Teismai

LAT apie savininkų teisių gynimą, pareiškiant negatorinį ieškinį

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos priėmė kelias nutartis dėl savininko teisių gynimo pareiškiant negatorinį ieškinį bei su tuo susijusių klausimų.

Vienoje byloje teisėjų kolegija pasisakė, kad negatoriniu ieškiniu yra ginamos savininko daiktinės teisės. Asmenų teisės, atsiradusios prievoliniais pagrindais (nuomos, panaudos ar kt.), jeigu jos yra pažeidžiamos, ginamos prievoliniais teisiniais gynimo būdais, o ne reiškiant negatorinį ieškinį. Jeigu yra pareiškiamas negatorinis reikalavimas kartu su kitais reikalavimais dėl kitokiu pagrindu kilusių teisių pažeidimo, tai pagal negatorinio ieškinio sąlygas nagrinėjama reikalavimų dalis, kuri susijusi su statinio savininko teisių gynimu, tačiau neapima gynimo tų teisių, kurias statinio savininkas turi iš prievolinių santykių. Byloje pagal negatorinį ieškinį nesprendžiami klausimai dėl savininko ar kitų asmenų teisių (žemės nuomos, naudojimo, mokesčių už žemę mokėjimo, garažų bendrijos žemės naudojimo, jų įforminimo ir kt.), jeigu tai nesusiję su savininko teisių gynimu ir jeigu nėra pareikštų atitinkamų reikalavimų. Nagrinėjamoje byloje yra pareikštas statinio (metalinio garažo) savininko reikalavimas dėl jo, kaip savininko, teisių pažeidimo, sudarant kliūtis patekti prie jam nuosavybės teise priklausančio garažo, pastatyto ant valstybinės žemės sklypo. Reikalavimų dėl šio savininko ar garažų bendrijos valstybinės žemės sklypo naudojimo, šio naudojimo įforminimo, žemės sklypo paėmimo ar kitokių, susijusių su žemės sklypo naudojimo teisėtumu, nagrinėjamoje byloje nėra pareikšta.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, ginant savininko teises nuo kito asmens statybos būdu sukurto daikto naudojimu daromo neigiamo poveikio, galima, tačiau ne visais atvejais būtina ginčyti statybos leidimą ar įrodyti kitų statybos veiklos teisinių reikalavimų pažeidimą. Statybą leidžiančio dokumento pripažinimas negaliojančiu ir neteisėtos ar savavališkos statybos padarinių šalinimas civilinėje byloje dėl nuosavybės teisės gynimo negatoriniu ieškiniu gali būti svarbūs tuo atveju, jeigu nustatomas priežastinis ryšys tarp neteisėtos ar savavališkos statybos ir savininko teisių pažeidimo. Tokiu atveju turi būti nustatytos konkrečios aplinkybės, kad savininko teisių pažeidimą lemia statybos teisinio reglamentavimo pažeidimai, o ne kiti veiksniai. Gali būti, kad statinys pastatytas nepadarant pažeidimų, o savininko teisės pažeidžiamos statybos rezultato naudojimu, pavyzdžiui, galimybės savininkui patekti prie jo garažo panaikinamos dėl užtvaro naudojimo, nesuteikiant garažo savininkui galimybės valdyti užtvaro. Tokiu atveju ginant savininko teises neturi reikšmės, ar užtvaras įrengtas turint reikiamus leidimus ir tinkamai įvykdžius visus statybos teisinius reikalavimus. Statinio savininkas gina savo privatų interesą – netrukdomai naudotis nuosavybe. Todėl jį įgyvendindamas jis turi teisę remtis tomis aplinkybėmis, kurios parodo jo, kaip savininko, teisių pažeidimą, ir reikalauti įgyvendinti priemones, kurios tą pažeidimą pašalintų. Savininkas neprivalo nuginčyti visų neteisėtų veiksmų ir (ar) aktų. Teismas, gindamas savininko teises pagal negatorinį ieškinį, tenkina savininko reikalavimus ta apimtimi, kiek konkrečiu atveju reikia, t. y. veiksmingai pašalina savininko teisių suvaržymą.

Tenkindamas ieškinį teismas turi teisę patenkinti jį visą ar iš dalies. Negatorinio ieškinio atveju tai reiškia, kad teismas sprendžia, ar visi ieškinio reikalavimuose nurodyti veiksmai (ar jų uždraudimas) yra būtini ginant savininko teises, ir atitinkamai tik šį reikalavimą atitinkantys prašymai tenkinami. Teismas gali susidurti su situacijomis, kai negatorinio ieškinio reikalavimai suformuluoti netinkamai, t. y. arba labai abstrakčiai, arba labai detaliai ir konkrečiai Tokiais atvejais teismas įvertina, kad ieškiniu siekiama pašalinti savininko teisių pažeidimus, ir taiko proporcingas savininko teisių gynimo priemones. Byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas apsisprendžia, kokios priemonės turi būti įformintos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Jos turi užtikrinti, kad savininko teisių pažeidimą sukeliančios aplinkybės būtų pašalintos. Kito, nei nurodyta ieškinyje, savininko teisių gynimo būdo pritaikymas nelaikomas ieškinio ribų peržengimu, nes pačiu negatoriniu ieškiniu siekiama apginti savininko teises. Tačiau, atsižvelgiant į CPK 8 straipsnyje reglamentuotą kooperacijos (bendradarbiavimo) principą, teismas turi su bylos šalimis aptarti savininko galimo teisių gynimo būdo parinkimą.

Kitoje byloje teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad pagal kasacinio teismo praktiką daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Ar savininko teises suvaržęs asmuo elgiasi teisėtai, gali būti sprendžiama ir pagal tai, ar jis elgiasi pagal sutikimus, susitarimus, leidimus ar kitokius sandorius, kurie sudaryti ir galioja tarp savininko ir savininko teises varžančio asmens.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad aplinkybė, jog vykdant statybą buvo įgyvendinti suprojektuoti sprendiniai ir įvykdyti jiems keliami reikalavimai, nesudarytų pagrindo vertinti, kad gretimo sklypo savininko teisės nepažeidžiamos, jeigu tos priemonės būtų nepakankamos ir vis tiek būtų vykdomas neigiamas poveikis – kristų sniego nuošliaužos, susidarytų ir kristų varvekliai ar būtų daroma kita neigiama įtaka gretimam sklypui. Jeigu ant šlaitinio stogo yra įrengiami sniego gaudytuvai, bet jie neužtikrina, kad efektyviai ir visada būtų sulaikomas sniegas, tai statinio savininko pareiga yra tinkamai juos prižiūrėti, laiku valyti sniegą, tinkamai išlaikyti lietaus vandens surinkimo ir nuvedimo sistemą, kadangi būtent jam tenka atsakomybė už tinkamą statinio eksploatavimą. Teisėjų kolegija sprendė, kad tinkamu statinio eksploatavimu pripažįstamas toks, kai dėl jo (statinio eksploatavimo) nedaroma žala ar kitoks neigiamas poveikis gretimam žemės sklypui. Kitu atveju gretimo sklypo savininkas turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta padaryta žala ir (ar) kad būtų pašalintas jo teisių pažeidimas, pasireiškiantis ne natūraliai, o nuo statinio stogo atsirandančiais krituliais jo sklype.

 

 

 

Back to top button