E. Šileikis. Seimo nario mandatas paaiškėjus teismo nuosprendžiu paskirtos baudos nesumokėjimui iki rinkimų: emocionalumo ir nuovokumo darnos beieškant
Tiriamoji žurnalistika 2025 m. liepos 20 d. sudrebino politinės ir teisinės sistemos pagrindus vadinamosios „žiurkių bylos“ (privilegijuoto graužikų naikinimo municipalinio biudžetinio finansavimo) padarinių lygmenyje,[1] nes sensacingai atskleidė, kad Seimo narys G. P. 2025 m. birželyje nebuvo visiškai sumokėjęs jam Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. nuosprendžiu paskirtos baudos (57 tūkst. litų, apie 16,5 tūkst. eurų). Jos mažesnė likusi dalis, tačiau vos ne trečdalis sumos (4,9 tūkst. eurų) senokai turėjo būti sumokėta Vilniaus miesto savivaldybei, nors pastaroji tokio sumokėjimo iki šiol nereikalavo.[2]
Jei preciziškai ir formaliai ar vien Civilinio (ir Baudžiamojo) kodekso prasme, tai nagrinėjamu atveju tarpdisciplininė problematika galimai susidarė ne dėl teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikimo (baudos nesumokėjimo į valstybės biudžetą), bet dėl baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio (o ne kaltinimo) pagrindu asmeniui, kuris pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, priteisto žalos atlyginimo Vilniaus miesto savivaldybei. Jei civilinis ieškinys buvo tenkintas Vilniaus m. savivaldybės naudai, tai baudžiamojoje byloje kaltu pripažintam asmeniui būtent civilinio ieškinio (o ne kaltinimo) pagrindu priteistas žalos atlyginimas Vilniaus m. savivaldybei nėra bausmė (ar baudžiamojo poveikio priemonė) baudžiamosios ir civilinės teisės prasme. Kitaip tariant, Civilinio ar baudžiamojo kodekso (bei CPK, BPK) požiūriu galbūt yra visai kitas „problemos kampas“ baudžiamojoje byloje pagal civilinį ieškinį (o ne kaltinimą) asmeniui priteisto žalos atlyginimo visiško įvykdymo aspektu.
Tačiau asmens kandidatavimo į Seimo narius (pretendento į kandidatus registravimo) sąlygos Konstitucijoje eksplicitiškai susietos vien su teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės visišku atlikimu. „Kriminaline bausme“ platesne ir perkeltine prasme galėtų būti apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirta piniginė bauda, kuri civilinės ir baudžiamosios teisės prasme formaliai yra viso labo priteistas žalos atlyginimas pagal civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. Tiek prof. E. Kūris, tiek vėlesnis jo tam tikras įpėdinis (buvęs VDU TF dekanas), tokią neįprastą aktualiją, atrodo, pirmiausia įžvelgia būtent Konstitucijos prasme, t. y. visiškai nesumokėtos teismo nuosprendžiu sąlygiškai paskirtos kvazi baudos aspektu (žr. toliau).
Toliau nederėtų gilintis į CK ar BK nuostatas, taip pat politologiją tuo tarpdisciplininiu aspektu, kad: 1) apkaltai Seimo nariui būtinų mažiausiai 85 balsų opozicija tikriausia nesurinktų; 2) paprastesniam kreipimusi į Konstitucinį Teismą būtinus mažiausiai 29 balsus opozicija tikriausiai surinktų, tačiau neaišku, kokį konkretų Seimo teisės aktą ginčytų, jei negalėtų ginčyti VRK sprendimų, kurie Konstituciniam Teismui neteismingi abstrakčiosios normų kontrolės lygmenyje; 3) galėtų būti preziumuojamas viso labo atitinkamų Konstitucinio Teismo nutarimų išaiškinimo paprašymas, bet tuose ankstesniuose nutarimuose nenurodoma konkretaus parlamentaro G. P. pavardė, dėl kurio viešai ketinama kreiptis; 4) apkaltos Seimo nariui variantas galimai galėtų būtų aktyvuotas gavus Konstitucinio Teismo išaiškinimą, bet jis turėtų sulaukti savo eilės procedūrine prasme ir vasaros kontekste, tad tarpdisciplininė tematika galėtų būti jau atvėsusi VU TF rudens semestre ir parlamento rudens sesijoje. Kaip ten būtų, deganti praktinė aktualija labai vertinga teisės mokslui.
Visa tai – anaiptol ne viso labo virš 10 metų užvėlinto baudos nemenko likučio sumokėjimo tik 2025 m. liepos 8 d.[3] arba viso labo delspinigių (3,7 tūkst. eurų palūkanų)[4] už pavėluotai atlygintą žalą aktualija ar konstitucinė tematika,[5] kadangi ji fundamentaliai siejasi su devynioliktosios Vyriausybės stabilumu ir jos programos įgyvendinimu pagal šią programą patvirtinusį Seimo 2024 m. gruodžio 12 d. nutarimą Nr. XV-54. Minėtas Seimo narys ir dabartinis Ministras Pirmininkas, pateikęs Seimui tą Vyriausybės programą tvirtinti, – vienas ir tas pats asmuo.
Jei 2025 m. liepą paaiškėjęs teismo nuosprendžiu paskirtos baudos visiško sumokėjimo neatlikimas iki Seimo 2024 m. spalyje vykusių rinkimų politiškai ir teisiškai nulemtų išrinkto ir prisiekusio Seimo nario mandato netekimą pagal vieną iš kelių galimų parlamentaro įgaliojimų pirmalaikio pasibaigimo pagrindų, toks pokytis neabejotinai susilpnintų dabartinio Ministro Pirmininko turimas galias, nors teisiškai jų savaime nepanaikintų (žr. toliau).
Nederėtų stebėtis, kad žiniasklaidoje ištransliuoti autoritetingų teisininkų, tarp jų – dviejų buvusių konstitucinės justicijos vadovų samprotavimai apie susiklosčiusios situacijos nepaprastumą[6] ir apie Seimo nario įgaliojimų nutraukimo galimybę[7] ar net šio politiko „išvijimą lauk“,[8] ir netgi skubūs opozicijos ketinimai kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl išplėtoto sisteminio vertinimo,[9] kuriuo būtų oficialiai atsakytas neretorinis klausimas, ar kandidatas G. P. turėjo teisę dalyvauti Seimo rinkimuose 2024 m. spalyje.[10] Tačiau ne viskas taip paprasta ar vienu siūlu siūta, kaip galėtų atrodyti iš pirmo žvilgsnio.
Nors „geriau vėliau negu niekada“, galima stebėtis, kad žiniasklaida ir Vyriausioji rinkimų komisija dar 2020–2024 m. nepastebėjo, kad jau tuometinėje tryliktojo Seimo kadencijoje prisiekęs ir tautos atstovo mandatą turėjęs parlamentaras,[11] kuris šiuo metu eina 2024 m. spalio 13 ir 27 dienomis išrinkto keturioliktojo Seimo nario pareigas (ir Ministro Pirmininko pareigas nuo 2024 m. lapkričio 21 d.),[12] nebuvo visiškai sumokėjęs jam Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosprendžiu 2012 m. paskirtos baudos, to tikriausiai net pats nesuprasdamas ir nenumanydamas. Koks savižudis politikas, pasiryžęs būti visiškai išrengtas jį kryptingai nurenginėjančioje žiniasklaidoje, sutiktų net du kartus kandidatuoti į parlamentarus ir kartą net į premjerus, prieš tai nesumokėjęs likusios mokėti teismo nuosprendžiu senokai paskirtos baudos mažesnės dalies?
Žinoma, ne jurisprudencija, bet politologija ir psichologija ar kiti mokslai galėtų tyrinėti, ar įmanoma politikos viršūnėje pajausti azartinio finansinio rizikavimo, tarsi lošimo kortomis „va bank“, malonumą, kuris hipotetiškai išsiskiria adrenalino pavidalu, kai vienas svarbiausių viešųjų pareigų einantis asmuo galbūt šiek tiek nujaučia (jei ne sąmonėje, tai bent pasąmonėje) kasacinio teismo nuosprendžiu jam senokai paskirtos baudos visiško sumokėjimo nebuvimą dėl likusią baudos dalį gauti turinčios Vilniaus miesto savivaldybės ilgamečio neveiklumo ar neapdairumo, kurio kiautas (lukštas) lengvai pramušamas žurnalistiniu tyrimu. Sunku tuo patikėti, bent šių eilučių autoriui.
Kaip ten būtų su K. Jungo pralėsta Z. Froido sąmonės (kaip pasąmonės) samprata,[13] tačiau minėto parlamentaro G. P. mandatas 2024 m. lapkričio 14 dieną pasibaigusioje tryliktojo Seimo kadencijoje – teisinė praeitis, kuri galėtų būti priskiriama Seimo statuto taikymo profesionalų Česlovo Juršėno ar Jurgio Razmos tarsi kolekcionuojamiems parlamentarizmo galvosūkiams ir protmūšiams, o tą pačią 2024 m. lapkričio 14 d. prasidėjusioje keturioliktojo Seimo kadencijoje – aktualios konstitucinės mąstysenos apie teisinę dabartį, kaip „konstitucinę realybę“,[14] sopulys.
Lietuvos Respublikos 1992 m. Konstitucijos 56 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Seimo nariais negali būti renkami asmenys, nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį.[15] Tai determinuoja ne tik Rinkimų kodekso (konstitucinio įstatymo) atitinkamą 11 straipsnio nuostatą, kad asmuo negali būti renkamas į atitinkamas pareigas, jeigu nėra baigęs atlikti paskirtos bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės,[16] bet ir mažiausiai dvinarį dalyką kaip konstitucinių įžvalgų ir jomis persmelktų Makso Weberio (Max Weber)[17] koordinačių objektą:
1) „jeigu asmuo buvo teismo nuteistas už nusikaltimo padarymą ir atliko jam teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, jis gali būti renkamas Seimo nariu (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d. nutarimas). Kodėl? Todėl, kad rinkėjų pasitikėjimo pagrindu terminuotai veikiantiems Seimo nariams ar kitiems valstybės politikams konstituciškai nenustatytas ir negali būti įstatymu pritaikytas „nepriekaištingos reputacijos“ reikalavimas. Pastarasis nustatytas tam tikroms profesijoms, pvz., teisėjams ar mokytojams, ir, deja, kažkodėl tam tikriems vietos gyventojus atstovaujantiems savivaldybių politikams (tarybos komitetų pirmininkams),[18] tarsi jie pagal Konstituciją turėtų būti „tyresni“ („švaresni“) nei visų piliečių (visos teisinės tautos) atstovais esantys Seimo nariai, kurie konstituciškai gali būti praeityje teismų nuosprendžiais nuteisti (nors ir 2 ar 3 kartus);
2) jei asmuo iki kandidatų į Seimo narius registravimo vėliausiosios dienos ar net pretendentų į tokius kandidatus, siekiančių dalyvauti išplėstinėje Seimo rinkimų kampanijoje, registravimo vėliausiosios dienos, neatliko jam teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės taip, kaip ji galėtų būti „atlikta“ pagal savo esmę ir prasmę, pvz., piniginė bauda – visiškai sumokėta, jis negali būti renkamas Seimo nariu. Kitaip tariant, toks asmuo negali būti registruojamas nei kaip pretendentas rinkti rinkėjų parašus ir aukas bei kitaip dalyvauti rinkimų kampanijoje, nei kaip rinkėjų parašus surinkęs ir rinkimų užstatą sumokėjęs kandidatas.
Kyla klausimas, ar Konstitucijos 56 straipsnio 2 dalyje nustatytas reglamentavimas neišvengiamai lemia papildomą (mažiausią trečiąją) kompleksinę įžvalgą ir koordinatę. Jei aiškėtų ir būtų nustatytas teismo nuosprendžiu paskirtos baudos nesumokėjimo iki Seimo rinkimų dienos (tiksliau – Seimo rinkimų kampanijos vėliausių procedūrų dienos) ar galutinių Seimo narių rinkimų rezultatų nustatymo dienos arba išrinkto Seimo nario prisaikdinimo dienos faktas, tai: 1) registruotas pretendentas ar kandidatas į Seimo narius turėtų būti šalinamas iš visų kitų rinkimų procedūrų, netekdamas įgyto tarpinio statuso rinkimuose; 2) išrinktas ir dar neprisaikdintas Seimo narys turėtų būti eliminuotas iš išrinktų Seimo narių gretų, neleidžiant jam prisiekti ir įgyti visų tautos atstovo teisių; 3) prisiekęs Seimo narys, kuris nepajėgia argumentuotai paaiškinti ir įtikinamai pateisinti jam teismo nuosprendžiu paskirtos pinginės baudos nepiktavališko nesumokėjimo iki Seimo rinkimų fakto, turėtų netekti Seimo nario mandato, jei pats savanoriškai neatsistatydina.
Nepiktavališkas ir siurprizu kvalifikuotinas teismo nuosprendžiu paskirtos baudos visiškas nesumokėjimas (juo labiau likučio apimtyje) galbūt galėtų būti argumentuotai paaiškintas ir įtikinamai pateisintas, pvz.: 1) nuoširdžiai galintis dėl apmaudaus finansinio techninio apsirikimo ar neapsižiūrėjimo specifiniame kontekste, kuriame pagal jo aplinkybių visetą nėra tyčios ar savanaudiškumo, nes didesnė baudos dalis buvo sumokėta, kai nepalyginti mažesnė baudos dalis liko nesumokėta mokėtojui būnant įsitikinus dėl jau įvykusio visiško sumokėjimo; 2) pabrėžiant baudos visiško sumokėjimo nebuvimo paaiškėjimą einant Seimo nario pareigas jau daugiau nei 4,5 metų, t. y. keturis metus 2020–2024 m. ir mažiausiai pusmetį (daugiau nei 7 ar 8 mėnesius) nuo 2024 m. lapkričio 14 d. iki 2025 m. liepos; 3) etinio bei moralinio pobūdžio reikalavimų paisymą viešai nekart pripažįstant praeityje įvykusį nuteisimą teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu, kuriuo paskirtos baudos visiškas sumokėjimas nekėlė abejonių nei mokėtojui, nei likusios baudos dalies išieškojimo nepradėjusiai institucijai, juo labiau Seimo rinkimus 2020 m. ir 2024 m. organizavusiai Vyriausiajai rinkimų komisijai; 4) pažymint valstybės ir savivaldybių institucijų daugybę metų nereikalautą likusios mokėtinos baudos dalies sumokėjimą ir būtent dėl to praeityje susidariusį baudos likučio nesumokėjimą dėl viešojo administravimo klaidos,[19] kuri mokėtojui sudarė dingstį manyti, kad yra įvykęs visiškas baudos sumokėjimas; 5) akcentuojant teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės sumokėjimo nuosekliai atsakingą deklaravimą ir išviešinimą Seimo rinkimų procedūrose, kuriose Vyriausioji rinkimų komisija ir politiniai oponentai nekėlė abejonių ir nereikalavo tikslesnių ar „galutinių“ finansinių dokumentų, patvirtinančių visišką baudos sumokėjimą.
Žinoma, neatmestinas galimas kontrargumentas, kad viešojo administravimo institucijų neatidumas ar nerūpestingumas neatleidžia teismo nuosprendžiu paskirtos baudos mokėtojo nuo: 1) pareigos visiškai sumokėti baudą ir būti aktyviam bei rūpestingam išsiaiškinant įvykusį ar neįvykusį šimtaprocentinį sumokėjimą; 2) galimų negatyvių padarinių, paaiškėjus teismo nuosprendžiu paskirtos baudos visiškam nesumokėjimui, kai visiškas sumokėjimas turėjo įvykti dar prieš pradedant pretenduoti dalyvauti Seimo rinkimų kampanijoje.
Be to, žibalo į ugnį šliūkštelėjimas politiniu ir žurnalistiniu lygmeniu tarsi neišvengiamas, nes inspiruojamas Konstitucinio Teismo aiškinimu, išplėtotu 2025 m. vasario 6 d. nutarime (TAR, 1892): „iš Konstitucijos <…> kylantys reikalavimai <…> lemia ir tam tikrus etinio bei moralinio pobūdžio reikalavimus kandidatui į Seimo narius. Pagal Konstituciją, inter alia jos 56 straipsnio 2 dalį, tik toks nusikalstamą veiką padaręs asmuo, dėl kurio priimtas baigiamasis teismo aktas yra visiškai įvykdytas (paryškinta mano – aut.), gali būti laikomas atitinkančiu iš Konstitucijos kandidatui į Seimo narius kylančius etinio bei moralinio pobūdžio reikalavimus (paryškinta mano – aut.), tik toks asmuo, jį išrinkus, Tautos atstovo pareigas gali vykdyti laisvai, nesaistomas iš neįvykdyto baigiamojo teismo akto jam kylančių ar galinčių kilti kokių nors reikalavimų, taigi tik toks asmuo gali būti renkamas Seimo nariu“.
Toks konstitucinis išaiškinimas sukonstruotas, atsakant Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT) iškilusį klausimą, ar Konstitucijos 56 straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka „bausmė“ gali būti suprantama kaip apimanti ne tik galiojančiame BK nustatytas bausmes, bet ir šiame kodekse įtvirtintas baudžiamojo poveikio priemones. Minėtame 2025 m. vasario 6 d. nutarime konstatuota, kad: 1) Konstitucijos 56 straipsnio 2 dalies nuostatoje vartojamos sąvokos „bausmė“, „nuosprendis“ negali būti aiškinamos vien pažodžiui, vien taikant lingvistinį (verbalinį) metodą; 2) „baudžiamojo poveikio priemonės, kaip ir bausmės, asmeniui skiriamos teismo už baudžiamajame įstatyme apibrėžtą asmens padarytą nusikalstamą veiką (nusikaltimą ar baudžiamąją nusižengimą); baudžiamojo poveikio priemonės teismo skiriamos siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. siekiant tų pačių kaip ir skiriant bausmę tikslų: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Taigi, nepaisant to, kad įstatymų leidėjo bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės yra atskiriamos, tarp jų asmens baudžiamosios atsakomybės prasme nėra tokio skirtumo, kuris leistų Konstitucijos 56 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą aiškinti kaip leidžiantį (paryškinta mano – aut.) nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui būti renkamam Seimo nariu, neatsižvelgiant į tai, kad dėl jo baudžiamojoje byloje priimtas teismo sprendimas nėra įvykdytas (minėto nutarimo 17.4 punktas)“; 3) Konstitucijos 56 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog Seimo nariais negali būti renkami asmenys, nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį, reiškia, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo Seimo nariu negali būti renkamas, jeigu jis yra nebaigęs atlikti ne tik baigiamuoju teismo aktu jam paskirtos bausmės, bet ir baudžiamojo poveikio priemonės (nutarimo 17.5 punktas).
Paprasčiau tariant, priimtas teismo nuosprendis, kuriuo paskirta bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonė, yra įvykdytas, jei: 1) kaltu pripažintas ir nuteistas asmuo atliko paskirtą bausmę (pvz., sumokėjo paskirtą piniginę baudą, kuri yra bausmės rūšis); 2) paskirta baudžiamojo poveikio priemonė užtikrino bausmės paskirtį tam tikrame laikotarpyje ir tam tikroje srityje, t. y. terminuotai sulaikė asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nes laikinai atėmė ar apribojo nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas.
Visa tai siejasi su analizuojama Seimo nario situacija, kurioje pagrindinis klausimas kyla dėl teismo nuosprendžiu paskirtos baudos „atlikimo“ nepakankamumo, t. y. paskirtos baudos šimtaprocentinio sumokėjimo nebuvimo Konstitucijos 56 straipsnio 2 dalies prasme.
Rengiant ir priimant Konstituciją 1992 m., galbūt manyta ar įsivaizduota pagal tuometinį Baudžiamąjį kodeksą, kad tik laisvės atėmimo (ar apribojimo) bausmės yra konstituciškai „atliekamos“, tarsi jos būtų „atsėdimos“ ar „atidirbamos“ (atvirose darbo kolonijose). Todėl Konstitucijoje suponuojamas baudos, tarsi piniginės bausmės, „atlikimas“, kaip pasenęs juridinis technikos krislas, rėžia dabartinę teisinę akį ir vaizduotę.
Jei apdairus žemės ūkio ministras, dabartiniam Seimui 2025 m. birželyje audringai svarstant ir aprobuojant radikalią mokesčių reformą, nuo televizijų žurnalistų kamerų apsigynė nurodydamas seną gerą amerikietišką išmintį, kad žmogaus gyvenime yra tik du neišvengiami dalykai – mirtis ir mokesčiai,[20] tai ne mažiau apdairus Seimo narys, einantis papildomai Ministro Pirmininko pareigas, galbūt galėtų 2025 m. liepą nuoširdžiau pridurti, kad yra trečioji neišvengiamybė – teismų nuosprendžiais paskirtų baudų šimtaprocentinis sumokėjimas ir rūpestingas mokėtojų įsitikinimas tuo. Tokia ar panaši komunikacija[21] atitiktų dabartinės koalicinės Vyriausybės politinį specifiškumą[22] didėjančio opozicijos ir atitinkamos žiniasklaidos kritikos kontekste, bei stabilizuotų valstybės politinę sistemą augančių geopolitinių iššūkių lygmenyje.
Beje, nuosprendžių vykdymas nėra juos priėmusių teismų funkcija. Todėl perdėtos kritikos nenusipelno Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris 2012 m. priėmė minėtą nuosprendį ir juo paskyrė baudą, kuri iki 2025 m. liepos nebuvo visiškai sumokėta Vilniaus miesto savivaldybei, pastarajai dėl to nepradedant išieškojimo.
Be to, Vyriausioji rinkimų komisija, kuri nežinojo apie minėto Seimo nario „skolą“,[23] neturėtų tapti „atpirkimo ožiu“, nes ji tradiciškai remiasi kandidatų teikiamais oficialiais dokumentais, kurie gaunami iš atitinkamų institucijų (įtariamųjų ir kaltinamųjų bei nuteistųjų registro, kurį administruoja atitinkama VRM institucija).[24]
Išeitų, kad visos konstituciškai painios istorijos nebūtų, jei likusios baudos dalies negavusi savivaldybė nedelsiant būtų jos pareikalavusi, prireikus – pradėjusi išieškojimą. Juk paskolos davėjui nereikalaujant skolos grąžinimo, paskolos gavėjas, kuris vėluoja grąžinti paskolą sutartyje nustatytais terminais, galbūt savaime nelaikytinas piktybiškai vengiančiu gražinti paskolą pagal CK 6.873 straipsnį.[25] Tačiau tokia civilinės teisės „logika“, kuri tinka lygiateisių asmenų sutartiniams ir turtiniams santykiams, netinka teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės visiško „atlikimo“ sampratai Konstitucijos 62 straipsnio 2 dalies prasme.
Emocionalumo ir nuovokumo darnos paieškos galėtų būti grindžiamos, be kita ko, prioritetine nuovoka, kad ne Ministras Pirmininkas ir ne Seimo narys G. P. administruoja minėtąįtariamųjų ir kaltinamųjų bei nuteistųjų registrą, kuriuo vadovavosi ir negalėjo nesivadovauti ne tik pretendentas į parlamentarus G. P., bet ir jį registravusi VRK 2020 m. ir 2024 m. Gal pirmiausia pradėti „varyti lauk“ mistinę neužmušamą bestuburę hidrą (daugiagalvį slibiną su gyvatės liemeniu)[26] visagaliuose archyvuose ir registruose?
Nejau Konstitucinio Teismo pirmininkas G. G., kuris kadaise apgynė disertaciją baudžiamojo proceso kodekso problemų tematika ir 2024 m. lapkrityje prisaikdino naujai išrinktus Seimo narius, turėjo ne tik teisintis ar aiškintis žiniasklaidai, bet dar plačiau suvokti, kad pompastiškoje parlamentinių priesaikų priėmimo ceremonijoje esą turi ne tik „surištas rankas“,[27] bet ir nerašytas konstitucines galias vienasmeniškai ir selektyviai nepriimti priesaikos ne tik iš tautinės neapykantos kurstymu kaltinamo parlamentaro R. Ž.,[28] bet ir teismo nuosprendžiu paskirtos baudos sostinės savivaldai jos konkliudentiniu sutikimu per daugiau nei 10 m. visiškai nesumokėjusio ir antrai kadencijai paeiliui perrinkto Seimo nario G. P.?
Išvados
1. Antrąsyk paeiliui išrinkto ir prisiekusio Seimo nario G. P. mandato, kuris įgyvendinamas daugiau nei pusmetį (bendrai 2020–2025 m. – virš 4,5 metų), netekimo ar išlaikymo procedūrinis klausymas, paaiškėjus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. nuosprendžiu šiam asmeniui paskirtos baudos visiško sumokėjimui nebuvimui iki 2025 m. liepos, – vienas keisčiausių ir originaliausių Lietuvos parlamentarizmo teisinių galvosūkių. Jis spręstinas ne tik formalumų, bet ir konceptualumų pagrindu.
2. Ministro Pirmininko pareigų ėjimas konstituciškai gali būti arba nebūti susijęs su paraleliniu parlamentaro pareigų ėjimu, todėl Seimo nario mandato netekimas vienu ar kitu procedūriniu pagrindu neturėtų tiesioginės teisinės įtakos dabartiniam Ministro Pirmininko funkcijų vykdymui, nors politiškai galėtų jį apsunkinti, ypač opozicijos inicijuotos apkaltos Seimo nariui atveju.
3. Seimo opozicijos galimybės inicijuoti apkaltos procesą Seimo nariui, kuris kandidatavo į Seimo narius ir davė išrinkto Seimo nario priesaiką būdamas visiškai nesumokėjęs teismo nuosprendžiu paskirtos baudos, turėtų būti atsakingai ir racionaliai derinamos ne tik su Seimo daugumos procedūrine laikysena, bet ir nesumokėtos baudos dalies negavusios savivaldybės institucijos, kuri tokios dalies ilgai nereikalavo ir nepradėjo išieškojimo, pozicija, juo labiau valstybės ekstraordinarinėmis geopolitinėmis rizikomis ir jų mažinimo prioritetais.
Dr. Egidijus Šileikis yra VU Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros profesorius
[1] https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2618095/ziniasklaida-premjeras-zala-vadinamojoje-ziurkiu-byloje-atlyginti-baige-siu-metu-liepa?srsltid=AfmBOoos_CqmTiehQknzQFpLTttaPd9kGEv0ZDFvXNNFcQLj193y-62K
[2] https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2619126/buve-vilniaus-merai-apie-neatlyginta-palucko-zala-nezinojo-simasius-praso-tyrimo
[3] https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/vrk-neturejo-duomenu-apie-palucko-neatlyginta-zala-nebuvo-kliuciu-registruoti-ji-kandidatu-n1437538
[4] https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/2025/07/21/news/skelbia-kiek-palukanu-vilniaus-savivaldybei-tures-sumoketi-g-paluckas-38741964
[5] Žr., pvz.: https://www.alfa.lt/aktualijos/vilnius/g-nauseda-ragina-vilniaus-valdzia-pareikalauti-delspinigiu-del-premjero-nesumoketos-zalos/-40374697/
[6] https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/ar-paluckas-galejo-dalyvauti-rinkimuose-su-skola-taip-bet-56-2491986
[7] Žr., pvz.: https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2619286/buve-kt-pirmininkai-yra-pagrindo-kalbeti-apie-palucko-seimo-nario-igaliojimu-nutraukima
[8] https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/zalimas-premjeras-turetu-buti-isvytas-120127656
[9] https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2619274/opozicija-del-palucko-kreipsis-i-kt-veiksmu-plana-zada-sudelioti-per-kelias-savaites
[10] https://www.alfa.lt/aktualijos/politika/tslkd-ir-liberalai-kreipsis-i-kt-del-premjero-baudos/-40374737/
[11] Žr. Seimo narių sąrašą Seimo 2020–2024 m. kadencijoje: https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=40556&p_k=1
[12] Žr.: Respublikos Prezidento 2024 m. lapkričio 21 d. dekretas Nr.1K-156 (TAR, 20239).
[13] Daugiau žr., pvz.: https://lt.wikipedia.org/wiki/Pasąmonė
[14] Žr. Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d. nutarimą („<…> Konstitucijos, kaip teisinės realybės (paryškinta mano – aut.), negalima traktuoti vien kaip jos tekstinės formos <…>“).
[15] Lietuvos Respublikos 1992 m. Konstitucijos 56 straipsnio 2 dalyje nevartojami žodžiai „sumokėta bausmė“, kurie aktualūs nagrinėjamu atveju.
[16] Rinkimų kodekso 11 straipsnyje nustatyti, be kita ko, tokie pasyviosios rinkimų teisės ribojimai: „Asmuo negali būti renkamas, kai yra bent vienas iš šių pagrindų: 1) jis yra nebaigęs atlikti teismo paskirtos bausmės ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonės; 2) teismo jis yra pripažintas neveiksniu su rinkimų teisės įgyvendinimu susijusiose srityse; 3) jis neturi teisės būti renkamas Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurios pilietis jis yra“. Be to, „asmuo negali būti renkamas Seimo nariu ir Respublikos Prezidentu jeigu: 1) jis atlieka tikrąją karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą; 2) jis yra statutinės institucijos ar įstaigos pareigūnas; 3) pagal įstatymus ar statutus jis negali dalyvauti politinių organizacijų veikloje; 4) jis yra teisėjas ir kol eina teisėjo pareigas“.
[17] Daugiau žr., pvz.: https://lt.wikipedia.org/wiki/Max_Weber
[18] Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnyje nustatyta, kad „Savivaldybės tarybos narys, pretenduojantis tapti savivaldybės tarybos sudaromų komitetų ar komisijų pirmininku, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis per pastaruosius 3 metus buvo pripažintas šiurkščiai pažeidusiu Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą, taip pat jeigu jis <…>“.
[19] Žr.: https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2619153/savivaldybe-sako-palucko-skolos-nepastebejusi-del-klaidos-praso-sumoketi-palukanas
[20] https://www.sandrauga.lt/archyvas/14317
[21] Žr. ir plg: https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2619258/palucko-patarejas-premjeras-artimiausiu-metu-sumokes-delspinigius-vilniaus-savivaldybei
[22] https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/nausedos-patarejas-si-valdancioji-koalicija-dar-neprisidirbo-nieko-del-ko-butu-galima-kritikuoti-120116908
[23] https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2619115/apie-palucko-skola-vrk-sako-nezinojusi-zada-diskutuoti-bet-apie-tyrima-kalba-atsargiai
[24] Žr.: https://tv.lrytas.lt/zinios/lietuvos-diena/2025/07/21/news/vrk-tvirtina-kad-nebuvo-kliuciu-registruoti-g-palucko-neturejo-duomenu-apie-neatlyginta-zala-38741427?_gl=1*5a5xj4*_gcl_au*NTk4NjU2MjIuMTc0Nzg0MDIzNQ..
[25] Žr.: https://www.infolex.lt/ta/12755:str6.873
[26] https://www.zodynas.lt/tarptautinis-zodziu-zodynas/H/hidra
[27] https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2024/11/13/news/kaip-atrodys-r-zemaitaicio-priesaika-kt-pirmininko-rankos-suristos-bet-busimoji-opozicija-ruosia-siurpriza-35114788
[28] https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2467651/zemaitaicio-seimo-nario-priesaika-priemes-kt-pirmininkas-tokia-yra-pareiga?srsltid=AfmBOorYC_63G82RSORm7OY6XvoeEJ0AZoH6krYQDTVzY2Gpab_51CoO
