Artėjant mokslo metams didžiuosiuose Lietuvos miestuose pradeda rastis vis daugiau išsiblaškiusių vairuotojų, ieškančių geriausio maršruto iki savo naujojo būsto – bendrabučio. Kalba eina apie netrukus naują, kupiną lūkesčių ir svajonių gyvenimo etapą pasitinkančius studentus, kurie mokslus pradės pilni entuziazmo ir didelių ambicijų. Tarp šių atkakliųjų atsidurs ir studentai, pasirinkę teisės studijas ir pasvajojantys kada nors apsivilkti teisėjo mantiją. Tik kažin ar būsimi teisingumo vykdytojai žino, koks kelias jų laukia siekiant teisėjo karjeros?
Teisininko specialybė gali atverti duris puikioms perspektyvoms, todėl ši specialybė jau kelintus metus iš eilės šalia medicinos, programų sistemų, politikos mokslų, ekonomikos bei psichologijos studijų yra viena populiariausių. Tiesa, ne visi teisės fakulteto absolventai taps teisėjais, dalis jų darys puikią karjerą prokuratūroje, teisėkūros institucijose, advokatų kontorose ir kitose solidžiose darbovietėse, tačiau tie, kurie svajoja siekti teisingumo Temidės rūmuose, jau dabar galėtų pradėti ruoštis.
Taigi, ko reikia, norint tapti teisėju? Pirmiausia reikalingas aukštasis universitetinis teisinis išsilavinimas, kurį įgyti siūlo ne vienas Lietuvos universitetas. Reikėtų prisiminti, kad siekti teisėjo karjeros gali tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, todėl elgesys turėtų būti pasvertas ir atsakingas jau studijų laiku.
Tam, kad galima būtų pretenduoti į teisėjo poziciją, reikalingas ne mažesnis kaip penkerių metų teisinio darbo stažas, numatytas teisinių pareigybių sąraše. Šis darbo pagal teisinį išsilavinimą etapas bus puikus laikas pritaikyti gautas žinias praktikoje, įgyti patirties ir įvertinti savo tolesnius karjeros planus.
Turint teisinį išsilavinimą bei darbo patirtį galima laikyti Pretendentų į teisėjus egzaminą, bet prieš tai privaloma pateikti užpildytą privačių interesų deklaraciją ir nustatyta tvarka pasitikrinti sveikatą. Siuntimas tikrintis sveikatą išduodamas Nacionalinės teismų administracijos (toliau – NTA).
Kitas žingsnis – Pretendentų į teisėjus egzaminas. Tiesa, nuo jo pretendentas gali būti atleidžiamas, jei yra socialinių mokslų daktaras ir habilituotas daktaras, arba turi ne mažesnį kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą (jeigu nuo darbo teisėju pabaigos praėjo ne daugiau kaip penkeri metai). Egzaminas laikomas raštu ir jį sudaro teorinė ir praktinė dalys. Egzamino praktinę dalį turi teisę laikyti tik tie asmenys, kurie išlaikė egzamino teorinę dalį. Teigiami įvertinimai: 7 (patenkinamai), 8 (gerai), 9 (labai gerai), 10 (puikiai). Žinios, įvertintos nuo 1 iki 6 balų, yra nepatenkinamos.
Išlaikius Pretendentų į teisėjus egzaminą, tampama realiu pretendentu į apylinkės teismo teisėjo pareigas. Pretendentų pavardės yra paskelbiamos viešai NTA interneto svetainėje ir laukiama Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos kvietimo atvykti pokalbio. Jei Komisija išanalizavusi surinktus duomenis apie pretendento darbo patirtį, kokybę, jo asmenines savybes, išklausiusi jo motyvaciją teigiamai įvertina pretendento tinkamumą eiti teisėjo pareigas, galima tikėtis kvietimo pas Lietuvos Respublikos Prezidentę. Jos Ekscelencija atsirinkusi tinkamiausius pretendentus kreipiasi patarimo į Teisėjų tarybą ir tik gavusi jos patarimą, skiria pretendentą teisėju.
Kaip matyti, siekiant teisėjo mantijos reikia nemažai žinių, tačiau kartu būtina turėti aukštą emocinį intelektą. Pasak Žmogaus studijų centro direktorės Editos Dereškevičiūtės, teisėjai dirba „emociškai toksiškoje“ aplinkoje: nemalonios emocijos teismo posėdžių salėje, nesaugi aplinka, didelis darbų krūvis, spaudimas ir t. t., todėl gebėjimas išlaikyti emocinę savitvardą ir įveikti stresą, įtampą yra itin svarbus ne tik teisėjų veiklos efektyvumui ir kokybei, bet ir fizinei bei psichinei sveikatai (TEISMAI.LT Nr. 4 2016 (24).
Ne mažiau svarbu ir bendražmogiškos vertybės, kuriomis privalo pasižymėti teisėjas, nuo kurio sprendimų priklauso žmonių likimai. Patyręs ir kolegų už atvirumą ir sąžiningumą gerbiamas teisėjas Pavelas Borkovskis pabrėžia, kad reikalingas ne tik gausus žinių bagažas, bet ir žmogiškumui būdingos savybės – jautrumas, abejojimas.
Atrodo tiek daug reikalavimų ir nepaisant to – vis tiek populiari specialybė. Kas lemia tokį pasirinkimą? Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Armanas Abramavičius, kuris yra ir Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius, pastebi, kad studentų pasirinkimą tapti teisėju dažnai lemia visas veiksnių kompleksas – ,,Žmonės, pasirinkę teisėjo darbą, nori prisidėti prie teisingumo vykdymo, kitiems ši profesija asocijuojasi su labai įvairiapusiu ir labai įdomiu darbu, kas yra tikra tiesa. Gali būti ir taip, kad teisininkais tampa žmonės, patyrę neteisingumą savo kailiu ir norintys stoti į teisingumo pusę, įgyvendinti jį.“
Tiems, kurie dar dvejoja, ar teisėjo kelias yra skirtas jam, tačiau nėra abejingi teisingumui ir norėtų įsitraukti į teismų veiklą, tokia galimybė tikrai yra. Lietuvos teismai yra atviri visuomenei, o šiais metais buvo pripažinti ir įvertinti visoje Europoje už savo socialines idėjas ir jų įgyvendinimą. Tad kiekvienas norintis įsitraukti į teismų socialines iniciatyvas yra laukiamas, o daugiau informacijos, kaip galima tapti teismo dalimi, galima sužinoti čia.
Informacija paimta iš oficialios Lietuvos teismų svetainės
