Teismai

LAT toliau formuoja praktiką dėl tarptautinės jurisdikcijos bylose, susijusiose su galimu asmens garbės ir orumo pažeidimu

Kaip jau buvo portale rašyta, 2021 m. balandžio 14 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo bylą, kurioje Ukrainos pilietis A. S. (ieškovas) gyvenantis Lietuvoje, kreipėsi į teismą dėl Rusijoje gyvenančio M. F. (atsakovo) „Twitter“ paskyroje apie ieškovą paskleistos galbūt tikrovės neatitinkančios, garbę ir orumą žeminančios žinios ir dėl neteisėto atvaizdo panaudojimo.

Ieškovas, kreipdamasis į teismą, nurodė, kad nuo 2017 m. iki 2019 m. atsakovo paskyroje apie jį, ieškovą, buvo paskleisti šmeižikiški, jo garbę ir orumą žeminantys teiginiai. Pateiktą kasacinį skundą ieškovas argumentavo tuo, kad atsakovo socialinio tinklo „Twitter“ paskyra yra vieša, tarp sekėjų yra asmenų su lietuviškais vardais ir pavardėmis, todėl su paskelbta informacija gali susipažinti bet kuris asmuo, esantis Lietuvoje, ir žala atsirado Lietuvos Respublikoje.

Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovo pareikšti reikalavimai yra teismingi Rusijos Federacijos teismams, nes teiginiai, kuriuos skundė ieškovas, buvo išsakyti rusų kalba Rusijos gyventojo ir adresuoti rusakalbei auditorijai, gyvenančiai Rusijoje ir Ukrainoje. Teismas taip pat argumentavo tuo, kad ieškovas nepateikė duomenų, kad šie teiginiai būtų paskelbti Lietuvos Respublikoje ar būtų išsakyti apie ieškovo vykdytą veiklą Lietuvos Respublikoje, taip pat nepateikė įrodymų, kad žala atsirado Lietuvos Respublikoje.

Apeliacinės instancijos teismas paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, akcentuodamas, kad tai, jog atsakovo socialinio tinklo „Twitter“ paskyra yra vieša, t. y. pasiekiama ir Lietuvos Respublikoje, nepagrindžia aplinkybės, kad atsakovo paskleista informacija pasiekė ir Lietuvos gyventojus, taip sukeldama žalą Lietuvos Respublikoje, nes tokia galimybė yra tik hipotetinė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra Rusijoje, konstatavo, kad byloje taikytina Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos tarptautinė sutartis „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ (Dvišalė sutartis). Teismas pažymėjo, jog visuomenėje besiklostantys santykiai nuo 1992 m. sudarytos Dvišalės sutarties sparčiai progresavo, ypač tie, kurie susiję su technologijų skvarba ir vis didėjančia jų reikšme visuomenės gyvenime. Kasacinis teismas nusprendė, jog Dvišalės sutarties nuostatos vertintinos atsižvelgiant į šiuolaikinio gyvenimo realijas, naujas informacijos sklaidos ir vartojimo (prieinamumo) formas. Siekdamas maksimaliai veiksmingo ir susitariančiųjų valstybių gyventojams patogaus Dvišalės sutarties taikymo, kasacinis teismas analizavo, kokie yra tarptautiniai standartai atitinkamoje srityje.

Įvertinęs Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Jungtinės Karalystės aukščiausiųjų teismų praktiką, taip pat Rusijos teisės aktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą bei šios šalies teisės mokslininkų darbus ir kt., Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad visuose šaltiniuose pastebima tendencija suteikti jurisdikciją nagrinėti bylas dėl garbės ir orumo pažeidimo, inter alia (be kita ko), ieškovo gyvenamosios vietos teismams.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atkreipė dėmesį, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, prie kurios yra prisijungusi tiek Lietuvos Respublika, tiek Rusijos Federacija, siekiama garantuoti ne teorines ar iliuzines, o realias ir veiksmingas teises, todėl teismas turi užtikrinti, kad valstybės pareiga apsaugoti jos jurisdikcijai priklausančių asmenų teises būtų vykdoma tinkamai. Kasacinis teismas nurodė, kad kai šmeižikišku veiksmu padaroma žala tokiai kompleksiškai ir sudėtingai teisinei vertybei kaip asmens garbė ir orumas ar reputacija, tokio pobūdžio žalos ištaisymo teisinės priemonės taip pat yra kompleksinės. Tokiu atveju siekiant visiškai ištaisyti difamacijos deliktu asmeniui padarytą žalą, gali tekti taikyti kelių priemonių (gynybos būdų) kompleksą, derinant piniginį žalos atlyginimą su kitais pažeistų teisių gynimo būdais.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, kasacinis teismas pateikė tokį išaiškinimą: pagal Dvišalės sutarties 40 straipsnį, siekiant nustatyti tarptautinę jurisdikciją, „veiksmo, tapusio pagrindu reikalauti atlyginti žalą“ vieta gali būti laikoma (i) neteisėtų veiksmų fizinio atlikimo vieta – valstybė, kurioje buvo atliktas fizinis atitinkamos informacijos publikavimo veiksmas (paviešintas įrašas socialiniame tinkle). Ši vieta dažniausiai sutampa su atsakovo gyvenamąja (buveinės) vieta. Kai kuriais atvejais fizinio veiksmo atlikimo vieta gali būti nesusijusi nei su deliktu, nei su jo pasekmėmis. Atsižvelgiant į didelį žmonių mobilumą ir tai, kad veiksmų atlikimas internete nebūtinai sutampa su fizine asmens buvimo vieta, taip pat į tai, kad internetinės publikacijos įprastai turi savo tikslinę auditoriją, tokia vieta gali būti pripažįstama ir (ii) valstybė, į kurią yra nukreipta atitinkama publikacija. Ši vieta dažniausiai bus ieškovo gyvenamoji (buveinės) vieta. Informacijos nukreipimo aplinkybę gali rodyti atitinkamo interneto resurso lankytojų pasiskirstymo geografija, lankomumo statistika, informacijos kalba, informacijos turinys, aktualumas tam tikrai vietai ar regionui ir kt. Kadangi paskleidimo būtinoji sąlyga yra tai, kad informacija būtų sužinota, o žala reputacijai galima tik kitam asmeniui sužinojus atitinkamą informaciją, tokia vieta gali būti ir (iii) valstybė, kurioje atitinkama informacija buvo jos adresatų sužinota, nes būtent šioje vietoje dažniausiai atsiras žala. Sužinojimas atitinka „kitos aplinkybės, tapusios pagrindu reikalauti atlyginti žalą“ sąvoką. Šis jurisdikcijos pagrindas taip pat dažniausiai atitiks nukentėjusio asmens gyvenamąją (buveinės) vietą.

Pateikęs šiuos išaiškinimus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžė, kad dėl internetu perduodamos informacijos neribotoje informacinėje erdvėje bei menkų tokio pobūdžio deliktų sąsajų su geografine vieta difamacijos ginčai yra labai palankūs teisiniam reiškiniui, vadinamam forum shopping (palankiausio teismo paieška). Internete daromo delikto atveju paviešintos informacijos sklaida yra didelė, todėl teoriškai galbūt šmeižikiška informacija trečiųjų asmenų gali būti sužinota bet kur, kur yra interneto ryšys. Dėl šios priežasties ieškovas gali siekti pasirinkti maksimaliai sau palankų teismą, todėl tokiose bylose yra ypač svarbu atriboti atvejus, kada subjektas sąžiningai naudojasi teise į teisminę gynybą, nuo atvejų, kai jis siekia užsitikrinti maksimaliai palankų teisinį režimą bylinėtis, ar dėl kitų tikslų. Kasacinis teismas išaiškino, kad šiuo tikslu aiškinant „kitos aplinkybės, tapusios pagrindu reikalauti atlyginti žalą“ kriterijų, reikia analizuoti: 1) ar asmuo Lietuvos Respublikoje turi reputaciją (t. y. ar jo sąsajos su Lietuva nėra atsitiktinės ar epizodinės); 2) ar Lietuvoje buvo pasiekta pakankama informacijos sklaida, kad atitinkama informacija darytų žalą ieškovo teisėms ir teisėtiems interesams.

Kadangi byloje buvo nustatytos ne visos reikšmingos faktinės aplinkybės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ir perdavė ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija

Back to top button