Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimai: ką svarbu žinoti darbdaviams ir darbuotojams

Vasarą ir rudens pradžioje įsigalioja daug svarbių pakeitimų, kurie sugriežtins užsieniečių įdarbinimo ir buvimo Lietuvoje tvarkas.

Atsižvelgiant į įstatymo pataisas, nuo 2024 m. liepos 1 d. užsieniečiai, kurie naudojasi beviziu režimu arba turi galiojančią Šengeno ar kitos valstybės nacionalinę vizą, arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje išduotą leidimą laikinai gyventi (pvz., Lenkijoje, Vokietijoje ir t.t.), nebegalės teisėtai dirbti Lietuvoje. Anksčiau tokie užsieniečiai galėjo pradėti darbo santykius su Lietuvoje įregistruota įmone dar iki leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo, o tai buvo ypač aktualu užsieniečiams, kurių profesijos yra įtrauktos į trūkstamų profesijų sąrašą. Dabar, po pataisų įsigaliojimo, užsieniečiai gali būti įdarbinti Lietuvoje tik turėdami leidimą laikinai arba nuolat gyventi Lietuvoje, išskyrus:

• užsieniečius, kurie į Lietuvą yra komandiruojami ir dirbti atvyksta kaip Europos Sąjungos arba Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėje narėje įsteigtos įmonės darbuotojai;
• su Lietuvos valstybės vėliava tarptautiniais maršrutais plaukiojančių laivų įgulų narius;
• užsieniečius, kurie ne ilgiau nei trims mėnesiams per metus atvyks į Lietuvą tvarkyti reikalų, susijusių su sutarčių sudarymu, jų vykdymu, personalo mokymu ar įrangos diegimu;
• verslininkus, kurie yra įmonių akcininkai bei vadovai;
• aukšto meistriškumo sportininkus;
• atlikėjus;
• Užsienio reikalų ministerijoje akredituotus žurnalistus;
• religine veikla oficialiai užsiimančius asmenis;
• užsieniečius, kurie į Lietuvą atvyksta vykdyti vyriausybinių arba Europos Sąjungos ar jos valstybių narių pripažįstamų savanoriškos veiklos programų;
• dėstytojus ir tyrėjus, kurie atvyksta atlikti mokslinius tyrimus kaip tyrėjai, turėdami darbo arba autorines sutartis, sudarytas su mokslo ar studijų institucijomis;
• ekonomiškai išsivysčiusių valstybių (Australijos, Japonijos, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Naujosios Zelandijos, Pietų Korėjos) piliečius, atvykstančius dirbti arba užsiimti kita teisėta veikla.

Po padidinamuoju stiklu – ir leidimai gyventi

Nuo 2024 m. liepos 1 d. leidimas laikinai gyventi Lietuvoje darbo pagrindu gali būti išduodamas užsieniečiui, kurio darbdavys vykdo realią veiklą Lietuvoje, pagal kurią kviečia užsienietį ne trumpiau nei 6 mėnesiams ir turi reikiamus leidimus bei galiojančias licencijas, neturi administracinių nuobaudų pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už nepranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis ar melagingų duomenų pateikimą kviečiant užsienietį atvykti į Lietuvos Respubliką arba pagalbą kitu neteisėtu būdu užsieniečiui gauti teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą arba nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo daugiau kaip vieni metai. Be to, darbdavys, ketinantis įdarbinti užsienietį, turi pateikti įsipareigojimą įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėn. laikotarpiui ir yra nustatyta viso darbo laiko norma.

Svarbu pabrėžti, kad įsigaliojusių pakeitimų pagrindu, leidimas laikinai gyventi panaikinamas ne tik dėl darbdavio padarytų administracijų nusižengimų, bet ir tada, kai įmonė turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui arba prarado veiklai reikiamas licencijas ir (ar) leidimus, arba neatitinka licencijuojamos veiklos vykdymo sąlygų, kai užsienietis įdarbintas licencijuojamai veiklai.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad nuo šiol leidimo laikinai arba nuolat gyventi panaikinimo atveju, užsieniečiui nebebus paliekamas leidimas gyventi, jei užsienietis inicijuos sprendimo apskundimo procedūras Lietuvos teisme.

Nuo 2024 m. liepos 1 d. leidimas laikinai gyventi bus skelbiamas negaliojančiu po sprendimo priėmimo dėl leidimo gyventi panaikinimo, nepriklausomai nuo to, ar užsienietis jį apskųs ar ne, tačiau leidimas gyventi galės būti naujai įformintas, apskundus sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi, kai teismas pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemones dėl apskųsto sprendimo vykdymo sustabdymo.

Įstatymo pakeitimai taip pat nustato ir papildomus reikalavimus užsienio specialistams. Pagal naują tvarką, užsienietis, kuris ketina dirbti kvalifikuotą darbą, privalo turėti ne tik reikiamą išsilavinimą, bet ir ne mažesnę negu vienų metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu. Įmonė turi įsipareigojimą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis.

Galimybė dirbti keliems darbdaviams išlieka su sąlyga, kad sutarties sudaryme gali dalyvauti ne daugiau kaip 4 darbdaviai.

Palies ir Ukrainos piliečius

Pakeitimai palies ir Ukrainos piliečius. Nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. baigiasi lengvatų laikotarpis, po kurio Ukrainos Respublikos piliečiai, kurie neturi laikinosios apsaugos Lietuvoje, privalo gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje darbo arba humanitariniu pagrindu. Svarbu pabrėžti, kad pagal naują tvarką, Ukrainos piliečiai, neturintys laikinosios apsaugos Lietuvoje, teisėtai galės pradėti dirbti tik nuo leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo ir įstatymo nustatytais atvejais, pvz., kai asmuo nėra aukštos kvalifikacijos specialistas arba jo profesija nėra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą, privalo gauti ir Užimtumo tarnybos sprendimą dėl užsieniečio atitikties darbo rinkos poreikiams.

Taip pat nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. užsieniečių įdarbinimo procedūrose įsigaliojo pakeitimai, pagal kuriuos darbdavys, ketinantis įdarbinti trečiosios šalies pilietį, už tarpininkavimo raštą dėl leidimo laikinai gyventi arba nacionalinės vizos išdavimo pateikimą privalo sumokėti 50.00 Eur valstybės rinkliavą.[1] Svarbu paminėti, kad nebus galima keisti pateikto ir apmokėto tarpininkavimo rašto, taip pat nebus galima pateikti neapmokėtų tarpininkavimo raštų. Atsižvelgiant į įstatymo pakeitimus, darbdaviai, kurie pageidauja įdarbinti specialistus iš užsienio, turės iš anksto pasirūpinti ne tik savo reputacija, bet ir atidžiai rinktis darbuotojus, tikrinti jų turimą kvalifikaciją, profesinę patirtį, paruošti reikiamus dokumentus, teisingai užpildyti ir pateikti tarpininkavimo raštus.

Tekstą parengė advokatų kontoros „Glimstedt“ vyresnioji teisininkė Ksenyia Veličkienė

[1] https://www.migracija.lt/lt/-/tarpininkavimo-ra%C5%A1tai-d%C4%97l-u%C5%BEsienie%C4%8Di%C5%B3-%C4%AFdarbinimo-bus-priimami-tik-sumok%C4%97jus-valstyb%C4%97s-rinkliav%C4%85?redirect=%2Flt%2Fnaujienos