InstitucijosTech+Law

Ar galima naudoti svetimus kūrinius DI sistemoms apmokyti?

Vokietijoje Hamburgo teismas neseniai priėmė reikšmingą sprendimą, kuris gali turėti toli siekiančių pasekmių dirbtinio intelekto (DI) plėtrai ir autorių teisių apsaugai. Teismas nusprendė, kad DI sistemų valdytojai gali naudoti svetimus kūrinius savo sistemoms apmokyti be autorių leidimo. Šis sprendimas kelia klausimų ne tik Vokietijoje, bet ir kitose Europos Sąjungos šalyse, įskaitant Lietuvą.

Bylos esmė

Fotografas Robertas Kneschke padavė į teismą organizaciją LAION gemeinnütziger e.V., kaltindamas ją neteisėtu jo nuotraukos atgaminimu ir panaudojimu DI sistemos mokymui. LAION pripažino, kad nuotrauka buvo panaudota, tačiau ginčijo, kad tai buvo neteisėta.

Teisinis pagrindas

LAION savo veiksmus grindė Europos Sąjungos Autorių teisių ir gretutinių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje direktyva (DSM direktyva). Ši direktyva numato išimtį, leidžiančią be autoriaus sutikimo atgaminti kūrinius „tekstų ir duomenų gavybos tikslais“. Tekstų ir duomenų gavyba apibrėžiama kaip automatizuotas analitinis metodas, skirtas analizuoti skaitmeninį tekstą ir duomenis, siekiant išgauti informaciją, įskaitant modelius, tendencijas ir koreliacijas.

Teismo sprendimas

Hamburgo teismas pripažino, kad LAION vykdytas interneto puslapių duomenų rinkimas (scrap’inimas) yra teisėtas ir patenka į DSM direktyvos numatytą išimtį. Todėl organizacijai nereikėjo R. Kneschke sutikimo jo nuotraukos panaudojimui DI sistemos mokymui.

Opt-out klausimas

Nors sprendimas buvo palankus DI sistemų valdytojams, teismas nepateikė išsamaus paaiškinimo dėl autoriaus teisės uždrausti naudoti jo kūrinius šiais tikslais (vadinamasis opt-out). DSM direktyva leidžia autoriui „kompiuterio skaitomomis priemonėmis“ uždrausti naudoti kūrinį tekstų ir duomenų gavybos tikslais. Teismas svarstė, kad „natūralia kalba“ parašytas draudimas galėtų būti tinkamas, tačiau šioje byloje tai nebuvo esminis klausimas.

Reikšmė DI valdytojams

Šis teismo sprendimas palengvina DI sistemų valdytojų veiklą, leidžiant jiems naudoti interneto turinį savo sistemų mokymui, jei autorius aiškiai neuždraudė tokio naudojimo. Tai gali paskatinti spartesnę DI technologijų plėtrą, nes suteikia prieigą prie didesnio duomenų kiekio.

Reikšmė autoriams

Autoriams, tokiems kaip elektroniniai žurnalai, fotografai ar kūrėjai, šis sprendimas kelia iššūkių. Jie turėtų aktyviai rūpintis savo kūrinių apsauga, nes vien svetainės naudojimo taisyklėse nurodytas draudimas gali būti nepakankamas. Rekomenduojama naudoti technines priemones, pavyzdžiui, robots.txt failą, siekiant aiškiai išreikšti draudimą naudoti kūrinius tekstų ir duomenų gavybos tikslais.

Situacija Lietuvoje

Ar Lietuvos teismai spręstų panašiai? Nors Lietuvoje dar nebuvo analogiškos bylos, Lietuvos autorių teisių įstatymas taip pat leidžia tekstų ir duomenų gavybą be autoriaus sutikimo. Todėl galima manyti, kad sprendimas galėtų būti panašus. Tačiau tolimesni teisiniai precedentai ir įstatymų aiškinimas galėtų suteikti daugiau aiškumo.

Išvados

Hamburgo teismo sprendimas atskleidžia aktualius teisinius klausimus, susijusius su DI plėtra ir autorių teisių apsauga. DI sistemų valdytojams tai suteikia daugiau laisvės, tačiau autoriams kelia naujus iššūkius dėl jų kūrinių apsaugos. Svarbu, kad abi pusės būtų informuotos ir imtųsi atitinkamų veiksmų, siekdamos apsaugoti savo interesus.

Rekomendacijos

  • DI sistemų valdytojams: užtikrinti, kad naudojami duomenys būtų surinkti laikantis teisės aktų reikalavimų, atkreipiant dėmesį į galimus autorių draudimus.
  • Autoriams: naudoti technines priemones (pvz., robots.txt failą) aiškiam draudimui išreikšti ir aktyviai stebėti savo kūrinių naudojimą internete.
  • Teisės specialistams: sekti teismų praktiką ir teikti rekomendacijas, padedančias aiškinti ir taikyti įstatymus sparčiai besikeičiančioje technologinėje aplinkoje.

Tekstą parengė Andrius Iškauskas, advokatų kontoros NOOR advokatas, partneris

Back to top button