Teismai

ESTT generalinis advokatas: siūlytina pripažinti, kad Lenkijos Respublika, sumažindama Aukščiausiojo Teismo teisėjų pensinį amžių, pažeidė ES Sutartį

Balandžio 11 dieną ES Teisingumo Teismas (ESTT) generalinis advokatas Jevgenijus Tančenas pateikė išvadą byloje, kurioje Europos Komisija pagal SESV 258 straipsnį pareiškė Lenkijos Respublikai ieškinį dėl įsipareigojimų neįvykdymo bendrai pagal ES Sutarties (ESS) 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (Chartija) 47 straipsnį, remdamasi tuo, kad, pirma, nacionalinės priemonės, kuriomis sumažintas iki 2018 m. balandžio 3 d. eiti pareigas Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas, Lenkija) paskirtų teisėjų pensinis amžius, pažeidžia teisėjų nepašalinamumo principą ir, antra, nacionalinės priemonės, kuriomis Respublikos Prezidentui suteikta diskrecija spręsti dėl Aukščiausiojo Teismo teisėjų kadencijos pratęsimo, kai šiems sukanka sumažintas pensinis amžius, pažeidžia teisėjų nepriklausomumo principą.

Generalinis advokatas teigia, kad dėl ESS 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad atitinkamos institucijos narių įgaliojimų pastovumas yra viena iš būtinų teisėjų nepriklausomumo garantijų. Iš tiesų įgaliojimų pastovumas (nepašalinamumas) yra „teisėjų nepriklausomumo pagrindas ir atspindys ir jis reiškia, kad teisėjus galima atleisti iš pareigų, sustabdyti jų įgaliojimus, juos perkelti arba išleisti į pensiją tik remiantis įstatymuose numatytais pagrindais ir taikant juose numatytas apsaugos priemones“. Teisėjų nepašalinamumas kartu su įgaliojimų pastovumu pripažįstami kaip teisėjų nepriklausomumo pamatinės garantijos ir Europos bei tarptautinių institucijų priimtose gairėse, susijusiose su teisėjų nepriklausomumu. Visų pirma, turėtų būti užtikrinta, kad teisėjai vykdys įgaliojimus iki privalomo pensinio amžiaus arba iki kadencijos pabaigos, ir atskirais atvejais jų įgaliojimai gali būti sustabdyti arba jie gali būti atleisti iš pareigų tik dėl priežasčių, susijusių su neveiksnumu arba elgesiu, dėl kurio jie tampa netinkami eiti šias pareigas. Išleisti teisėją į pensiją nepasibaigus jo kadencijai turėtų būti galima tik jo prašymu arba dėl jo sveikatos būklės, o visi privalomo pensinio amžiaus pakeitimai negali būti taikomi atgaline data.

Šioje byloje Komisija pateikė pakankamai duomenų apie tai, kad ginčijamos priemonės pažeidžia teisėjų nepašalinamumo principą, kurio būtina laikytis norint įvykdyti veiksmingos teisminės apsaugos reikalavimus, numatytus ESS 19 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje.

Byloje Komisija įrodė, kad ginčijamos priemonės, pirma, turi didelę įtaką Aukščiausiojo Teismo sudėčiai, nes jos turi įtakos 27 iš 72 teisėjų; antra, jos yra specialiosios teisės nuostatos, priimtos Aukščiausiojo Teismo narių atžvilgiu; ir, trečia, nenumatyta, kad jos yra laikinos. Be to, dėl staigaus ir nenumatyto didelio skaičiaus teisėjų atleidimo neišvengiamai kyla su visuomenės pasitikėjimu susijusių problemų. Iš esmės būtent dėl šios priežasties reikia pereinamojo laikotarpio nuostatų, užtikrinančių teismo veiklos tęstinumą.

Net jeigu, kaip teigia Lenkija, laikoma, kad ginčijamų priemonių tikslas yra suvienodinti Aukščiausiojo Teismo teisėjų pensinį amžių su bendru pensiniu amžiumi, neginčijama, kad šios priemonės buvo atgaline data taikomos visiems pareigas einantiems teisėjams ir nebuvo priimta atitinkamų apsaugos priemonių siekiant užtikrinti teisėjų nepašalinamumą. Kaip rodo Teisingumo Teismo jurisprudencija, nors valstybės narės turi kompetenciją suvienodinti teisėjų pensinį amžių, atsižvelgdamos į socialinius ir ekonominius pokyčius, jos tai turi padaryti nekeldamos grėsmės teisėjų nepriklausomumui ir nepašalinamumui ir taip nepažeisdamos įsipareigojimų pagal ES teisę.

Taip pat byloje Komisija pakankamai įrodė, kad ginčijamos priemonės pažeidžia teisėjų nepriklausomumo reikalavimus, nes dėl jų Aukščiausiasis Teismas ir jo teisėjai gali patirti įtaką iš išorės ir Respublikos Prezidento spaudimą, kai šis pirmą kartą pratęsia jų kadenciją ir atnaujina pratęsimą – tai neigiamai veikia šio teismo objektyvų nepriklausomumą ir turi įtakos teisėjų nepriklausomam sprendimų priėmimui bei patiems sprendimams. Taip ypač yra atsižvelgiant į tai, kad tuo pat metu, kai buvo nustatytas reikalavimas kreiptis į Respublikos Prezidentą su prašymu pratęsti kadenciją prieš išeinant į pensiją, buvo sumažintas pensinis amžius.

Raktažodžiai
Close
Close