Teismai

LAT: įkeisto daikto praradimas yra pripažįstamas žala

Užtikrinant tinkamą banko (ieškovas) skolininkės įsipareigojimų įvykdymą, ieškovo naudai buvo įkeistas nekilnojamasis turtas, tarp kitų objektų – ir automobilio statymo vieta (ginčo turtas). Hipotekos registro tvarkytojas, registruodamas hipotekos pakeitimą, padarė klaidą – išregistravo keturias automobilių statymo vietas, nors turėjo išregistruoti tris. Dėl hipotekos registro tvarkytojo klaidos bankas prarado turėtą hipotekos teisę į ginčo automobilio stovėjimo vietą. Praradus hipoteka įkeistą turtą, skolos grąžinimas bankui liko neužtikrintas skolininkės turtu ir skolos išieškojimas negalėjo būti pirmenybine hipotekos kreditoriaus teise nukreiptas į varžytynių metu pardavus šį turtą gautas lėšas (8514,83 Eur). Skolininkė skolos bankui negrąžino, todėl bankas kreipėsi į teismą dėl žalos, padarytos praradus įkeistą turtą, atlyginimo, nurodydamas, kad šią žalą turi atlyginti valstybė.

Kasacinis teismas, panaikindamas teismų sprendimus ir priimdamas naują sprendimą ieškinį patenkinti, nurodė, jog vien tai, kad buvo prarastas kreditoriaus hipotekos teise turėtas turtas, yra pakankama sąlyga dėl įkaito praradimo kalto asmens civilinei deliktinei atsakomybei kilti. Hipotekos esmė ir paskirtis – užtikrinti bent dalies skolos išieškojimą, todėl jos praradimas reiškia žalą.

Pasak teisėjų kolegijos, žala gali pasireikšti dėl to, kad asmuo praranda turėtą teisę, nes dėl teisės praradimo neigiamai pasikeičia jo turtinė padėtis, palyginti su ta, kuri buvo iki pažeidimo. Jeigu asmuo praranda turėtą daiktinę teisę – įkeitimo teisę, tai jam gali būti padaryti nuostoliai.

Hipoteka užtikrinamas esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymas įkeičiant nekilnojamąjį daiktą, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui. Taigi, hipoteka suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad bus patenkintas jo reikalavimas. Skolininkui neįvykdžius hipoteka užtikrinto įsipareigojimo, įkeistas daiktas gali būti priverstinai parduodamas įstatymų nustatyta tvarka, o iš gautų lėšų pirmiausia patenkinamas hipotekos teisę turėjusio kreditoriaus reikalavimas. Nuo kitų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (netesybų, laidavimo, garantijų ir kt.) hipoteka skiriasi tuo, kad ji yra siejama su konkrečiu nekilnojamuoju daiktu ir iš esmės suteikia hipotekos kreditoriui teisę į svetimą daiktą. Ši teisė „seka paskui daiktą“ – išlieka ir perleidus įkeisto daikto nuosavybę kitam asmeniui. Taigi hipoteka, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, padidina kreditoriaus galimybes gauti skolininko prievolės įvykdymą ar bent jo dalį, t. y. nukreipus išieškojimą į konkretų nekilnojamojo turto objektą yra užtikrinama galimybė dalį skolos padengti įkeisto turto verte. Turėdamas hipotekos teisę, kreditorius užsitikrina įkaito vertės dydžio skolos grąžinimą, nepriklausomai nuo kito skolininko galimai turimo turto.

Teisėjų kolegija akcentavo, kad situacija, kai buvo prarastas hipoteka įkeistas turtas, lemia kreditoriaus turtinės padėties pablogėjimą ir sumenkusias galimybes atgauti skolą, o tai yra pakankama sąlyga pripažinti padarytą žalą.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija

Raktažodžiai
Close
Close