V. Nikitinas. Keleivių vežimo tolimojo susisiekimo maršrutais reforma: ar pavyko ją įgyvendinti?
Keleivių vežimo tolimojo susisiekimo maršrutais paslaugų teikimo teisinis reguliavimas 2023 m. stipriai keitėsi, t. y., vyko reforma, kurios tikslas buvo liberalizuoti šią rinką. Praėjo jau kiek daugiau nei metai nuo šios reformos įgyvendinimo, tad reikšminga įvertinti reformos įgyvendinimo rezultatus ir galimus iššūkius.
Aktualu, kad iki 2023 m. vykusių teisinio reguliavimo pokyčių vežėjai buvo sudarę neterminuotas sutartis su Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA), o tai lėmė konkurencijos rinkoje nebuvimą. 2020 m. Konkurencijos taryba atliko tyrimą pagal vieno iš vežėjų skundą, kuriame buvo teigiama, jog LTSA nevykdo konkurencingos vežėjų atrankos procedūros, pratęsdama sutartis su tais pačiais vežėjais, dėl tų pačių maršrutų, ir tokiu būdu neleidžia į rinką įeiti naujiems dalyviams.
Konkurencijos taryba 2020 m. vasarą paskelbė, kad LTSA, daugelį metų pratęsdama sutartis su tais pačiais vežėjais, neužtikrino sąžiningos konkurencijos laisvės keleivių vežimo tarpmiestiniais maršrutais srityje ir savo sprendimais teikė privilegijas rinkoje jau veikiančioms įmonėms. LTSA sprendimai lėmė, kad rinka tapo uždara: tuo pačiu maršrutu visą laiką vežė tas pats vežėjas ar keli vežėjai, o patekti į rinką naujam ūkio subjektui buvo praktiškai neįmanoma.
Konkurencijos taryba už Konkurencijos įstatymo pažeidimą LTSA tuo metu skyrė baudą ir įpareigojo šią instituciją nutraukti sutartis su vežėjais bei organizuoti konkurencingą atrankos procedūrą. Tuo pagrindu 2023 m. buvo priimti Kelių transporto kodekso pakeitimai, kuriais buvo įtvirtintas liberalus verslo modelis vežėjams, vežantiems keleivius tarpmiestiniais autobusais.
Įsigaliojus teisinio reguliavimo pokyčiams, vežėjai, norėdami gauti leidimą vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutais, turi pateikti LTSA pranešimą ir dokumentus, kad atitinka vežėjui keliamus reikalavimus, o LTSA turi nuspręsti, ar leidimą išduoti. Konkursai vežėjams atrinkti nebėra organizuojami, nes, kaip numatyta Kelių transporto kodekse, vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutu gali tie vežėjai, kurie turi LTSA išduotą leidimą ir yra su LTSA sudarę paslaugų teikimo sutartį.
Visgi reikia turėti omenyje, jog reforma ne iki galo išsprendė visus aktualius klausimus, pvz., iki šiol nėra sureguliuoti kai kurie Kelių transporto kodekse nustatyti reikalavimai vežėjams. Kaip antai, vadovaujantis Kelių transporto kodekso nuostatomis, vežėjui, siekiant gauti leidimą, galioja reikalavimas Vyriausybės nustatyta tvarka pateikti LTSA deklaraciją dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams. Tačiau šio reikalavimo įgyvendinamieji teisės aktai iki šiol nėra priimti ir vis dar sprendžiamas klausimas, ar apskritai vežėjai gali būti įpareigoti teikti tokias deklaracijas. Dėl to šiai dienai vis dar nėra aiški deklaracijos teikimo ir vertinimo tvarka, o tai gali apsunkinti naujų vežėjų atėjimą į rinką.
Vežėjams taip pat nustatytas svarbus pokytis – užtikrinti, kad autobusai būtų ne senesni kaip 14 metų, o nuo 2026 m. ne senesni kaip 10 metų. Tiesa, šiuo metu svarstomame Kelių transporto kodekso pakeitimo projekte siekiama pailginti šį terminą ir sudaryti sąlygas vežėjams toliau naudoti autobusus, ne senesnius kaip 14 metų.
Aktualu ir tai, kad LTSA yra patvirtinusi maršrutų sąrašą, į kurį šiai dienai įtraukti 189 tolimojo susisiekimo maršrutai. Vežėjas, siekdamas gauti leidimą, turi nurodyti, kuriais iš šių maršrutų ketina vežti keleivius. Reikia pažymėti, kad vienas iš Lietuvoje veikiančių vežėjų šiuo metu teisme siekia panaikinti LTSA paskelbtą autobusų maršrutų sąrašą. Anot vežėjo, šiame sąraše nėra dalies maršrutų, todėl kyla neaiškumų, kaip vykdyti veiklą. Tuo tarpu, LTSA teigimu, šis vežėjas siekia užsitikrinti dominuojančią padėtį rinkoje, nes panaikinus maršrutų sąrašą vežėjai visam gyvenimui taptų tam tikrų maršrutų savininkais. Ginčas šiai dienai dar nėra išspręstas.
Galima matyti, jog maršrutų sąrašas ir jo naudojimas kelia vis dar nemažai klausimų. Pvz., parengtame Kelių transporto kodekso pakeitimo projekte siūloma sudaryti sąlygas tik vienam vežėjui suteikti leidimą vykyti važiavimus atitinkamu maršrutu. Vertintina, kad toks siūlymas iš esmės prieštarauja siekiui liberalizuoti rinką, kadangi neterminuoto leidimo išdavimas vienam vežėjui sudarytų sąlygas tokiam vežėjui dominuoti atitinkamame maršrute, o naujiems vežėjams būtų sudaromos kliūtys patekti į rinką. Tokiu teisiniu reguliavimu iš esmės būtų paneigti 2023 m. reforma nustatyti rinkos liberalizavimo tikslai.
Aktualu, kad šiuo metu vežėjams galioja reikalavimas vežti keleivius atitinkamu reisu vienodu tarifu. Keleivių transporto kodekso pakeitimo projektu siekiama pakeisti teisinį reguliavimą ir iš esmės sudaryti vežėjams galimybes taikyti skirtingą kainodarą, kadangi norima panaikinti reikalavimą vežėjams vežti keleivius iš anksto nustatytais tarifais. Vežėjams toks teisinis reguliavimas galėtų būti palankus, kadangi užtikrintų galimybę tarifus derinti pagal sezoniškumą ar paros laiką, tačiau keleivių tokie pokyčiai galimai nenudžiugintų. Šiame kontekste reikia įvertinti ir tai, kad sudarius sąlygas vienam vežėjui vykdyti veiklą vienu maršrutu, šis galėtų nevaržomai ir nepatirdamas jokios konkurencijos nustatyti skirtingą kainodarą keleiviams. Tokiu teisiniu reguliavimu vėlgi būtų iš esmės paneigtas siekis liberalizuoti rinką.
Taigi esama situacija rodo, jog keleivių vežimo tolimojo susisiekimo maršrutais reforma vis dar susiduria su nemažai iššūkių. Nors 2023 m. įgyvendinta reforma siekta atverti rinką vežėjams, dėl teisinio reguliavimo neaiškumo ir galimų jo pokyčių, naujiems vežėjams atėjimas į šią rinką gali pasirodyti rizikingas. Vertintina, kad teisės aktų leidėjui tenka derinti ganėtinai skirtingus interesus, tačiau itin svarbu nepamesti pirminio jos tikslo – rinkos liberalizavimo.
Dr. Vilius Nikitinas yra advokatas, ,„Nikitinas Legal“ vadovaujantis partneris, VU Teisės fakulteto vyr. lektorius
