Tech+LawUniversitetai

Kokią įtaką žmogaus teisėms ir demokratijai daro skaitmeninė transformacija

LRT naujienų portale rašoma, kad skaitmeninė transformacija – vis didesnis skaitmeninių technologijų vartojimas kuriant paslaugas ir produktus – jau kuris laikas daro vis didesnę įtaką kiekvieno mūsų gyvenimui. Nuo kasdienybe tampančio maisto produktų užsisakymo į namus iki lazerinių operacijų regėjimui pagerinti – nebelieka srities, kurios technologijos nepaliestų.

Dėl skaitmenizacijos – ir naujos žmogaus teisės

Pasak žmogaus teisių eksperto, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto tyrėjo dr. Donato Murausko, skaitmenizacija suteikia išskirtinių galimybių žmogaus teisių ir demokratijos kontekste: ji įgalina žmones, užtikrindama didesnį jų įtraukimą į svarbius valstybės valdymo procesus – politiką, viešąjį administravimą, teisėkūrą. „Skaitmeninės technologijos trina fizinius barjerus, suteikdama visiems žmonėms prieinamas galimybes dalyvauti svarbiausiose viešojo valdymo veiklose”,– sako jis.

Panašias skaitmenizacijos naudas įvardija ir nevyriausybinės organizacijos „Freedom House” vadovas Vytis Jurkonis. „Technologijos gali padėti ir padeda sprendžiant ypatingas situacijas, pavyzdžiui, prognozuojant ir rengiantis gamtos reiškinių padariniams (vėtroms, potvyniams, sausroms ir pan.), o taip pat ir kasdieniniame gyvenime, kuomet nemažą dalį procesų galima atlikti elektroninio parašo ir e. valdžios pagalba, o ne bėgiojant nuo vieno valdininko kabineto iki kito”, – pavyzdžius vardija pašnekovas.

D. Murauskas atskleidžia, jog dėl skaitmenizacijos įtakos pirmiausiai keičiasi esamų žmogaus teisių turinys, taip pat formuojasi naujos žmogaus teisės – tokios, kaip teisė į interneto prieigą, užtikrinanti galimybę visiems asmenims turėti vienodą prieigą prie šio plataus informacijos šaltinio. Mokslininkai taip pat diskutuoja dėl galimybės užtikrinti teisę į psichinį privatumą. Jis susijęs su ribojimu naudoti technines priemones, kuriomis manipuliuojama ar kitaip piktnaudžiaujama žmogaus psichika, veikiama asmens valia.

V. Jurkonis pasakoja, jog sąsaja tarp technologijų ir politinės santvarkos jau šiandien yra milžiniška – užtenka prisiminti „Cambridge Analytica” skandalą, kuomet paaiškėjo, jog JAV prezidento Donaldo Trumpo rinkimų štabas po 2016 m. JAV prezidento rinkimų gavo daugiau negu 50 mln. „Facebook“ vartotojų asmeninių duomenų ir juos pasitelkė kandidato reklamai, o patys vartotojai apie tai nieko nežinojo.

„Toks pavyzdys parodo, jog technologijos gali padėti, bet lygiai taip pat gali ir kliudyti ar net tapti grėsme demokratinei santvarkai – tai priklauso nuo technologijų vartotojų sąmoningumo ir nuo technologijų kūrėjų atsakomybės bei etikos. Galima būti puikiu/–ia programuotoju/–a ir nepaisyti jokių etikos normų, orientuotis tik į užsakovo (ar tai būtų verslo atstovai, ar politikai) pageidavimus, net nesusimąstant apie galimą žalą visuomenei ar bendrąjį gėrį“, – žmogiškojo faktoriaus svarbą iškelia V. Jurkonis. Jis priduria, jog technologijos ir internetas patys savaime laisvės plėtros neužtikrina – autoritariniai lyderiai taip pat naudojasi technologijomis ir jas pasitelkia dar didesnei savo visuomenės manipuliacijai ir nuomonių įvairovės slopinimui.

Didžiausias pavojus – asmens duomenų apsaugai

D. Murauskas sutinka, jog vienas didžiausių iššūkių ir grėsmių yra ir su minėtu „Cambridge Analytica” atveju susijusi asmens duomenų apsauga. Valstybių, tarptautinių organizacijų lygmeniu aktyviai diskutuojama, kokiais būdais galima užtikrinti asmens duomenų apsaugą, tačiau tenka pripažinti, jog pats duomenų apdorojimas vis dar didele dalimi yra „pilkojoje zonoje” – daugiausiai reguliuojamas „minkštosios” teisės (rekomendacijų, gairių, gerųjų praktikų) pagrindu, kas veiksmingos kontrolės negarantuoja.

V. Jurkonis taip pat svarsto, kiek vyksta realių pokyčių sprendžiant problemas. „Manau, kad iš dalies stengiamasi reaguoti ir suvaldyti kylančius iššūkius. Pavyzdžiui, dabar daug kalbama apie kibernetinį saugumą, organizuojamos įvairios konferencijos, ekspertų susitikimai ir panašūs dalykai. Kitas klausimas, ar tai daroma efektyviai, kiek visame tame dominuoja visų pirma viešieji ryšiai, kiek bandoma lopyti skyles, o kiek mąstoma apie ilgalaikę perspektyvą“, – sako jis.

D. Murauskas, kalbėdamas apie asmens duomenų apsaugą, mato ir pačių žmonių indėlį keičiant savo įpročius – kad ir sąmoningesnį elgesį socialinėse medijose viešinant asmeninę informaciją. Be to, rinkose atsiranda ir vis didėja su tuo susijusių paslaugų: pavyzdžiui, alternatyva „Google” paieškos platformai, kurioje renkama ir vėliau reklamos tikslais panaudojama visa asmens įvesta informacija, galėtų būti privatumo svarbą pabrėžianti ir informacijos burbulų siekianti išvengti „DuckDuckGo” paieškos sistema. „Tad žmonės, kuriems rūpi jų privatumas, turėtų atkreipti dėmesį į savo įpročius ir panaudoti šiuo metu prieinamas alternatyvias galimybes, ribojančias jų asmens duomenų rinkimą ir apdorojimą”,– pataria žmogaus teisių ekspertas.

Diskusijų festivalyje „Būtent!“ rugsėjo 6–7 d. Birštone šia tema plačiau bus diskutuojama „Infobalt“ inicijuojamoje diskusijoje “Skaitmeninė transformacija – iššūkis ar galimybė žmogaus teisėms ir demokratijai“.

LRT naujienų portalo informacija

Raktažodžiai
Close
Close