Europos teisė: iššūkiai teisės viršenybės principui, žmogaus teisėms, vidaus rinkai
Lapkričio 20 d. įvyko Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto kartu su Lietuvos Aukščiausiuoju Teismu, Lietuvos vyriausiuoju administraciniu teismu, Lietuvos teisininkų draugija organizuota mokslinė internetinė konferencija „Europos Sąjungos teisinės tapatybės beieškant: žmogaus teisių ir ekonominių laisvių teisinių standartų pokyčiai Europoje“. Konferencijos metu 14 mokslininkų bei pranešėjų iš Lietuvos ir ES institucijų aptarė šiandienos teisės aktualijas, diskutavo apie ES valstybėms kylančius iššūkius.
Konferenciją sveikinimo žodžiu pradėjo ES Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius. Jis priminė Žano Monė citatą „Europa gimsta krizėse“, esą iš jų išeiname stipresni, pasimokę. „Pandemija išties yra iššūkis ne tik sveikatos sektoriui, bet ir visai tvarkai, teisinei sistemai, žmogaus teisėms. Turbūt nėra tinkamesnio laiko kalbėti apie teisės viršenybės principą ir pilną ir stabilią piliečių teisių apsaugą. Teisės viršenybė – tarsi saugos diržas, kuris palaiko mūsų Europos pamatus, tokius, kaip žmogaus teisės, demokratija. Šis principas ir jo įgyvendinimas turėtų rūpėti ne tik teisininkams, bet ir visai visuomenei, nes nuo to priklauso mūsų gerbūvis, gebėjimas pasitikėti kitomis valstybėmis ir ES apskritai.“
ES vidaus rinkos laisvės ir pagrindinės teisės
Pirmojoje konferencijos dalyje prelegentai diskutavo apie ES vidaus rinkos teises ir laisves, jų sankirtas Lietuvos teismuose. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjas dr. Irmantas Jarukaitis papasakojo apie šių laisvių ir teisių santykį ESTT praktikoje. Pasak jo, teisės praktika šioje srityje yra nepaprastai dinamiška. „Pastaraisiais metais Teismas gauna vis daugiau bylų, kuriose pašoma išaiškinti vienas ar kitas ES pagrindinių teisių Chartijos nuostatas, Teismo praktika tampa vis turtingesnė. Ypač 16 ir 17 straipsniai vis dažniau figūruoja nacionalinių teismų kreipimuosesi. Tose situacijose, kai taikytina Chartija, santykinai daugiau balansavimo ES lygmeniu, santykinai mažiau valstybės narės diskrecijos, kadangi 52 straipsnis kalba apie ribojančios priemonės proporcingumą, taigi Teismas ją vertina. Chartija įveda naują algoritmą, kol kas sunku pasakyti, kiek jis kažką keičia, bet laikui bėgant ir teismo praktikai darantis vis turtingesnei, tas algoritmas, matyt, nuves kažkokia nauja kryptimi“.
ES Bendrojo teismo teisėjas dr. Virgilijus Valančius papasakojo apie ES energetikos solidarumą. Pasak jo, solidarumas energetikoje neišvengiamas ir be jo būtų sunku pasiekti keliamus tikslus. Tačiau ES Bendrasis Teismas šį principą energetikos srityje pirmą kartą pritaikė tik 2019 metais Opal byloje T-883/16, kai Lenkija ir kelios prie jos prisijungusios šalys, įskaitant Lietuvą, į teismą padavė Europos Komisiją, kurios priimtas sprendimas, pareiškėjo nuomone, kelia grėsmę dujų tiekimo saugumui Lenkijos valstybei. Komisija, vadovaudamasi iki šios bylos buvusia nuostata, kad solidarumo principo energetikos sektoriuje nėra, visiškai nesirėmė tuo, kad jis gali būti pažeistas. „Šios bylos metu teismas pripažino, kad solidarumo principas turi būti taikomas energetikos srityje ir jis įgavo principo formą. Kai valstybė ar sąjunga vykdo kokias nors priemones, būtina įvertinti, ar tai nedaro jokio poveikio kitų valstybių interesams. EK privalo įvertinti visus argumentus, jei konkrečiu atveju yra vienos valstybės interesas, kiek jis liečia kitų Sąjungos narių interesus ir vertinti, kur yra pusiausvyra, atsižvelgti į proporcingumą.“
Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Egidijus Jarašiūnas energetikos temoje įžvelgia svarbą valstybėms iš Europos ekonominės bendrijos pereiti į Europos Sąjungą, iš Europos Energetikos bendrijos į Energetikos sąjungą: „Prielaidų tam yra daug. Mano galva, jei ES nori būti stipri ir vieninga, be energetikos tolesnio integravimo sunku bus tai pasiekti. Nes tai mums leis užtikrinti energijos tiekimą už visiems prieinamą kainą. Taigi, šiuo atveju didesnė integracija būtų labai sveikintina.“ VU TF docentė ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėja Skirgailė Žalimienė pristatė ES vidaus rinkos laisvių ir pagrindinių teisių sankirtos Lietuvos teismuose ir atkreipė dėmesį, kad kartais nėra aišku, kodėl ir kaip atrenkamos teisės, kurios tampa Bendrijos teisės proncipu.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos iššūkiai šiandienos grėsmių akivaizdoje
Antroje dalyje kalbėta apie pagrindinių teisių užtikrinimą, teisės viršenybės principą, teisę į teisminę gynybą ES. VU TF profesorius Vytautas Mizaras pristatė EŽTT ir ESTT praktiką, papasakojo apie Konvencijoje ir Chartijoje numatytų teisių sankirtą, pastebėtą analizuojant dešimties metų teismų praktiką. Pasak jo, dažniausiai susikerta tokios teisės, kaip teisė į nuosavybę, teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, teisė į teisminę gynybą. Tačiau dažniausiai susikertanti – teisė į saviraiškos ir informacijos laisvę. Ši teisė kertasi su kitomis teisėmis, kaip kad teise užsiimti verslu, teise į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, teise į nuosavybę ir kt. Profesorius pateikė ir keletą bylų prieš Rusiją pavyzdžių, kuriose atsispindi teisės į saviraiškos ir informacijos laisvę pažeidimai. Pavyzdžiui, byloje Kharitonov v Rusija 10795/14, vienoje svetainėje rasta informacija neatitinkanti Rusijos federacijos įstatymų, todėl liepta užblokuoti prieigą prie svetainės. Tačiau paslaugos teikėjas buvo vieną IP adresą skyręs kelioms svetainėms, dėl ko pertekliniai jos visos buvo užblokuotos nepriklausomai nuo to, ar jose buvo pažeidimų. Bulgakov v Rusija 20159/15 byloje buvo pertekliniai liepta blokuoti ne konkrečią įstatymų neatitinkančią medžiagą, o visa svetainę.
„Paskutinis Lietuvos tabako gaminių įstatymo pakeitimas įgalina Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentą priimti privalomojo pobūdžio nurodymą informacijos prieglobos paslaugų tiekėjams pašalinti galimybę pasiekti tokią informaciją, jei verslo subjektai skleidžia tabako gaminių reklamą ar vykdo prekybą tabako gaminiais, gavus administracinio teismo leidimą. Tokios pačios nuostatos yra Vartotojų teisių apsaugos įstatyme, kituose įstatymuose. Kai viešojo administravimo subjektai su administracinio teismo sankcija gali priimti tokius sprendimus, mes tokiu reguliavimu esame panašėjantys į Rusiją. EŽTT pozicija yra tokia, kad neturi trūkti materialinio teisinio aspekto vertinimo, negali būti tokie šiurkštūs ribojimai, nesuteikiant procesinių garantijų tiems asmenims, kurių požiūriu tie nurodymai taikomi“, – sako. V. Mizaras.
VU TF prodekanas doc. dr. Haroldas Šinkūnas kalbėjo apie teisinės valstybės principo krizę Lenkijoje: „Reformos, pradėtos 2015 m., sulaukė didelio atgarsio Europoje. Tai visiškai nestebino, žinant, kokie sprendimai buvo priimami. Reformų daug ir švietimo, ir žiniasklaidos, ir rinkimų teisių, ir teisminės valdžios klausimais. Iš esmės peržiūrėta nacionalinės Teisėjų tarybos, kuri pagal Lenkijos Konstituciją užtikrina teisėjų nepriklausomumą, peržiūrėjimo tvarka. Svarbiausias pokytis – narius ankščiau rinkdavo patys teisėjai, o dabar renka politinė valdžia, seimas. Yra visa eilė tarptautinių dokumentų, kuriuose vienareikšmiškai sakoma, kad šios institucijos paskirtis yra ginti atskirų teisėjų ir visos teismų sistemos nepriklausomumą. Ji turi atitikti du punktus – teisėjai sudaryti daugumą ir juos turi rinkti patys teisėjai. Taigi, nacionalinė Teisėjų taryba tapo priklausoma nuo politinės valdžios.”
Įvairūs priimti sprendimai, pasak docento, prie europinių vertybių ir ypač teisinės viršenybės principo stiprinimo neprisidėjo ir turės skaudžias bei ilgalaikes pasekmes, kurias atitaisyti bus sunku: „Pakeitimų rezultatas – apgriautas valdžiu padalijimas, išravėtas pliuralizmas, supriešinta visuomenė, pakirstas pasitikėjimas valstybės institucijomis. Laiko mašina grįžta atgal į Džono Loko laikus, kai jis teisminės vadžios neišskyrė kaip savarankiškos valstybės valdžios. Galima sakyti, jog tai valstybės vidaus reikalas ar konstitucinės tapatybės reikalas, tačiau vargu, ar šiame kontekste tai įtikinantis argumentas.”
VU TF profesorius Vytautas Nekrošius kalbėjo apie teisę į teisminę gynybą, 6 Europos Žmogaus Teisių Konvencijos straipsnį, bei aptarė Lietuvos pavyzdį. Pasak jo, mūsų Konstitucija šiandien yra ydinga: „Manau, kad Teisėjų Tarybos patarimas turėtų būti ne patarimas, o kooperatyvus sprendimas. Jei prezidentas skiria teisėjus, jis tai galėtų padaryti tik gavęs teisėjų tarybos patarimą. Tada mes galime tikėtis, kad teisminėje valdžioje atsiras ne pritarėjų, ne lojalių valdžiai žmonių, o tokių, kurie yra nepriklausomi ir supranta, kad Teismo funkcija yra ne valstybę ar viešąjį interesą ginti, o vykdyti teisingumą nepriklausomai nuo to, kieno pusėje jis yra.“
Acquis Communautaire iššūkiai ir aktualijos
Trečioje dalyje diskutuota apie vartotojų apsaugą, darbo teisę, konkurencijos teisę, žaliąjį kursą, Europos Sąjungos baudžiamosios justicijos prioritetus, paneuropinį atsakingo valdymo principą bei kitus Europos teisės taikymo aspektus. Prof. habil. dr. Gintaras Švedas atkreipė dėmesį, kad nuo kitų metų dalis baudžiamųjų bylų tyrimų tikriausiai įstrigs dėl Brexit, taip pat diskutavo apie Europos prokuroro konstitucinį statusą. Prof. dr. Jurgita Paužaitė – Kulvinskienė minėjo, kad nacionaliniai administraciniai teismai lieka pagrindiniu paneuropinių principų „gyvybės šaltiniu“.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja doc. dr. Danguolė Bublienė pasakojo apie ES vartotojų teisių apsaugos efektyvumą. Esą ji remiasi informacijos modelio paradigma, kuri yra labai ribota ir kritikuojama, nes vartotojas yra pažeidžiamas, susiduria su informacijos pertekliumi, kuris sukuria priešingą efektą, žmonės neskaito visos informacijos, turi ribotas galimybes ją absorbuoti: „Dar 2011 m. EK atliko tyrimą ir nustatė, kad tik 31 proc. asmenų perskaito paslaugų (elektros, banko) sąskaitas atidžiai ir visiškai. 42 proc. interneto vartotojų perskaito sutarties sąlygas atidžiai ir visiškai, 38 proc. nežino, kad gali grąžinti prekes, pirktas internetu. Vartotojas sutartis turėtų skaityti labai ilgai, jau nekalbant apie tai, kad kažką jose turėtų ir suprasti.“
„Europinė vartotojų teisių apsaugos paradigma yra kupina iššūkių, besikeičianti, vartotojų teisė ES yra dinamiška, bet įgyvendinime imli didelėms laiko sąnaudoms ir teisės normų turinio atskleidimui pirmiausiai teisinei bendruomenei. Tuomet kyla klausimas, ar ji iš tiesų efektyvi?,“– sako docentė. Taip pat ji pateikė keletą ESTT bylų pavyzdžių, kai teisių gynimo priemonės yra neveiksmingos. Pavyzdžiui, yra per trumpi terminai pateikti prieštaravimui (BBVA SA, C-8/14) ar kai yra diskriminuojantys ir dideli teismo mokesčiai (Profi Credint Polska byla C-176/17).
VU TF dekanas prof. Tomas Davulis konferencijos dalyvius supažindino su ESTT vaidmeniu darbo teisės srityje. Pasak jo, Teismas statistikai yra pakankamai aktyvus socialiai gindamas individo teises santykiuose su darbdaviu. „Tai yra svarbus, tačiau autonomiškas socialinės politiko ir teisėkūros dalyvis, kiek tai daro teisminė valdžia. Manau, kad Teismo praktika įtvirtinant darbo teises yra labiau konsoliduojanti, koreguojanti, nei dinamiška, kintanti, nes yra pasikeitusi politinė aplinka, ji pakankamai aktyviai užsiima socialine darbotvarke, tai rodo EK iniciatyvos ir programiniai dokumentai. Iki šio laiko socialinės sąjungos tikslas buvo pakankamai ryškai matomas ir nuolat pabrėžiamas,“ – sako dekanas.
Dekanas taip pat iškėlė klausimą, ar yra pagrindo socialiniam optimizmui ESTT praktikoje ir ar pasikeis balansas iš labiau pro-ekonominio požiūrio į visuomeninius reiškinius link socialinio? „Nesu tikras, pastebėjau, kad Teismas nemėgsta staigių judesių. Netgi sutarties dėl ES veikimo 3 straipsnio, kuris įtvirtino naują socialinės rinkos ekonomikos principą, jis nevertina taip rimtai ir nelaiko juo stipriu pagrindu keisti galiojančias paradigmas. Didesnė reikšmė galėtų būti suteikta Chartijai, per jos pakylėjimą iki pirminės teisės sutarčių,” – sako T. Davulis.
Galiausiai konferenciją užbaigė dr. Deimilės Prapiestytės pranešimas apie Europos Sąjungos vaidmenį kovojant su koronaviruso pandemija bei Europos Komisijos siekį kurti sveikatos sąjungą.
