V. Nikitinas. ESTT konstatavo Mobilumo paketo nuostatos neteisėtumą – kas atlygins žalą vežėjams?

Aktualu, jog prieš keletą savaičių ESTT priėmė ilgai lauką sprendimą, kuriuo išaiškino dalį ES valstybių narių neraminusį klausimą dėl Mobilumo paketo nuostatų teisėtumo. Lietuvai ir joje įsisteigusiems vežėjams šis sprendimas yra itin reikšmingas, kadangi ESTT pasisakė dėl vežėjams nustatytų įpareigojimų, susijusių su periodiniu vilkikų grąžinimu į veiklos centrus įsisteigimo valstybėje.

Dar 2022-02-21 įsigaliojo Reglamentu 2020/1055 nustatyti Reglamento 1071/2009 pakeitimai, kuriais buvo įtvirtinta pareiga vežėjams tarptautiniam krovinių vežimui naudojamas transporto priemones kas aštuonias savaites grąžinti į vieną iš veiklos centrų atitinkamos transporto įmonės įsisteigimo valstybėje narėje.

Šis reikalavimas susilaukė ne mažo sujudimo ir priešpriešos tarp valstybių narių. Centrinėse ES valstybėse narėse įsisteigusiems vežėjams nustatytas įpareigojimas sunkumų nesukėlė, tačiau tokioms valstybėms narėms, kaip Lietuva, Rumunija, Bulgarija, Kipras ir kt., šis reikalavimas pareikalavo nemažai galvos skausmo. Teko sukti galvas, kaip užtikrinti reikalavimo grąžinti vilkikus kas aštuonias savaites į įsisteigimo valstybės veiklos centrus įgyvendinimą ir tuo pačiu užtikrinti nenutrūkstamą veiklą. Pvz., Lietuvoje tai paskatino vežėjus net iškelti turimus verslus į Lenkiją, kad būtų sumažinti nuostoliai, įgyvendinant minėtą reikalavimą. Reikalavimo įsigyvendinimas neapsiėjo ir be vežėjų bankrotų.

Valstybės narės, kurios suabejojo Reglamentu 2020/1055 įtvirtintų pakeitimų teisėtumu, kreipėsi į ESTT. Tarp tokių valstybių narių buvo Lietuva, Bulgarija, Rumunija, Kipras, Vengrija, Malta, Lenkija. Estija ir Latvija atskirų ieškinių nepateikė, tačiau į ginčą stojo ieškovų pusėn. Tiesa, dalis Sąjungos valstybių narių, pvz., Italija, Prancūzija, Nyderlandai, Vokietija, Mobilumo paketą ir juo nustatytus įpareigojimus palaikė.

Galiausiai, po beveik 4 metus trukusio ginčo, ESTT įvertino, kad Reglamentu 2020/1055 nustatytas įpareigojimas tarptautiniam krovinių vežimui naudojamas transporto priemones kas aštuonias savaites grąžinti į vieną iš veiklos centrų atitinkamos transporto įmonės įsisteigimo valstybėje narėje yra neteisėtas. ESTT vertinimu, ES Parlamentas ir Taryba nepateikė aiškių ir nedviprasmiškų bazinių duomenų, kuriais remiantis buvo nustatytas ginčijamas įpareigojimas, ir kad nuo šių duomenų priklausė veiksmingas jų diskrecijos įgyvendinimas. Parlamentas ir Taryba, anot ESTT, neįrodė, kad priimdami Reglamentą 2020/1055 turėjo pakankamai informacijos, kad galėtų įvertinti pareigos grąžinti transporto priemones proporcingumą.

ESTT savo sprendime pritarė Lietuvos Respublikos ieškinio pagrindui dėl proporcingumo principo pažeidimo, kadangi Sąjungos teisės aktų leidėjas neišnagrinėjo pareigos grąžinti transporto priemones proporcingumo ir nusprendė panaikinti Reglamento 2020/1055 nuostatą, kuria į Reglamentą 1071/2009 įtrauktas įpareigojimas grąžinti kas aštuonias savaites vilkikus į veiklos centrus įsisteigimo valstybėje.

Aktualu, kad nuo šio Mobilumo paketo reikalavimo taikymo iki ESTT sprendimo priėmimo praėjo beveik dveji metai. Per šį laikotarpį vežėjai privalėjo vykdyti tiesiogiai Lietuvoje taikomo reglamento reikalavimus ir vykdyti įpareigojimą grąžinti vilkikus į įsisteigimo valstybę. Šio įpareigojimo vykdymas neabejotinai sukėlė nuostolių verslui ir pareikalavo veiklos pokyčių.

Reikia pažymėti, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 268 ir 340 straipsniai įtvirtina ESTT kompetenciją spręsti ginčus dėl žalos, sukeltos neteisėtais Sąjungos institucijų veiksmais, atlyginimo. Bendrojo teismo praktiko aiškinama, jog Sąjungos deliktinės atsakomybės atsiradimas siejamas su visų sąlygų įrodymu, t. y., veiksmų, dėl kurių prieštaraujama Sąjungos institucijai neteisėtumu, žalos realumu ir priežastinio ryšio taro šios institucijos ir nurodytos žalos buvimu.

Šiuo atžvilgiu, ESTT priimtas sprendimas dėl Reglamento 2020/1055 nuostatos neteisėtumo yra pagrindas pripažinti, kad Tarybos ir Parlamento veiksmai, nustatant privalomą įpareigojimą periodiškai grąžinti vilkikus į įsisteigimo valstybėje esančius veiklos centrus, buvo neteisėti ir sukėlė žalą šį įpareigojimą vykdžiusiems subjektams. Atitinkamai, vežėjas, vykdęs neteisėtą Reglamento 2020/1055 nuostatą, turėtų įsivertinti, kokio dydžio žalą patyrė, pvz., dėl veiklos centrų iškėlimo, periodinių vilkikų grąžinimų ir pan. Kaip nurodo Susisiekimo ministerija, Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso skaičiavimais, vilkikų grąžinimas Lietuvos transporto sektoriaus kasmetines sąnaudas padidino daugiau nei 620 mln. eurų. Manytina, jog kilusi vežėjo žala dėl privalomo vilkikų grąžinimo būtų neabejotinai susijusi su neteisėto įpareigojimo vykdymu, t. y., būtų priežastiniame ryšyje. Minėtų sąlygų įrodymas Bendrajame Teisme užtikrintų vežėjo teisę reikalauti patirtos žalos atlyginimo.

Tiesa, Lietuva ir kitos ieškinius ESTT pateikusios valstybės narės skundė ir kitas Mobilumo paketo nuostatas, tarp kurių pateko ir reikalavimas vairuotojams kas keturias savaites grįžti į vežėjo registracijos šalį arba savo gyvenamąją vietą. Visgi valstybių narių pateikti argumentai šiuo klausimu ESTT neįtikino. Pvz., Lietuva laikėsi pozicijos, jog minėtas reikalavimas pažeidžia vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principus, kadangi Sąjungos pakraščiuose esančiose valstybėse narėse įsisteigusios transporto įmonės išstumiamos iš transporto rinkos Sąjungos teritorijos dalyje, siekiant sumažinti tų įmonių veiklos apimtį. Anot ESTT, Sąjungos teisės nuostata negali būti laikoma savaime prieštaraujančia vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principams vien dėl to, kad sukelia skirtingas pasekmes tam tikriems ūkio subjektams, jei tokia situacija susidaro dėl skirtingų jų veiklos sąlygų, pavyzdžiui, dėl jų geografinės padėties.

Taigi reikia pasidžiaugti, kad ESTT priėmė Lietuvai palankų sprendimą ir panaikino daug galvos skausmo sukėlusį reikalavimą vežėjams dėl periodinio vilkikų grąžinimo. Nors ir ne pilna apimtimi, tačiau buvo išgirsti Sąjungos valstybių narių argumentai.

Dr. Vilius Nikitinas yra advokatas, ,„Nikitinas Legal“ vadovaujantis partneris