G. Grigaitė-Daugirdė. Specialusis Tribunolas dėl agresijos nusikaltimo prieš Ukrainą: pagrindiniai veiklos aspektai

Sukanka metai, kai 2025 m. birželio 25 d. Ukraina pasirašė dvišalę sutartį su Europos Taryba dėl Specialiojo Tribunolo dėl agresijos nusikaltimo prieš Ukrainą (Specialusis Tribunolas arba Tribunolas) įsteigimo. Šių metų gegužės 15 d. 36 valstybės, įskaitant Australiją ir Kostą Riką, kartu su Europos Sąjunga išreiškė pasiryžimą prisijungti prie Išplėstinio dalinio susitarimo dėl Specialiojo tribunolo valdymo komiteto (angl. Enlarged Partial Agreement on the Management Committee of the Special Tribunal for the Crime of Aggression against Ukraine). Šis susitarimas nustato Tribunolo valdymo ir finansavimo pagrindines taisykles, kartu užtikrindamas galimybę ne Europos Tarybos valstybėms narėms iš kitų regionų prisijungti prie Specialiojo Tribunolo ir tokiu būdu užtikrinti, kad teisingumo už agresiją prieš Ukrainą įgyvendinimas nebūtų tik Europos reikalas.

Specialiojo Tribunolo steigimu Europos Tarybos rėmuose siekiama užtikrinti jo tarptautinį pobūdį, nepriklausomumą ir teisėtumą. Naujai steigiamo Tribunolo mandatas yra itin siauras – agresijos nusikaltimas prieš Ukrainą. Tribunolo statuto 2 straipsnyje nustatytas agresijos nusikaltimo apibrėžimas (dėl kurio derybų stadijoje vyko ilgos ir intensyvios diskusijos) yra analogiškas Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) statuto 8bis straipsnyje nustatytam agresijos apibrėžimui, t. y. jog agresijos nusikaltimas – asmens, galinčio veiksmingai kontroliuoti valstybės politinius ar karinius veiksmus ar jiems vadovauti, planuojamas, rengiamas, inicijuojamas ar vykdomas agresijos aktas, kuris savo pobūdžiu, sunkumu ir mastu akivaizdžiai pažeidžia Jungtinių Tautų Chartiją.

• Jurisdikcija

Specialiojo Tribunolo jurisdikcijos pagrindas – Ukrainos teritorinė jurisdikcija. Tribunolo jurisdikcija apibrėžiama jo statuto 1 str. kaip agresijos nusikaltimas prieš Ukrainą. Tai reiškia, jog Specialusis Tribunolas galės vykdyti ne tik pagrindinės agresorės Rusijos politinės ir karinės vadovybės, bet ir jai talkinančių valstybių vadovų baudžiamąjį persekiojimą. Taigi Tribunolas yra įgalintas teisti Baltarusijos bei Šiaurės Korėjos politinius ir karinius vadovus už jų įsitraukimą į Rusijos vykdomą agresiją prieš Ukrainą, pirmuoju atveju suteikiant savo valstybės teritoriją agresijos aktams vykdyti, o antruoju atveju, siunčiant savo ginkluotąsias pajėgas agresijai prieš Ukrainą vykdyti.

Taip pat svarbu, jog Tribunolo jurisdikcija laiko atžvilgiu (ratione temporis) nėra apribota, taip suteikiant galimybę pačiam Tribunolui spręsti ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą ne tik dėl 2022 m. Rusijos agresijos aktų, bet ir dėl 2014 m. agresijos aktų, pasibaigusių Krymo okupacija ir aneksija.

• Imunitetai, prokuroro diskrecija, teisimas už akių ir santykis su TBT

Tarptautinėje baudžiamojoje teisėje skiriami dviejų tipų imunitetai: funkciniai ir asmeniniai imunitetai. Funkciniai imunitetai saugo valstybės pareigūnus ir tarnautojus nuo baudžiamojo persekiojimo užsienio valstybių teismuose dėl veiksmų, kuriuos jie atliko vykdydami savo oficialias pareigas. Asmeniniai imunitetai užtikrina absoliučią apsaugą nuo baudžiamojo persekiojimo veiksmų pareigas einantiems valstybių vadovams, vyriausybių vadovams ir užsienio reikalų ministrams (taip vadinamam „Trejetui“) ir ši apsauga galioja tol, kol jie eina šias pareigas.

Remiantis Tribunolo statuto 23 str. 4 d., funkciniai imunitetai nėra taikomi. Tai reiškia, kad Rusijos valstybės pareigūnai ir tarnautojai, ženkliai prisidėję prie agresijos prieš Ukrainą planavimo ir įgyvendinimo negalės naudotis savo oficialiomis pareigomis ir viešųjų funkcijų vykdymu tam, kad išvengtų baudžiamojo persekiojimo už agresijos nusikaltimą prieš Ukrainą. Dėl asmeninių imunitetų, to paties straipsnio 5 d. nustato, jog kai kaltinamasis aktas susijęs su valstybės vadovu, vyriausybės vadovu arba užsienio reikalų ministru, ikiteisminio tyrimo teisėjas kaltinamojo akto nepatvirtina, o nurodo sustabdyti procesą tol, kol tas asmuo eina atitinkamas pareigas arba Specialiajam Tribunolui nepateikiamas imuniteto atsisakymas. Nepaisant to, jog ši nuostata reiškia, kad arešto orderiai Rusijos ar jai agresijoje talkinančios valstybės Trejetui negalės būti išduodami, remiantis Tribunolo statuto 24 str. 3 d. h punktu, prokuroras turės galimybę viešai paskelbti oficialų dokumentą, kuriame bus išdėstyti kaltinimai ir esminiai faktai.

Atsižvelgiant į tai, jog Specialiojo Tribunolo jurisdikcija remiasi Ukrainos teritorine jurisdikcija, procesas šiame Tribunole prasidės, kai pagal Tribunolo statuto 23 str. 1 d. Ukrainos generalinis prokuroras perduos Specialiojo Tribunolo prokurorui baudžiamąsias bylas, informaciją ar įrodymus, susijusius su agresijos nusikaltimu prieš Ukrainą, su prašymu ištirti, ar vienam ar keliems konkretiems asmenims turėtų būti pareikšti kaltinimai dėl agresijos nusikaltimo prieš Ukrainą. Gavęs tokį prašymą, Specialiojo Tribunolo prokuroras įvertins gautą informaciją arba informaciją, surinktą iš bet kokio šaltinio, ir spręs, ar yra pakankamas pagrindas pradėti tyrimą dėl agresijos nusikaltimo prieš Ukrainą.

Specialiojo Tribunolo statuto 28 str. numato galimybę teisti už akių (in absentia), kai kaltinamasis ar kaltinamoji vienareikšmiškai atsisako savo teisės dalyvauti procese; arba jei buvo imtasi visų pagrįstų priemonių jo ar jos dalyvavimui Specialiajame Tribunole užtikrinti ir jis/ji buvo informuotas(a) apie kaltinimus bei neatvykimo į Specialųjį Tribunolą pasekmes ir to reikalauja teisingumo interesai. Teismo procesas už akių turės būti vykdomas užtikrinant procesines garantijas, pavyzdžiui, teisę į teisinį atstovavimą. Taip pat asmenys, nuteisti už akių, turės galimybę reikalauti pakartotinio teismo proceso jiems dalyvaujant.

Specialiojo Tribunolo bendradarbiavimui su Tarptautiniu Baudžiamuoju Teismu skirtas atskiras statuto straipsnis. Atsižvelgiant į tai, jog TBT statutas teisimo už akių galimybės nenumato, remiantis 46 str. 2 d., kai asmuo, dėl kurio TBT yra išdavęs arešto orderį, yra laikomas Tarptautinio Baudžiamojo Teismo sulaikymo patalpose, Specialusis Tribunolas pirmenybę teikia procesams Tarptautiniame Baudžiamajame Teisme.

• Tribunolo sudėtis ir kaina

Specialiojo Tribunolo valdymo komiteto nariai ir asocijuotieji nariai galės siūlyti kandidatus į teisėjų sąrašą. Sąrašą sudarys 15 teisėjų. Nepriklausoma patariamoji komisija valdymo komitetui rekomenduos tinkamiausius kandidatus į teisėjų sąrašą, o valdymo komitetas slaptu balsavimu absoliučia balsų dauguma išrinks teisėjus devynerių metų kadencijai.

Kandidatus į prokuroro pareigas taip pat siūlys valstybės, kurios yra valdymo komiteto narės arba asocijuotosios narės. Patariamoji komisija rekomenduos tinkamiausius kandidatus valdymo komitetui. Prokuroras bus renkamas slaptu balsavimu absoliučia valdymo komiteto balsų dauguma. Prokuroro kadencijos laikotarpis yra septyneri metai, be galimybės būti išrinktam pakartotinai.

Tiek nominuotiems kandidatams į teisėjus, tiek nominuotam kandidatui į prokurorus nebūtina turėti valstybės, kuri yra valdymo komiteto narė arba asocijuotoji narė, pilietybės.  

Tikslios Specialiojo Tribunolo įsteigimo ir veikimo sąmatos vis dar nėra paskaičiuotos. Tarptautinių derybų dėl Specialiojo Tribunolo dėl agresijos nusikaltimo prieš Ukrainą įsteigimo pradžioje, Nyderlandų vyriausybė pasiūlė tarptautinio teisingumo miestu laikomą Hagą kaip galimą naujai steigiamo Tribunolo buveinę. Šiuo metu vis dar laukiamas Nyderlandų vyriausybės sprendimas dėl Hagos kaip Specialiojo Tribunolo buveinės, kuriame bus pateiktas ir konkretus Tribunolo veiklos bei jo apsaugos finansavimo poreikis. Specialusis Tribunolas bus finansuojamas Išplėstinio dalinio susitarimo dėl Specialiojo tribunolo dėl agresijos nusikaltimo prieš Ukrainą valdymo komiteto narių ir asocijuotųjų narių lėšomis.

• Veiklos pradžia

Ukraina tikisi, jog Specialusis Tribunolas pradės veikti jau kitais metais. Steigimo greitis priklausys nuo to, kaip greitai 36 valstybėms, praeitą mėnesį pasirašiusioms Išplėstinį dalinį susitarimą dėl Specialiojo tribunolo dėl agresijos nusikaltimo prieš Ukrainą valdymo komiteto, pavyks įgyvendinti nacionalines procedūras dėl šio susitarimo įsigaliojimo ir teisiškai įsipareigoti dėl naujai steigiamo Tribunolo veiklos finansavimo. Remiantis skirtingomis nacionalinėmis procedūromis, vienoms pakaks šio susitarimo patvirtinimo vyriausybės lygiu, kitoms prireiks šio susitarimo ratifikavimo atitinkamame nacionaliniame parlamente, kas paprastai gali užtrukti.

Lietuvos sprendimas prisijungti prie Specialiojo Tribunolo valdymo komiteto buvo išreikštas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2025 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 822 ,,Dėl Lietuvos Respublikos dalyvavimo Specialiojo tribunolo dėl agresijos nusikaltimo prieš Ukrainą valdymo komitete”. Lietuva tapo viena pirmųjų valstybių, išreiškusių tvirtą paramą naujai steigiamam Tribunolui.

Norisi tikėti, kad kitos valstybės, išreiškusios politinę paramą naujai steigiamam Specialiajam Tribunolui dėl agresijos nusikaltimo prieš Ukrainą, netruks šią politinę paramą paversti tvirtu tarptautiniu įsipareigojimu ir jau kitais metais Tribunolas galės imtis savo svarbiausios misijos – teisti ir nuteisti agresiją prieš Ukrainą planavusių ir ją įgyvendinusių valstybių vadovaujančius asmenis tam, kad tarptautinės teisės patikimumas būtų apgintas ir Ukraina bei visa tarptautinė bendrija sulauktų teisingumo už įvykdytą visą susikaupusį blogį savyje talpinantį ir visų nusikaltimų motina vadinamą nusikaltimą (taip šį nusikaltimą apibūdino Niurnbergo tribunolas)– agresijos nusikaltimą.

Dr. Gabija Grigaitė-Daugirdė yra VU Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros asistentė