybai vadovaujančio valstybės pareigūno, veiklos ataskaita buvo laikoma atsiskaitymu Vyriausybei, be kita ko, kaip jo vadovaujama Vyriausybės įstaiga dalyvauja formuojant valstybės politiką veterinarijos srityje ir ją įgyvendina, o šios ataskaitos vertinimas valstybės politikos veterinarijos srityje formavimo ir jos įgyvendinimo aspektu buvo tiesiogiai siejamas su šio valstybės pareigūno – Vyriausybės įstaigos vadovo galėjimu eiti savo pareigas; Vyriausybės įstatymo 29¹ straipsnio 9 dalies 7 punkte buvo įtvirtintas vienas iš pagrindų, kuriam esant Vyriausybės įstaigos vadovas galėjo būti atleidžiamas iš pareigų, – būtent kai Vyriausybė nepritaria Vyriausybės įstaigos vadovo pateiktai jo veiklos ataskaitai, t. y. neigiamai įvertina jo ir (ar) jo vadovaujamos įstaigos veiklą.

Vertindamas ginčytą Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimą tuo aspektu, ar VMVT direktorius J. Milius atleistas iš pareigų pagrįstai nepritarus jo veiklos ataskaitai, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad nei iš Konstitucijos, be kita ko, jos 5 straipsnio 2, 3 dalių, konstitucinių atsakingo valdymo, teisinės valstybės principų, nei iš Vyriausybės įstatymo 29¹ straipsnio 9 dalies 7 punkto nekyla reikalavimo Vyriausybei nurodyti Vyriausybės nutarime, kuriuo atleidžiamas Vyriausybės įstaigos vadovas, išsamius tokio nutarimo priėmimo, be kita ko, neigiamo Vyriausybės įstaigos vadovo ir (ar) jo vadovaujamos įstaigos veiklos įvertinimo nepritariant jo veiklos ataskaitai, motyvus. Tokie motyvai gali būti matomi iš Vyriausybės nutarimo, kuriuo Vyriausybės įstaigos vadovas atleistas iš pareigų nepritarus jo veiklos ataskaitai, parengiamųjų dokumentų, be kita ko, faktinių tokio nutarimo priėmimo aplinkybių, taip pat kitų įrodymų, pateiktų teismui ar jo surinktų nagrinėjant bylą, be kita ko,  Konstituciniame Teisme dėl tokio Vyriausybės nutarimo pagrįstumo.

Iš šios konstitucinės justicijos bylos medžiagos matyti, kad Vyriausybė, nepritardama VMVT direktoriaus J. Miliaus veiklos ataskaitai ir kartu neigiamai įvertindama jo ir jo vadovaujamos VMVT veiklą, atsižvelgė į tris svarbias aplinkybes, kurios buvo žinomos VMVT direktoriui J. Miliui.

Pirma, STT Ministrui Pirmininkui pateiktoje išvadoje dėl korupcijos rizikos analizės VMVT (Korupcijos rizikos analizė) buvo nurodyta išsami informacija apie tai, kad VMVT veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų maisto saugos, kokybės, ženklinimo ir kitų privalomų reikalavimų priežiūros, šios priežiūros vidaus kontrolės, taip pat šių reikalavimų pažeidimų nagrinėjimo, administracinio poveikio priemonių taikymo ūkio subjektams srityse yra korupcijos rizika dėl įvairių šioje analizėje nurodytų korupcijos rizikos veiksnių, susijusių su VMVT, be kita ko, Vilniaus VMVT, veikla; Korupcijos rizikos analizėje pažymėta, kad nustatyti VMVT veiklos trūkumai gali būti laikomi VMVT vidaus kontrolės sistemos efektyvumą ribojančiu veiksniu ir indikuoti šios sistemos nepakankamumą, sudaryti sąlygas VMVT inspektoriams piktnaudžiauti turimais įgaliojimais atskirų ūkio subjektų atžvilgiu taikant neproporcingus ar diskriminuojančius reikalavimus, lemti kitus korupcijos rizikos veiksnius.

Antra, VMVT direktoriaus J. Miliaus veiklos ataskaitoje iš esmės pripažinti Korupcijos rizikos analizėje nurodyti korupcijos rizikos valdymo trūkumai. Tačiau šioje ataskaitoje išdėstytame priemonių plano dėl Korupcijos rizikos analizėje STT pateiktų pasiūlymų įgyvendinimo projekte VMVT direktorius J. Milius atsižvelgė ne į visus STT pateiktus pasiūlymus, be kita ko, neatsižvelgė į pasiūlymus stiprinti Vilniaus VMVT vidaus kontrolės procedūras užtikrinant, kad ūkio subjektų patikrinimai būtų vienodos apimties ir nediskriminaciniai. VMVT direktoriui J. Miliui buvo žinoma, kad neatsižvelgimas į Korupcijos rizikos analizėje pateiktus pasiūlymus gali lemti neigiamą jo veiklos ataskaitos, taigi ir apskritai jo bei jo vadovaujamos VMVT veiklos, įvertinimą.

Trečia, Vyriausybė atsižvelgė į STT pateiktą informaciją apie VMVT direktoriaus J. Miliaus ryšius su Seimo nariu P. Gražuliu, jo prašymu sprendžiant UAB „Judex“ veiklos problemas, be kita ko, organizuojant Seimo nario P. Gražulio ir UAB „Judex“ atstovės susitikimą su Rusijos Federacijos veterinarinės ir fitosanitarinės priežiūros federalinės tarnybos Kaliningrado srities  valdybos vadovu. Pagal Konstituciją Seimo nario laisvas mandatas negali būti naudojamas Seimo nario ar jam artimų asmenų arba kitų asmenų privačiai naudai gauti, jų asmeniniais ar grupiniais interesais. Taigi VMVT direktoriui J. Miliui turėjo būti žinoma, kad P. Gražulis, būdamas Seimo nariu, pagal Konstituciją negalėjo veikti jokios įmonės interesais, todėl negalėjo būti vykdomi jokie Seimo nario P. Gražulio prašymai, nesuderinami su konstituciniu Seimo nario statusu, taip pat ir prašymas dėl pagalbos ginant UAB „Judex“ verslo interesus. VMVT direktoriui J. Miliui buvo žinoma, kad išaiškėję faktai apie minėtus jo ryšius su Seimo nariu P. Gražuliu padedant jam atstovauti UAB „Judex“ verslo interesams gali būti priežastis neigiamai vertinti jo veiklos ataskaitą, taigi ir apskritai jo bei jo vadovaujamos VMVT, veiklą.

Atsižvelgęs į šioje konstitucinės justicijos byloje nustatytas faktines aplinkybes, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Vyriausybė turėjo pagrindą abejoti VMVT direktoriaus J. Miliaus gebėjimu tinkamai atlikti savo pareigas vadovaujantis Konstitucija ir teise, jo patikimumu užtikrinant VMVT veiklą, kad būtų tinkamai įgyvendinta valstybės politika VMVT pavestoje valstybės valdymo srityje. Todėl kartu Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Vyriausybė turėjo pagrindą abejoti VMVT direktoriaus J. Miliaus veiklos ataskaitos patikimumu ir jai nepritarti, neigiamai įvertinant jo ir jo vadovaujamos VMVT veiklą. Taigi, priešingai nei teigia pareiškėjas, nėra pagrindo teigti, kad ginčytas Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimas, kuriuo nepritarus VMVT direktoriaus J. Miliaus veiklos ataskaitai J. Milius atleistas iš VMVT direktoriaus pareigų, yra racionaliai nemotyvuotas ir nepagrįstas. Paminėtina, kad pareiškėjas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas netinkamai įvykdė savo konstitucinę pareigą įvertinti visas aplinkybes, į kurias atsižvelgė Vyriausybė, nepritardama VMVT direktoriaus J. Miliaus veiklos ataskaitai ir kartu neigiamai įvertindama jo ir jo vadovaujamos VMVT veiklą.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Vyriausybė, priimdama 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimą, paisė iš Konstitucijos, be kita ko, jos 5 straipsnio 2, 3 dalių, konstitucinių atsakingo valdymo, teisinės valstybės principų, Vyriausybei kylančio reikalavimo vykdant savo funkcijas ir įgyvendinant Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus priimti pagrįstus, t. y. aiškius, racionaliai motyvuotus teisės aktus, taip pat nepažeidė Vyriausybės įstatymo 29¹ straipsnio 9 dalies 7 punkto reikalavimo, pagal kurį Vyriausybės įstaigos vadovas galėjo būti atleidžiamas iš pareigų, būtent kai Vyriausybė nepritaria Vyriausybės įstaigos vadovo pateiktai jo veiklos ataskaitai, t. y. neigiamai įvertina jo ir (ar) jo vadovaujamos įstaigos veiklą.

Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad iš Konstitucijos, be kita ko, jos 5 straipsnio 3 dalies nuostatos, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, 33 straipsnio 1 dalies, konstitucinės valstybės tarnybos sampratos, konstitucinių valstybės tarnybos skaidrumo ir viešumo principų, kyla valstybės pareiga imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų užkirstas kelias korupcijai ir piktnaudžiavimui valdžia valstybės tarnyboje. Šiame kontekste ginčytas Vyriausybės nutarimas vertintinas kaip veiksminga priemonė užkertant kelią korupcijai ir piktnaudžiavimui valdžia valstybės tarnyboje, pašalinant iš užimamų pareigų valstybės pareigūnus, kurių patikimumas ir tinkamumas eiti savo pareigas kelia pagrįstų abejonių ir kurių veiksmai gali diskredituoti valstybės valdžią.

Taigi Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimas yra ir teisėtas, ir pagrįstas, todėl neprieštarauja (neprieštaravo) Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalims, konstituciniams atsakingo valdymo, teisinės valstybės principams, Vyriausybės įstatymo 29¹ straipsnio 9 dalies 7 punktui.

Konstitucinio Teismo informacija