LAT kreipiasi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl direktyvos, kuria reglamentuojamas darbas per laikinojo įdarbinimo įmones, nuostatų išaiškinimo
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs kasacinę bylą dėl vienodo darbo užmokesčio laikiniesiems darbuotojams ir nuolatiniams laikinojo darbo naudotojo darbuotojams mokėjimo, nutarė kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (ESTT), prašydamas priimti prejudicinį sprendimą dėl Direktyvos 2008/104 (kuria reglamentuojamas darbas per laikinojo įdarbinimo įmones) nuostatų aiškinimo.
Byloje nustatyta, kad ieškovė (įdarbinimo agentūra UAB „Manpower Lit“), įdarbinusi laikinuosius darbuotojus dirbti Europos lyčių lygybės institute (EIGE), jiems mokėjo mažesnius atlyginimus, nei šis institutas mokėjo savo nuolatiniams darbuotojams. Atsakovai, laikinieji darbuotojai, manydami, kad susidarė darbo užmokesčio nepriemoka, kreipėsi į darbo ginčų komisiją dėl jos išieškojimo. Darbo ginčų komisija pripažino, kad UAB „Manpower Lit“ minėtus darbuotojus diskriminavo, mokėdama mažesnį darbo užmokestį, nei jis būtų mokamas tuo atveju, jeigu jie būtų įdarbinti tiesiogiai EIGE, taip pat nusprendė atsakovų naudai išieškoti darbo užmokesčio nepriemokas už šešių mėnesių laikotarpį. Ieškovė UAB „Manpower Lit“, nesutikdama su Darbo ginčų komisijos sprendimu, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl darbo ginčo išnagrinėjimo.
Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė, priteisė darbo užmokesčio nepriemoką, apeliacinės instancijos teismas šį sprendimą paliko nepakeistą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija nutarė kreiptis į ESTT, nes šalių ginčui spręsti kai kurių aktualių Europos Sąjungos teisės normų turinys iki galo nėra aiškus. Atsižvelgdama į laikinojo darbo naudotojo (Europos Sąjungos agentūra) specifiką bei direktyvos kalbinių versijų skirtumus bei galimą bylos precedentinę reikšmę, teisėjų kolegija pateikė klausimus ESTT, kad šis išaiškintų direktyvos formuluotę „valstybinė įmonė“, pasisakytų, ar tokie subjektai kaip EIGE atitinka šią sąvoką. Atsižvelgdamas į direktyvoje vartojamas kalbines konstrukcijas, teismas taip pat suformulavo klausimą, kokiems subjektams (laikinojo įdarbinimo įmonei, laikinojo darbo naudotojui, bent vienam iš jų, o galbūt abiem) taikytinas direktyvoje įtvirtintas ekonominės veiklos vykdymo kriterijus, ar EIGE funkcijos, sureguliuotos ES reglamentu, atitinka šį kriterijų. Atsižvelgdamas į nurodytus klausimus, kasacinis teismas taip pat teiraujasi Teisingumo Teismo, ar direktyvos nuostatos dėl laikinųjų darbuotojų darbo užmokesčio prilyginimo nuolatinių darbuotojų darbo užmokesčiui visa apimtimi turi būti taikomos Europos Sąjungos agentūroms. Kadangi visos pareigybės (darbo funkcijos), į kurias darbuotojus tiesiogiai priima EIGE, apima užduotis, kurias gali įgyvendinti išskirtinai tik darbuotojai, dirbantys pagal Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatus, kasaciniam teismui kilo klausimas, ar atitinkamos laikinųjų darbuotojų pareigybės (darbo funkcijos) gali būti laikomos „ta pačia darbo vieta“ direktyvos prasme.
Civilinės bylos nagrinėjimas stabdomas iki Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo priėmimo. Bylos Nr. e3K-3-392-684/2019
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija
