LAT apie procesinių dokumentų įteikimą teismo įsakymo išdavimo bylose
2018 m. gruodžio 27 dieną Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija priėmė nutartį, kurioje nagrinėjo procesinių dokumentų įteikimo tvarką fiziniam asmeniui bylose dėl teismo įsakymo išdavimo. Teismai byloje buvo atsisakę atnaujinti procesą dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos, nes skolininkui procesiniai dokumentai buvo siunčiami jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir tinkamai įteikti.
LAT teisėjų kolegija pasisakė, kad 2016 metais CPK 123 straipsnio 3 dalis buvo papildyta nustatant naują procesinių dokumentų įteikimo būdą – procesinių dokumentų, paliktų asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, laikymą įteiktais pagal įstatymą praėjus trisdešimt dienų nuo jų palikimo dienos, nepaisant to, kad asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė ir jie buvo grąžinti teismui. CPK 438 straipsnio nuostatos dėl procesinių dokumentų įteikimo ypatumų bylose dėl teismo įsakymo papildžius CPK 123 straipsnio 3 dalį nebuvo pakeistos, taigi, darytina išvada, kad įstatymų leidėjo valia yra tokia, jog procesiniai dokumentai gali būti laikomi įteiktais pagal įstatymą fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir bylose dėl teismo įsakymo.
Vis dėlto teisėjų kolegija pažymėjo, kad, taikant procesinių dokumentų įteikimo instituto nuostatas bylose dėl teismo įsakymo, turi būti atsižvelgta į šių bylų specifiką, be kita ko, į tai, kad teismas, priimdamas įsakymą, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, o skolininkas turi absoliučią teisę, gavęs teismo įsakymą, pateikti prieštaravimus, kuriuos pareiškus teismo įsakymas negali įsiteisėti. Taigi, visais atvejais turi būti įvertinama, ar galimybės skolininkui prieštarauti dėl teismo įsakymo nesuteikimas ir kreditoriaus reikalavimų tenkinimas jų pagrįstumo neįvertinus ginčo teisenos tvarka nepažeidžia proporcingumo ir šalių interesų derinimo principų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK 123 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta būtina dokumentų įteikimo paliekant pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje sąlyga – jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka. Taigi, įstatymo leidėjo valia šis dokumentų įteikimo būdas nustatytas kaip subsidiarus, t. y. gali būti taikomas tik tais atvejais, kai teismas išnaudojo kitas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo galimybes.
Teisėjų kolegija išaiškino, kad, nepavykus realiai įteikti procesinio dokumento fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu, teismas turi išnaudoti kitas, jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus į asmens darbovietę ar kitą asmens buvimo vietą, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis, įteikti dokumentus asmeniui atvykus į teismą ir kt. Tik išnaudojęs šias galimybes teismas siunčia procesinius dokumentus į fizinio asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, suformavęs specialią pašto siuntą, kuri leistų palikti pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir vėliau laikyti, kad procesiniai dokumentai yra įteikti praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.
Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija pripažino, kad egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytas proceso atnaujinimo pagrindas – išduodant teismo įsakymą yra padaryta aiški proceso teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą įsakymą.
