E. Gudzevičiūtė. Įstatymo projekto dėl apgaulingos ir aplaidžios finansinės apskaitos tvarkymo teisinio reguliavimo efektyvumo komentaras

2025 m. vasario mėn. Lietuvos Respublikos Seime užregistruotas Baudžiamojo kodekso (BK) 222 ir 223 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP–119 (Įstatymo projektas). Šiuo projektu siekiama peržiūrėti ir sušvelninti šiuo metu galiojančias šių straipsnių sankcijas, kurios, teisės ekspertų vertinimu, yra perteklinio griežtumo ir pažeidžia baudžiamosios teisės proporcingumo principą. Teisės doktrinoje akcentuojama, kad bausmės turi būti ne tik veiksmingos, bet ir proporcingos, pakankamos resocializacijai, bet ne perteklinės. Įgyvendinus Įstatymo projektą būtų siekiama užtikrinti, kad sankcijos atitiktų baudžiamosios teisės, kaip ultima ratio paskirtį ir neprieštarautų esminiams jos principams.

2025 m. kovo mėn. Lietuvos Respublikos Seimas bendru sutarimu pritarė projekto svarstymui ir paskyrė preliminarią jo nagrinėjimo datą – 2025 m. birželio 26 d. Diskusijų metu buvo remtasi įvairių teisės mokslininkų – L. Pakštaičio, G. Švedo, O. Fedosiuko bei A. Gutausko – straipsniais, kuriuose kritiškai vertinamos dabartinės sankcijų ribos. Šie darbai cituojami ir Įstatymo projekto aiškinamajame rašte, nurodant pagrindimą, kodėl būtina keisti galiojančias nuostatas.

Atsižvelgiant į tai, šio straipsnio tikslas – išanalizuoti Įstatymo projektą pasitelkiant ekonominės teisės analizės pradininko Gary S. Becker teorines įžvalgas, išdėstytas jo straipsnyje Crime and Punishment: An Economic Approach (liet. Nusiklatimas ir bausmė: ekonominis požiūris). Taikant Gary S. Becker modelį, siekiama įvertinti, ar siūlomi pakeitimai prisideda prie racionalios, ekonomiškai pagrįstos baudžiamosios politikos formavimo.

Siūlomo naujo teisinio reguliavimo nuostatos

Nauju teisiniu reguliavimu siūloma švelninti sankcijas už BK 222 (Apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas) ir 223 (Aplaidus apskaitos tvarkymas) straipsniuose aprašytas nusikalstamas veikas. BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika būtų kvalifikuojama kaip nesunki, o sankcija būtų laisvės atėmimas iki trejų metų. BK 222 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika būtų kvalifikuojama kaip apysunkis nusikaltimas, o sankcija – laisvės atėmimas iki šešerių metų. BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika taptų baudžiamuoju nusižengimu, o sankcijos būtų švelnesnės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas, nenumatant laisvės atėmimo.

Vyraujanti praktika, tiriant Baudžiamojo kodekso 222 ir 223 straipsnių pažeidimus, rodo, kad dauguma šių atvejų nėra baigiami teismo nuosprendžiu, o sprendžiami supaprastinta tvarka, dažniausiai baudžiamuoju įsakymu arba nutraukiant tyrimą. Pagal Informatikos ir ryšių departamento duomenis, 2023 m. iš 341 užregistruoto atvejo pagal BK 222 straipsnį, net 159 tyrimai buvo nutraukti, o 43 – užbaigti baudžiamuoju įsakymu. 2024 m. tendencija išliko panaši: iš 236 atvejų 111 tyrimų nutraukti, o 34 – užbaigti baudžiamuoju įsakymu. Panaši situacija matoma ir dėl BK 223 straipsnio – 2023 m. 16 atvejų baigti baudžiamuoju įsakymu, o 41 tyrimas nutrauktas. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad dauguma tokių veikų nelaikomos pakankamai pavojingomis, kad būtų sprendžiamos per visavertį teismo procesą ar baigiamos laisvės atėmimo bausme.

Atsižvelgiant į šią praktiką Įstatymo projektu siekiama ne tik suvienodinti BK 222 ir 223 straipsnių sankcijų sistemą su kitomis Baudžiamojo kodekso dalimis, bet ir užtikrinti, kad bausmės būtų aiškios, proporcingos ir orientuotos į resocializaciją. Pažymėtina, kad nors 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo plataus masto BK specialiosios dalies reforma, kuria buvo siekiama subalansuoti baudžiamąją atsakomybę pagal ultima ratio principą, šie du straipsniai į reformos apimtį nebuvo įtraukti. Todėl šis Įstatymo projektas laikytinas ne tik aktualiu, bet ir būtinu žingsniu siekiant užtikrinti bendrą baudžiamosios teisės sistemos nuoseklumą ir atitikimą tiek praktikai, tiek ekonominio efektyvumo bei proporcingumo principams, kuriuos akcentuoja ir Gary S. Becker teorija.

Naudos ir sankcijų pusiausvyra: Gary S. Becker požiūris

Gary S. Becker savo darbe Crime and Punishment: An Economic Approach teigia, kad nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis ar vien moralinių nuostatų nulemtas, tai racionalus sprendimas, pagrįstas naudos ir sąnaudų analize. Asmenys vertina, ar tikėtina nauda iš neteisėto veiksmo viršys galimas pasekmes, įskaitant bausmę. Jei bausmės yra per menkos arba taikomos retai, jos nesukuria pakankamo atgrasomojo efekto. Priešingai, aiškios, proporcingos ir neišvengiamos sankcijos gali veiksmingai paskatinti laikytis teisės normų.

Pavyzdžiui, verslininkas, žinodamas, kad už apgaulingos finansinės apskaitos tvarkymą gresia didelė piniginė bauda, tarkime 100 000 eurų, o nauda iš tokio pažeidimo siekia tik 20 000 eurų, gali racionaliai nuspręsti, kad rizika yra per didelė ir pasirinkti teisėtą elgesį. Tokiu būdu Gary S. Becker modelis leidžia suprasti, kaip veikia paskatų sistema: nusikalstama veika tampa mažiau patraukli, kai jos sąnaudos viršija naudą.

Gary S. Becker taip pat pabrėžia, kad baudos yra ekonomiškai efektyvesnės nei laisvės atėmimas. Skirtingai nei įkalinimas, kuris sukuria dideles valstybės išlaidas (kalėjimų infrastruktūra, apsauga, priežiūra), baudos ne tik nesukelia tokių išlaidų, bet ir gali tapti grąža visuomenei. Jos veikia kaip kompensacija – pažeidėjas sumoka, o visuomenė gauna. Tokiu būdu socialinės sąnaudos yra mažesnės, o poveikis elgsenai išlieka reikšmingas.

Remiantis šiomis Gary S. Becker idėjomis, toliau analizuosime, ar siūlomas Įstatymo projektas atitinka racionalaus elgesio paskatų logiką. Bus vertinama, ar siūlomos teisinės priemonės užtikrina teisinės atsakomybės proporcingumą, bausmių ekonominį efektyvumą ir paskatų sistemą, kuri skatintų sąžiningą elgesį ir mažintų nusikalstamumo riziką.

Teisinės atsakomybės proporcingumas ir Ultima Ratio principas

Įstatymo projektas, kuriuo siekiama pakeisti Baudžiamojo kodekso 222 ir 223 straipsnius, numato švelnesnes sankcijas už apgaulingą ar aplaidžią finansinę apskaitą. Tai apima ne tik bausmių ribų korekciją, bet ir aiškesnį diferencijavimą tarp tyčinių ir neatsargių veikų. Konkrečiai, BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika būtų perklasifikuota iš apysunkės į nesunkią, 2 dalyje – iš sunkios į apysunkę, o BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyta veika taptų baudžiamuoju nusižengimu. Šie pakeitimai grindžiami siekiu užtikrinti proporcingumą ir laikytis baudžiamosios teisės, kaip ultima ratio, principo, kad baudžiamoji atsakomybė būtų taikoma tik tada, kai kitos teisinės priemonės yra nepakankamos.

Gary S. Becker ekonominis požiūris į nusikalstamumą padeda įvertinti šių pakeitimų pagrįstumą. Pasak jo, žmonės priima sprendimus remdamiesi racionalia naudos ir sąnaudų analize. Jei bausmės yra per griežtos, bet taikomos retai arba neproporcingai, jos gali prarasti atgrasomąjį poveikį ir net skatinti nepasitikėjimą teisine sistema. Remiantis šiuo požiūriu dabartinės BK 222 ir 223 straipsnių sankcijos, kurios dažnai taikomos net ir už mažo pavojingumo veiksmus, neatitinka racionalaus paskatų modelio.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad apskaitos pažeidimai dažnai laikomi malum prohibitum – tai yra teisės pažeidimai, kurie savaime nėra morališkai smerktini, bet laikomi neteisėtais dėl įstatymo draudimo. Visuomenė į tokius veiksmus dažnai žiūri atlaidžiau nei į smurtinius ar tiesiogiai žalą sukeliančius nusikaltimus, todėl kyla klausimas, ar griežčiausia atsakomybės forma, baudžiamoji atsakomybė, yra tinkama. Praktika rodo, kad absoliuti dauguma tokių atvejų yra nutraukiami arba užbaigiami baudžiamuoju įsakymu, dažnai net neskiriant laisvės atėmimo bausmės. Tai rodo, kad realus šių veikų pavojingumas dažnai nėra laikomas pakankamu, kad pateisintų griežtą baudžiamąją atsakomybę.

Siekis nustatyti švelnesnes bausmes nereiškia, kad asmuo, padaręs pažeidimą, liks nenubaustas. Priešingai, atsakomybė išlieka, tačiau ji tampa labiau proporcinga faktinei žalai ir socialiniam pavojingumui. Tai atitinka Gary S. Becker mintį, kad sankcijos turi būti ne tik atgrasomosios, bet ir racionaliai pagrįstos, jos turi būti pakankamos, kad atgrasytų, bet ne perteklinės, kad nesukurtų neefektyvių socialinių sąnaudų.

Be to, kadangi Administracinių nusižengimų kodekse jau egzistuoja atsakomybė už panašius veiksmus, kyla klausimas, ar papildoma kriminalizacija yra būtina. Gary S. Becker požiūriu, jei administracinės priemonės yra pakankamos, papildomos baudžiamosios sankcijos tampa perteklinės ir ekonomiškai neefektyvios.

Bausmių efektyvumas ir ekonominis pagrįstumas

Gary S. Becker savo ekonominiame modelyje pabrėžia, kad baudos yra ne tik efektyvesnės nei laisvės atėmimas, bet ir labiau ekonomiškai pagrįstos. Jo teigimu, baudos atlieka dvi svarbias funkcijas: jos veikia kaip atgrasymo priemonė ir kartu sukuria naudą visuomenei, nes gali būti laikomos kompensacija už padarytą žalą. Priešingai, laisvės atėmimas sukelia dideles valstybės išlaidas, nuo kalėjimų infrastruktūros iki personalo išlaikymo, tačiau nesuteikia tiesioginės naudos nei nukentėjusiajam, nei visuomenei.

Šis požiūris aiškiai atsispindi ir Įstatymo projekto nuostatose, kurios numato platesnes galimybes taikyti alternatyvias bausmes – baudas, viešuosius darbus, laisvės apribojimą – vietoje laisvės atėmimo. Taip valstybė galėtų sutaupyti reikšmingus išteklius, šiuo metu skiriamus ilgos trukmės teisiniams procesams ir įkalinimui, o šiuos resursus būtų galima nukreipti pavojingesnių nusikaltimų tyrimui. Gary S. Becker logika čia labai aiški, jei galima pasiekti tą patį prevencinį efektą mažesnėmis sąnaudomis, tai yra racionalesnis ir efektyvesnis pasirinkimas.

Gary S. Becker taip pat pabrėžia, kad svarbu ne tik bausmės dydis, bet ir jos taikymo tikimybė. Aiškiai apibrėžtos, nuosekliai taikomos ir prognozuojamos sankcijos yra veiksmingesnės nei griežtos, bet retai taikomos. Įstatymo projekte siūlomos aiškesnės ir labiau prognozuojamos sankcijos gali padidinti jų taikymo nuoseklumą, o tai sustiprina prevencinį poveikį. Tokia sistema leidžia veiksmingiau valdyti paskatas, asmenys žino, kad net ir už mažesnį pažeidimą bus taikoma reali, bet proporcinga atsakomybė.

Be to, Gary S. Becker modelis leidžia vertinti ir optimalių laisvės atėmimo bausmių trukmę – ji turėtų priklausyti nuo padarytos žalos dydžio, socialinių sąnaudų ir elgsenos pokyčių elastingumo. Tai padeda užtikrinti, kad bausmės būtų ne tik teisingos, bet ir proporcingos, išvengiant tiek perteklinio griežtumo, tiek nepakankamo atgrasymo.

Galiausiai, baudos, kaip kompensacinės priemonės, leidžia ne tik atlyginti žalą, bet ir išvengti perteklinių socialinių sąnaudų. Nors kai kurie kritikuoja baudas kaip galimybę „nusipirkti“ nusikaltimą, Gary S. Becker pabrėžia, kad tikslas yra ne kerštas, o socialinės žalos mažinimas. Todėl svarbu, kad baudos būtų nustatomos pagal padarytą žalą, o ne pagal subjektyvius kriterijus, tokius kaip pažeidėjo statusas ar turtinė padėtis.

Apibendrinimas

Apibendrinant galima pažymėti, kad vertinant šiuo metu BK 222 ir 223 straipsniuose įtvirtintas sankcijas remiantis ekonominio efektyvumo kriterijumi, jos yra perteklinio griežtumo ir ne visais atvejais proporcingos faktiniam pažeidimo pavojingumui. Tai ypač akivaizdu atsižvelgiant į tai, kad už analogiškus veiksmus jau yra numatyta administracinė atsakomybė, o praktikoje dažniausiai taikomos švelnesnės procesinės formos. Vyraujanti teisminė praktika rodo, kad prokurorai, įvertinę buhalterinės apskaitos pažeidimus, dažnai renkasi procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, o tai reiškia, kad net ir nustačius nusikalstamą veiką, ji nėra laikoma pakankamai pavojinga, kad būtų sprendžiama per visavertį teismo procesą ar baigiama laisvės atėmimo bausme.

Remiantis Gary S. Becker teiginiais, proporcingos, aiškios ir realiai taikomos baudos yra veiksmingesnė atgrasymo priemonė nei griežtos, bet retai taikomos sankcijos. Be to, baudos, kaip Gary S. Becker pabrėžia, yra ekonomiškai efektyvesnės, jos ne tik nesukelia papildomų valstybės išlaidų, bet ir gali būti laikomos kompensacija visuomenei. Todėl siūlomo Įstatymo projekto įgyvendinimas būtų pozityvus žingsnis, leidžiantis optimaliau sureglamentuoti finansinius nusikaltimus, užtikrinti sankcijų proporcingumą ir efektyviau paskirstyti valstybės išteklius.

Enrika Gudzevičiūtė yra Vilniaus universiteto Teisės fakulteto IV kurso studentė. Šis komentaras parengtas tyrimo, atlikto studijuojant studijų dalyką „Ekonominė teisės analizė“ (dėstytojas doc. dr. Donatas Murauskas), pagrindu.

ŠALTINIAI

1. G. S. Becker, 1968, iš Economic Analysis of Law, ed. by. D. A. Wittman, 2003, Blackwell Publishing.
2. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (Žin., 2000, Nr. 89-2741) (BK).
3. Baudžiamojo kodekso 222 ir 223 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP–119, prieiga per internetą https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/5df1dd50e52411efaaf7b71596f7c8a4.
4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 ir 223 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto aiškinamasis raštas, prieiga per internetą https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/8f3a4a00e52411efaaf7b71596f7c8a4?jfwid=f975c8zup.
5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 ir 223 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto išvada, prieiga per internetą https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/7bd5a7f0e9ef11efaaf7b71596f7c8a4?jfwid=f975c8zup.