LAT apie bankroto administratoriaus pareigas ir bankrutavusios valstybės įmonės turto pardavimą
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija spalio 31 dieną priėmė nutartį dėl teisės normų, reglamentuojančių bankroto administratoriaus vaidmenį ir pareigas, bankrutavusios įmonės turto pardavimą, aiškinimo ir taikymo.
Teisėjų kolegija pažymėjo, jog bankoto administratorius bankrutavusios įmonės turto pardavimo proceso metu yra saistomas ne tik Įmonių bankroto įstatymo (ĮBĮ) nuostatų, bet ir profesinės rūpestingumo pareigos, siejamos su įpareigojimu veikti išskirtinai kreditorių ir bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės interesais. Šiame kontekste svarbu tai, kad bankroto procedūrų tikslas yra siekis, kad bankroto proceso metu bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turtas būtų parduodamas kuo didesne kaina, kad kuo didesne apimtimi būtų patenkinti kreditorių reikalavimai, įgyvendintos akcininkų teisės gauti likviduojamos įmonės turto dalį, likusią po atsiskaitymo su įmonės kreditoriais. Toks tikslas sietinas ir su bankroto administratoriaus pareiga įvertinti bankrutuojančios įmonės parduodamo turto pobūdį ir siekti jo pardavimo už kainą, kuri labiausiai atitiktų kreditorių ir bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės interesus. ĮBĮ normos, reglamentuojančios administratoriaus funkcijas ir įgaliojimus, yra imperatyviojo pobūdžio. Šių normų reikalavimai negali būti keičiami nei pavedimo sutartimi, nei konkrečiais kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto nutarimais.
Šioje byloje nustatyta, kad teismo paskirta bankroto administratorė, vykdydama kreditorių komiteto nutarimus, pardavinėjo bankrutavusios VĮ „Visagino statybininkai“ turtą: pradžioje visą nekilnojamąjį turtą kaip kompleksą, vėliau, neatsiradus pirkėjų pirkti visą turtą, – atskirus nekilnojamojo turto objektus. UAB „Sėlių investicijos“ Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi bei Susitarimu nupirko iš bankrutavusios įmonės 852,75 kv. m ploto statinius (inžinerinius) – kiemo statinius (tvorą), ir nuomos teisę į 17,9380 ha ploto valstybinės žemės sklypą už 560 Eur.
Kasacinio teismo teisėjų kolegija sutiko su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad valstybinės žemės nuomos teisė negali būti pirkimo pardavimo objektu. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus, todėl kiekvienu atveju sprendžiant dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo ar jau sudarytos sutarties pakeitimo, nurodant vietoj buvusio naują nuomininką, tiriama, ar pagal teisinį reglamentavimą yra pagrindas tokį veiksmą atlikti.
Pagal bendrąją valstybinės žemės nuomos taisyklę valstybinė žemė nuomojama aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį. Tačiau Civilinio kodekso (CK) 6.551 straipsnio 2 dalyje ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 6–9 dalyse yra nustatytos šios taisyklės išimtys, kai valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Valstybinės žemės nuomos lengvatinėmis sąlygomis (ne aukciono būdu) instituto paskirtis – sudaryti sąlygas pastatų savininkams užtikrinti tinkamą jų statinių eksploatavimą. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio statinys turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o jo eksploatacijai reikia turėti žemės sklypo nuomos teisę.
Byloje nustatyta, kad atsakovai Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį sudarė dėl 852,75 kv. m ploto kiemo statinių (tvoros). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad tvora yra inžinerinis statinys ir tarnauja pagrindiniam (-iams) statiniui (-iams), jeigu tokie yra, todėl pagal valstybinės žemės nuomos teisinį reglamentavimą vien kiemo statinio (tvoros) valdymas nuosavybės teise, nesant statinių ar (ir) įrenginių, kurie atitinka įstatyme nurodytus kriterijus ir kuriems eksploatuoti bei naudoti pagal paskirtį yra būtinas žemės sklypas, nesudaro teisinio pagrindo į valstybinės žemės nuomą ne aukciono būdu.
Teismų praktikoje taip pat laikomąsi nuostatos, kad, sprendžiant dėl teisės į valstybinės žemės nuomą, lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, todėl kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti šią ar kitokią veiklą. Bylos duomenys rodo, kad UAB „Sėlių investicijos“, įgijusi nuosavybės teisę į tvorą, faktiškai įgijo teisę ir į valstybinės žemės, kuri aptverta tvora, nuomą ne aukciono būdu ir šį žemės sklypą nuomojasi, todėl apeliacinės instancijos išvada, kad UAB „Sėlių investicijos“ nusipirko tik tvorą, teisių į valstybinės žemės nuomą neįgijo, kelia abejonių. Ši aplinkybė svarbi, todėl sprendžiant ginčą turėjo būti išaiškinta ir įvertinta.
Bankroto administratorė, prieš vykdydama tvoros, juosiančios sąvartyną, pardavimą, turėjo galimybę paklausti Nacionalinę žemės tarnybą, esant poreikiui ir kitas institucijas, dėl atliekų tvarkymo teritorijos (žemės) teisinės padėties ir likimo po buvusio žemės nuomininko likvidavimo, taip pat naujo tvoros savininko teisių į sąvartyno teritorijos nuomą.
Atsižvelgdama į aptartą administratoriaus, kaip bankroto teisės subjekto, teisinės padėties specifiką ir jo vaidmenį, teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad bankroto administratorė privalėjo įvertinti parduotino turto pobūdį ir pagal jį įvertinti jo galimą turto kainą, bei, pardavinėdama šį turtą, neprivalėjo laikytis minimalios kreditorių nustatytos turto pardavimo kainos, jeigu galėjo šį turtą galėjo parduoti brangiau.
