Teismai

LAT: tarptautinis grupuotės veikimo mastas rodo sudėtingesnį organizuotumo lygį, koks yra būdingas būtent nusikalstamam susivienijimui kaip vienai iš bendrininkavimo formų

Asmenys, siekdami praturtėti, iš anksto susitarę daryti sunkius nusikaltimus, be kita ko, organizavo nusikalstamą susivienijimą ir dalyvavo jo veikloje. Jie Europos Sąjungos šalyse grobė vilkikus, puspriekabes su vertingais kroviniais ir juos realizuodavo Lietuvoje. Net 19 asmenų buvo nuteisti už labai sunkius, sunkius ir apysunkius nusikaltimus, iš jų už dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje, didelės vertės svetimo turto vagystes, dokumentų suklastojimą ar disponavimą suklastotais dokumentais, transporto priemonės identifikavimo numerių suklastojimą ir kt. Šioje byloje už tarnybos paslapties atskleidimą bei piktnaudžiavimą tarnyba buvo nuteistas ir nusikalstamo susivienijimo nariams informaciją teikęs Kauno policijos tyrėjas.

Kasaciniais skundais nuteistieji ir jų gynėjai prašė nuteistuosius išteisinti dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje, taip pat ir dėl atskirų nusikalstamų veikų, susijusių su didelės vertės transporto priemonių ir turto (krovinių) vagystėmis. Pasak kasatorių, vienas iš aspektų, kodėl jie turėtų būti išteisinti, yra tas, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą; nenustatė visų nusikalstamo susivienijimo formaliųjų (pastovūs tarpusavio ryšiai, vaidmenų ir užduočių pasiskirstymas) ir neformaliųjų (hierarchinė struktūra, stabilumas, vadovavimas, veiklos planavimas, pelno siekimas, drausmės ir subordinacijos palaikymas bauginimu ar kitokiais būdais, periodiškas susirinkimų rengimas, ryšio ir kitų techninių priemonių naudojimas nusikalstamai veiklai, detalus pasiskirstymas vaidmenimis ir užduotimis ir pan.) požymių, neįvertino jų visumos.

Kauno policijos tyrėjas kasaciniame skunde nurodė, kad teismai be jokio teisinio pagrindo konstatavo, jog jo gauti elektroniniai duomenys apie vilkikus ir puspriekabes, jų techninius, registracijos duomenis, jų valdytojus ir naudotojus sudarė tarnybos paslaptį. Pasak jo, teismai neįvertino, kad analogiškais duomenimis disponuoja daugelis subjektų (draudimo bendrovių, valstybės įmonės „Regitra“ darbuotojai, dalis duomenų yra prieinami viešai); taip pat jo gauti duomenys nebuvo įslaptinti, norint su jais susipažinti nebuvo reikalingas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, šie duomenys nebuvo pažymėti slaptumo žyma „Riboto naudojimo“.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija šio nuteistojo kasacinį skundą tenkino iš dalies ir bylą dėl tarnybos paslapties atskleidimo jam nutraukė, o kitų nuteistųjų ir jų gynėjų kasacinius skundus atmetė (bylos Nr. 2K-189-1073/2019).

Šioje byloje, nesutikdamas su nuteistiesiems paskirtomis bausmėmis, priimtus teismų sprendimus skundė ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras. Teisėjų kolegija prokuroro kasacinio skundo argumentus dėl nuteistiesiems paskirtų per švelnių bausmių atmetė kaip nepagrįstus ir konstatavo, kad, nepažeidžiant bausmių skyrimo taisyklių, nuteistiesiems buvo paskirtos teisingos bausmės.

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad kasaciniuose skunduose nurodytus esminius argumentus išnagrinėjo ir į juos motyvuotai atsakė apeliacinės instancijos teismas. Kaip konstatavo kasacinis teismas, apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje išdėstė išsamius motyvus, atskleidžiančius visų nuteistųjų tarpusavio ryšius, organizuotumo lygį, veiklos pastovumą, vaidmenų ir užduočių pasiskirstymą, bendrą kasą ir kt.

Pažymėtina, kad nusikaltimai buvo vykdomi sistemingai (nuo 2010 m. iki 2012 m.), o didelės vertės transporto priemonių (ir jų krovinio) vagystės padarytos kitose Europos Sąjungos valstybėse (Belgijoje, Vokietijoje, Danijoje). „Taigi tarptautinis šios grupuotės veikimo mastas rodo sudėtingesnį organizuotumo lygį, koks yra būdingas būtent nusikalstamam susivienijimui kaip vienai iš bendrininkavimo formų“, – akcentuota nutartyje. Bylos aplinkybės patvirtino, kad bendrininkų padaryti nusikaltimai buvo gerai organizuoti ir kruopščiai suplanuoti, jiems ruošiantis buvo atliekama daug įvairių ir sudėtingų parengiamųjų veiksmų: klastojami transporto priemonių dokumentai ir valstybiniai numeriai, įrengiamos joms gabenti skirtos slėptuvės automobiliuose, organizuojamas pavogtų transporto priemonių pargabenimas į Lietuvos Respubliką ir saugojimas, transporto priemonių ir jų krovinių realizavimas, ryšio palaikymas tarpusavyje ir su vagystėms vykdyti įtrauktu pareigūnu. Vagysčių metu buvo imamasi iš anksto apgalvotų ir sutartų atsargumo veiksmų: stebima aplinka, pasitelkus specialų kompiuterį išmontuojamos saugos sistemos iš pagrobtų transporto priemonių, kurios po to būdavo nugabenamos į atokią vietą ir dar stebima, ar jų neieškoma. Pagrobtos transporto priemonės būdavo pasitinkamos Lietuvos Respublikoje ir su apsauga palydimos į iš anksto numatytus saugomus angarus ar stovėjimo aikšteles, pargabentos transporto priemonės (su kroviniais) slepiamos ir kuo skubiau realizuojamos. Vykdant šiuos sunkius nusikaltimus, siekiant išvengti galimų teisėsaugos pareigūnų patikrinimų bei konspiracijos sumetimais buvo naudojamasi Jungtinėje Karalystėje registruotomis transporto priemonėmis, kontaktuojama atskiroms vagystėms įgytais mobiliojo ryšio telefono aparatais ir mobiliojo išankstinio apmokėjimo ryšio kortelėmis.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl tarnybos paslapties atskleidimo, atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme nurodyta, jog tam, kad konkreti informacija būtų pripažinta tarnybos paslaptimi, ji turi būti įslaptinta pagal nustatytas procedūras. Kaip pažymėjo teisėjų kolegija, buvusio pareigūno kasaciniame skunde teisingai nurodoma, jog iš Vidaus reikalų informacinės sistemos centrinio duomenų banko jo gauti duomenys įstatymo nustatyta tvarka nebuvo įslaptinti, norint su jais susipažinti nebuvo reikalingas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą, kad tarnybos paslaptimi gali būti pripažįstama iš esmės bet kokia asmeniui jo tarnybos pagrindu patikėta informacija, kurios neteisėtas perdavimas kitiems asmenims gali sutrikdyti tinkamą svarbių valstybės institucijų funkcijų atlikimą, pernelyg plačiai aiškino atsakomybės pagal BK 297 straipsnį ribas. Todėl teisėjų kolegija konstatavo, kad tuometinio Kauno policijos tyrėjo veikoje nėra įstatyme nustatytos nusikalstamos veikos sudėties, ir šią bylos dalį nutraukė.

Pasak bylą nagrinėjusios teisėjos Gabrielės Juodkaitės-Granskienės, ši baudžiamoji byla buvo itin sudėtinga ir didelės apimties. „Byloje buvo keltas klausimas dėl organizuotos grupės, o ne nusikalstamo susivienijimo buvimo nuteistųjų veikoje. Sprendžiant organizuotos grupės ir nusikalstamo susivienijimo atribojimo klausimą, svarbu įvertinti požymių visumą, ypač kreipiant dėmesį į organizuotumo lygį, kurį lemia maksimalaus pelno siekimas, tarptautinis daromų nusikalstamų veikų pobūdis, vidinė hierarchinė struktūra, vaidmenų pasidalijimas, kriminaliniai ryšiai, pastovumas. Šioje byloje teismai, įvertinę nuteistųjų veiklą pirmiau nurodytais aspektais, pagrįstai nustatė, kad jų bendrininkavimas buvo pasiekęs pačią pavojingiausią formą – nusikalstamą susivienijimą“, – akcentavo G. Juodkaitė-Granskienė.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija

Raktažodžiai
Close
Close